- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1012-824/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09313-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. M. nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo dažytoju ir dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais, t. y. dažais, kurie įvardyti Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2, patvirtinto buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173, XV skyriaus 6 dalyje. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – Vilniaus skyrius) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (10.12) VPE_SP5-819 (toliau - Sprendimas) nusprendė neskirti pareiškėjui kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes jis neatitinka nei vienos iš sąlygų, nustatytų Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse. Sprendimas grindžiamas tuo, kad į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti neįskaitytas laikotarpis nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kai jis dirbo dažytoju kėbulų remonto bare (duomenys neskelbtini) įmonėje, nes nėra dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo visą darbo dieną dažė metalinius paviršius emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ar švino dažais. Apskundus šį sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba skundą atmetė. Pareiškėjas paaiškino, kad dirbo dažytoju (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., visą darbo dieną dažė metalinius paviršius emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais, tačiau nebesant šį darbo pobūdį patvirtinančių dokumentų, yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad jam buvo nustatyta sutrumpinta darbo dienos trukmė – 7 val. 12 min. Pažymėjo, kad jo darbas buvo susijęs su sveikatai kenksmingomis medžiagomis: automobiliniais glaistais NC, MS, dviejų komponentų epoksidiniais, dviejų komponentų poliefyriniais ir kt., automobiliniais gruntais, GF, „DIUPONT“ ir kt., automobiliniais dažais NC, ML, PF ir kt., automobiliniais skiedikliais, nuriebintojais, acetonu, benzinu, tetrasilu, senų dažų nuėmėju ir kt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (10.12) VPE_SP5-819 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. M.“, nes pareiškėjas neatitiko Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų. t. y. darbų, nurodytų Sąraše Nr. 2, nedirbo nei 12 metų 6 mėnesius, nei 6 metus 3 mėnesius 1986-1994 metų laikotarpiu. V. M. Sąraše Nr. 2 nurodytus darbus dirbo 11 metų 7 mėnesius 1 dieną, iš jų 1986-1994 metais dirbo 5 metus 5 mėnesius 9 dienas. Į šį darbo laiką kompensacijai gauti įskaityti laikotarpiai nuo 1977 m. rugsėjo 12 d. iki 1978 m. gegužės 8 d. ir nuo 1980 m. liepos 7 d. iki 1991 m. birželio 10 d., kai pareiškėjas dirbo laivų dažytoju (duomenys neskelbtini) įmonėje, nes šis darbas nurodytas Sąraše Nr. 2. Pagal darbo knygelės darbo įrašus V. M. nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo dažytoju kėbulų remonto bare (duomenys neskelbtini) įmonėje. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. kreipdamasis dėl kompensacijos skyrimo nepateikė duomenų, kad dirbdamas dažytoju kėbulų remonto bare visą darbo dieną dažė metalinius paviršius emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino turinčiais dažais. Dėl šių priežasčių įskaityti į V. M. darbo laiką kompensacijai gauti laikotarpį nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. suinteresuotas asmuo nenustatė teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis dirbo dažytoju sutrumpintą darbo dieną yra nepakankamas įrodymas, sprendžiant apie darbo pobūdį, t. y., kad jis dažė būtent Sąraše Nr. 2 nurodytais dažais. Be to, V. M. asmens kortelėje nėra duomenų, kad jis gavo priedą už kenksmingas darbo sąlygas ar kad jam buvo suteiktos ilgesnės trukmės atostogos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) dažytoju, į jokias kitas pareigas perkeltas nebuvo, visą laikotarpį dirbo tik dažytoju. Dažė autobusus, vilkikus, krovininius automobilius bei kitas transporto priemones tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Teigė, kad dirbo su kenksmingais dažais, t. y. dažė metalinius paviršius emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais, švino dažais. Nuolat vilkėdavo specialia apranga, mūvėdavo apsaugines kaukes. Nurodė, kad darbo diena buvo sutrumpinta, dirbdavo 7 valandas per dieną, nuo 8 val. iki 16 val., atostogaudavo mėnesį laiko. Nurodė, kad dažai būdavo „bakeliuose“, ant dažų „bakelių“ buvo priklijuotos etiketės, su nurodymais, kad dažyti atviruose patalpuose, naudojant apsaugines kaukes. Taip pat jo darbas buvo susijęs su automobiliniais glaistais, automobiliniais gruntais bei automobiliniais skiedikliais (acetonu, benzinu). Paaiškino, kad dažymo darbus atliko dviese su kolega V. S..
Pareiškėjo V. M. atstovė advokatė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, pareiškimą prašė tenkinti.
Suinteresuoto asmens Vilniaus skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, minėtai institucijai tinkamai pranešta apie teismo posėdį, gautas prašymas nagrinėti civilinę bylą nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dažytoju pradėjo dirbti nuo 1993 m. vasario mėnesio, tuo metu šioje įmonėje dažytoju jau dirbo V. M.. Paaiškino, kad jis ir pareiškėjas įmonėje atliko dažymo darbus, dažė autobusus, vilkikus ir kitas transporto piremones. Nurodė, kad jie dažymo darbus atlikdavo su pavojingomis medžiagomis – lakais, emaliniais dažais, dažais su švinu. Jautėsi medžiagų skleidžiamas kvapas. Dažymo darbus atlikdavo vilkėdami specialia apranga, mūvėdami apsaugines kaukes. Atsimena, kad dažų pakuotė buvo pažymėta ženklu „degus“. Nurodė, kad per dieną dirbo 7 valandas, turėjo ilgesnes atostogas.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1993 m. dirbo (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Atliko suvirinimo darbus autobusams, vilkikams ir kitoms transporto priemonėms, o V. M. ir V. S. nurodytas transporto priemones dažydavo. Paaiškino, kad jie dirbdavo uždaroje patalpoje, kadangi transporto priemonei įvažiavus į „boksus“, šie būdavo uždaromi, matydavosi dažų dulkės. Nurodė, kad jiems buvo žinoma, kad dažai yra kenksmingi. Matydavo, kad dažytojai dirbdavo su specialia apranga, mūvėdavo apsaugines kaukes. Dirdavo 7 valandas per dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš į bylą pateiktos Darbo knygelės įrašų nustatyta, kad pareiškėjas V. M. nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) dažytoju.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (10.12)VPE SP5-819 „Dėl atsisakymo skirti V. M. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ nustatyta, kad pareiškėjui nuspręsta neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kadangi pareiškėjas neatitinka nei vienos iš sąlygų, numatytų Socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas turi vyrai, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 12 metų 6 mėnesius dirbo darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2 (toliau ir Sąrašas Nr. 2). Kai darbus, nurodytus Sąraše Nr. 2, vyrai dirbo mažiau nei 12 metų 6 mėnesius, jie turi teisę gauti kompensacijos dalį, jeigu tokius darbus dirbo ne mažiau kaip 6 metus ir 3 mėnesius 1986-1994 m. laikotarpiu (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalis). Sprendime nurodyta, kad į V. M. darbo laiką kompensacijai gauti neįskaitytas laikotarpis nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kai jis dirbo dažytoju (duomenys neskelbtini), kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo darbo pobūdį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. Sprendimo, nurodė, kad Sprendimu Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai 1993 m. sausio 25 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpio neįskaitė į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti.
Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo 2019 m. kovo 29 d. pažymos Nr. (7.32)-A4-373 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) fondo bylose dokumentų, kuriuose būtų duomenys kokiais dažais ir kokie paviršiai buvo dažomi, nerasta.
Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pažymos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentai archyvui saugoti neperduoti.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekdamas gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio nuostatas, socialinio draudimo pensijas (ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas) skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimas ir mokėjimas priskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kompetencijai. Pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnį, teisę gauti kompensaciją turi vyrai, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 12 metų 6 mėnesius dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, nurodytus Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2. Kai darbus, numatytus Sąraše Nr. 2, vyrai dirbo mažiau nei 12 metų 6 mėnesius, jie turi teisę gauti kompensacijos dalį, jeigu tokius darbus dirbo ne mažiau kaip 6 metus 3 mėnesius 1986-1994 metų laikotarpiu (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalys). Pagal Sąrašo Nr. 2 XV skyrių „Metalo apdirbimas“, teisę gauti kompensaciją turi dažytojai, kurie metalinius paviršius dažė emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino turinčiais dažais.
Rašytiniais duomenimis, pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad darbo laikotarpį nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas V. M. dirbo (duomenys neskelbtini) dažytoju. Pareiškėjas teigė, kad šiuo laikotarpiu jis visą darbo dieną dažė metalinius paviršius emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais. Tačiau suinteresuotas asmuo į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti neįskaitė laikotarpio nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kai jis dirbo dažytoju (duomenys neskelbtini), nes nėra dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo visą darbo dieną dažė metalinius paviršius emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ar švino dažais.
Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje yra aplinkybė, ar pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d.) jis, dirbdamas dažytoju (duomenys neskelbtini), atlikdavo Sąrašo Nr. 2 XV skyriuje „Metalo apdirbimas“ nurodytus darbus, t. y. ar jis dažė metalinius paviršius emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais.
Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama vertinant pareiškėjo V. M. paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aiškinantis visas reikšmingas kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimui aplinkybes, teismo nuomone, neteisinga būtų apsiriboti formaliu pateiktų dokumentų vertinimu, siekiant nustatyti pareiškėjo darbo pobūdį. Teismo nuomone, turi būti vadovaujamasi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais dokumentais.
Bylos duomenimis ir liudytojų parodymais nustatyta, kad darbo laikotarpį nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas V. M. dirbo (duomenys neskelbtini). Kad pareiškėjo V. M. pareigos buvo dažytojas patvirtino liudytojais apklausti buvę pareiškėjo bendradarbiai: V. S. ir A. M.. Darbo knygelės įrodo, kad liudytojas V. S. laikotarpiu nuo 1993 m. vasario 9 d. iki 1996 m. sausio 2 d. dirbo dažytoju, o A. M. laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 1995 m. liepos 12 d. dirbo suvirintoju (duomenys neskelbtini). Liudytojai paaiškino, kad pareiškėjas dažė metalinius paviršius (autobusus, vilkikus, krovininius automobilius ir pan.) emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais. Nurodė, kad pareiškėjas dirbdavo po 7 valandas per dieną, t. y. pareiškėjo darbo diena būdavo sutrumpinta, pareiškėjui buvo suteikiamos papildomos atostogos. Liudytojai teigė matę, kaip pareiškėjas dirbo su specialia apranga, nuolat mūvėdavo apsauginę veido kaukę.
Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai apie bylos aplinkybes yra detalūs, tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir vienas kito nepaneigia, netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą šios kategorijos bylose reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo dažytoju. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo tokio pobūdžio dažais - emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais, kuriais dažė metalinius paviršius. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas dažė metalinius paviršius emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas patenka į asmenų, dirbusių kenksmingomis darbo sąlygomis darbus, grupę, kadangi jis dirbo dažytoju automobilių remonto įmonėje ir dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais.
Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, remdamasis pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimais, pareiškėjo pareiškimą tenkintina. Nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas V. M. nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo dažytoju ir dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais, t. y. dažais, kurie įvardyti Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2, patvirtinto buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173, XV skyriaus 6 dalyje. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – darbo stažui apskaičiuoti dirbant ypatingose darbo sąlygose pagal Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašą Nr. 2 ir kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. sausio 25 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo dažytoju ir dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais, t. y. dažais, kurie įvardyti Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2, patvirtinto buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173, XV skyriaus 6 dalyje.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas V. M., turėtų teisę į valstybės skiriamą kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.