- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- II-604-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03858-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui Renatui Ivanauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo J. A. (J. A.), gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14842-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19103457404),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu 10-ANR_N-14842-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19103457404) J. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019-07-13, apie 12.18 val., Vilniuje, Eišiškių plente vairavo krovininį automobilį IVECO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas - 0,68 promilės girtumas. Be to, vairavo krovininį automobilį, kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį. Minėtu nutarimu už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą J. A. skirta 30 (trisdešimties) eurų bauda, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą – 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutinė nuobauda nustatyta 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
J. A. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo prašė jį panaikinti. Skunde nurodė, kad jo padaryto pažeidimo esmė yra ta, kad vairavo būdamas neblaivus. Jam nustatytas 0,68 promilių girtumas. Pažymi, jog automobilį vairavo tik todėl, kad neįtarė, jog yra neblaivus. Išvakarėse šventė draugo gimtadienį. Kitą dieną (pabudo apie 11:30 val.) sutiko draugo prašymu atlikti krovininio automobilio techninę apžiūrą, kadangi buvo išsimiegojęs ir visiškai nesijautė apsvaigęs po vakarykštės šventės. Krovininiu automobiliu vykdamas į techninės apžiūros vietą buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrintas jo blaivumas. Patikrinimo rezultatas – 0,68 promilės - jį labai nustebino, todėl nutarė savarankiškai nuvykti pasitikrinti blaivumą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją, esančią Didlaukio g. 86E, Vilniuje. Dėl bendravimo su pareigūnais, protokolo pildymo, taksi automobilio kvietimo, interesantų eilės pačioje įstaigoje, t.y. dėl objektyvių priežasčių, iki patikrinimo praėjo daugiau nei valanda, faktiškai kraujas buvo paimtas 13:40 val. Po atlikto patikrinimo specialisto išvada Nr. T-A 5157/2019 (1) buvo konstatuota, jog kraujyje rasta 0,37 promilės etilo alkoholio. Pareiškėjo manymu, teismas, atsižvelgdamas, jog į pakartotinę patikrą medicinos įstaigoje jis pavėlavo dėl objektyvių priežasčių, faktiškai galimybės nuvykti ten anksčiau neturėjo, turėtų kvalifikuodamas jo veiką vadovautis specialisto išvada, pagal kurią jo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija (0,37 promilės) neviršijo leistinos normos, ir nutraukti jo atžvilgiu teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo. Mano, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios jam buvo konstatuotas neblaivumas, buvo ta, kad jis buvo nevalgęs ir tai galėjo turėti reikšmės patikrinimo alkotesteriu rezultatams, nes asmeninė savijauta buvo gera, jis jautėsi blaivus. Pažymi, jog konstatuojant jo girtumo laipsnį, nebuvo atsižvelgta į galimą prietaiso paklaidą, kuri rezultatą sumažina iki 0,66 promilių. Prašo atsižvelgti, kad teisę vairuoti transporto priemones turi jau 16 metų. Dirba (duomenys neskelbtini). Automobilis yra neatsiejama būtinybė darbe, dažnai atlieka pagalbinius darbus, susijusius su automobilių eksploatavimu, automobiliu vyksta į verslo susitikimus. Gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuo namų iki darbo susidaro 15 km atstumas. Augina 6 metų vaiką, kuris kas antrą savaitę gyvena pas jį ir lanko darželį, taip pat esantį Vilniaus mieste. Vadovaudamasis išdėstytu prašo konstatuoti, jog jo neblaivumas buvo 0,37 promilės ir neviršijo leistinos normos, bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba rašytiniame atsiliepime su skundu nesutiko ir nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 1 p., 619 str. 1 d. 1 p., 38 str., 422 str. 5 d. , 415 str. 2 d., skyrė J. A. sankcijoje už inkriminuojamą nusižengimą numatytą minimalią nuobaudą - 800 eurų baudą ir taikė 12 mėnesių administracinio poveikio priemonę. J. A. nesutikęs su Vilniaus aps. VPK KPV AVS nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą prašydamas ANK 34 str. 5 d. pagrindu sumažinti bausmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis ir Vilniaus apygardos teismai, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N62 3659/2009, N62 3637/2009; Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011). Suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtoja iki šiol. Pareiškėjas padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui. Teismų praktikoje konstatuota, kad administracinė nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Institucijos nuomone, nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose, todėl skundas netenkintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. A. bylos nagrinėjimo metu pakartojo skundo argumentus ir nurodė, kad tikrai gerai jautėsi sėsdamas vairuoti transporto priemonę, todėl nepatikėjęs alkotesterio rodmenimis, nuvažiavo į medicinos įstaigą priduoti kraujo. Mano, kad sustabdymo metu jo organizme nebuvo 0,68 promilių alkoholio koncentracijos. Policijos pareigūnai jam neleido antrą kartą pūsti į alkotesterį, nors jis to prašė. Išvakarėse buvo bernvakaris, alkoholį vartoti baigė apie 2-3 valandą nakties. Gėrė alų ir šiek tiek brendžio. Sustabdytas buvo apie 12 val., iš namų išvažiavo kokios 40 minučių iki sustabdymo, t.y. apie 11:30 val. Išvažiavo lengvuoju automobiliu, sunkvežimį paėmė tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Žino, kad sunkvežimį galima vairuoti tik esant 0,00 promilių. Bet jautėsi gerai, manė, kad taip ir bus. Kitaip nebūtų vairavęs. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Pajamos apie 700 Eur. Iš pirmos santuokos turi vaiką, padeda jam. Su vaiko mama gyvena atskirai. Vaikas su mama gyvena (duomenys neskelbtini), jis pats - (duomenys neskelbtini). Per mėnesį apie 10 dienų vaikas būna pas jį. Jis pats veža jį į darželį. Teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina. Prašo bent jau sutrumpinti jos atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
J. A. skundas tenkintinas iš dalies
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pareiškėjo skundu tiek ginčijama J. A. kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, prašant vadovautis specialisto išvada, kurioje J. A. buvo nustatyta 0,37 promilės, t.y. leistinos normos neviršijanti, alkoholio koncentracija; tiek prašoma taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Nors J. A. teigia, kad sėsdamas vairuoti transporto priemonę, nepaisant išvakarėse vartoto alkoholio, jautėsi absoliučiai blaivus, byloje surinktų duomenų visuma tai paneigia. Patikrinus pareiškėją alkotesteriu tuoj po sustabdymo J. A. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,68 promilės alkoholio koncentracija. Patikros sertifikatas Nr. 0969438 patvirtina, jog alkotesteris metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2019-09-27 d. Galima alkotesterio paklaida nuo 0,01 iki 1,00 promilės ne didesnė nei 0,017 promilės. Net ir įvertinus galimą prietaiso paklaidą, girtumas siekia 0,663 promilės, t.y. akivaizdžiai viršija įprastai leistiną vairuotojams normą.
Nors skundo pareiškėjas abejojo alkotesterio parodymų tikslumu, teigdamas, jog jo rezultatus galėjęs iškreipti faktas, kad jis buvo ilgą laiką nieko nevalgęs, teismas pažymi, jog alkotesterių naudojimo instrukcijose nėra pažymėta, kad alkis būtų faktorius, turintis reikšmės duomenų tikslumui. Atvirkščiai – juos gali iškreipti tik prieš patikrinimą pavartoti atitinkami gėrimai, maistas ar rūkymas (tam tikrų tipų alkotesteriams).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas aiškino, jog abejones pirminio patikrinimo rezultatais būtų išsklaidęs antras jo patikrinimas, tačiau jo pareigūnai atlikti nesutiko. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija su pakeitimais ir papildymais) 4 punktą, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Iš šio reglamentavimo seka, jog policijos pareigūnai neturėjo pareigos alkotesteriu tikrinti J. A. neblaivumą antrą kartą, nes nagrinėjamoje situacijoje nebuvo aukščiau paminėtų sąlygų.
Nors pareiškėjo byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada bei medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas, pagal kuriuos (tiek alkotesterio parodymus, tiek kraujo patikrinimo rezultatus) girtumas neviršijo transporto priemonių vairuotojui paprastai leistinos alkoholio koncentracijos organizme normos, tačiau tai nereiškia, jog šie duomenys savaime paneigia pirminio J. A. patikrinimo rezultatus.
Savo skunde ir bylos nagrinėjimo metu J. A. akcentavo, jog dėl ilgai užtrukusios patikros sustabdymo vietoje jis objektyviai neturėjo galimybės valandos bėgyje pasitikrinti savo blaivumą medicinos įstaigoje, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi. Ta aplinkybė, jog medicininėje įstaigoje pakartotinė pažeidėjo patikra buvo atlikta daugiau nei po valandos, jos metu gautų rezultatų nepadaro neobjektyviais, nepatikimais ar nevertintinais teismo. Pareiškėjo pateikti pakartotinės patikros rezultatai, nepaisant jų gavimo laiko, yra vertinami visų byloje surinktų duomenų visumoje, gretinami su kitais byloje esančiais duomenimis ir visų jų pagrindu daromos išvados apie administracinio nusižengimo sudėties buvimą (nebuvimą) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.
J. A. pateikti savanoriškos patikros duomenys niekaip nepaneigia pirminės patikros rezultatų, atvirkščiai - tik patvirtina pastaruosius, kadangi gauti duomenys: po beveik pusantros valandos (13:42 val.) patikrinus pareiškėją alkotesteriu pakartotinai buvo nustatyta 0,35 promilių alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o pagal 13:40 val. paimto kraujo tyrimą nustatytas 0,37 promilių girtumas, visiškai atspindi natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą asmens organizmo terpėse (nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą). Nenatūralaus skirtumo tarp rodmenų, gautų policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu bei pakartotinio patikrinimo, atlikto Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, teismo vertinimu, nėra, o tik jis leistų abejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (byla Nr. N444-1016/2011), todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors po beveik pusantros valandos gauti duomenys rodė paprastai leistiną girtumo ribą, bylos nagrinėjimui yra aktualus tik konkretus girtumas, buvęs J. A. vairavimo metu, o abejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatais objektyvaus pagrindo nėra.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad J. A. veiksmai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ginčo byloje nėra.
Dėl nuobaudos skyrimo
J. A. konstatavus vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirtos sankcijos minimumus atitinkančios baudos bei minimalus už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018).
Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. A. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo kelias galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, tačiau šiurkščių tarp jų nebuvo. Teismo vertinimu, jam už padarytus nusižengimus paskirtos adekvačios baudos. Tačiau teismas, spręsdamas dėl J. A. taikytinos administracinio poveikio priemonės taikymo termino, atsižvelgia į tai, jog transporto priemonių vairavimas yra susijęs su jo profesija ir pragyvenimo šaltiniu, tikėtina, kad J. A. sąžiningai klydo įvertindamas savo organizmo būklę, kadangi alkoholis buvo vartojamas išvakarėse, transporto priemonę vairavo įpusėjus kitai dienai, jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog organizme gali būti likę alkoholio, jis išlaiko mažametį vaiką, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl laiko kad jo atžvilgiu galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo, nustatant 8 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Nors pareiškėjas prašė šį terminą sutrumpinti iki trijų mėnesių, tokiu būdu iš esmės apsiribojant laikotarpiu, kuriuo jis negalėjo vairuoti transporto priemonių iki skundo nagrinėjimo, tačiau teismas pažymi, kad vairavimas neblaiviam įstatymų leidėjo vertinamas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas. Nors pareiškėjui buvo nustatytas lengvas girtumas, ir jis nedaug viršijo B kategorijos transporto priemones vairuojančiam asmeniui leistiną 0,4 promilės neblaivumo normą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas vairavo krovininį automobilį (virš 12 tonų), tad jam netgi 0,4 promilės nesiekianti alkoholio koncentracija organizme nebuvo leistina. 3,5 tonos viršijančių transportų priemonių vairuotojams yra taikoma nulinė neblaivumo tolerancija, todėl pareiškėjas turėjo būti itin kritiškas savo atžvilgiu, žinodamas, jog išvakarėse vartojo alkoholį. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
J. A. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą 10-ANR_N-14842-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19103457404), pakeisti dalyje, kurioje J. A. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių - paskiriant J. A. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atimant teisę vairuoti transporto priemones 8 mėnesių terminui. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.