- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-995-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Pareiškėjas
- LK AB, LK AB „Klaipėdos Smeltė“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija 122.4;
2007 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo LK AB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo LK AB „Klaipėdos Smeltė“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Vidai Daugirdienei, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, UAB „Birių krovinių terminalas“ dėl antstolės veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti antstolės V. Daugirdienės 2006 m. liepos 5 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/06/00867 R-1435 nepagrįstu ir neteisėtu, jį panaikinti, įpareigoti 2006 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą grąžinti UAB „Birių krovinių terminalas“ bei nutraukti vykdomąją bylą. Nurodė, kad, remdamasi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005, antstolė ragino pareiškėją geruoju įvykdyti sprendimą minėtoje civilinėje byloje – per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos išnuomotos 47676 kv. m. uosto žemės, 101-104 krantines grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Pareiškėjo nuomone, toks antstolės reikalavimas yra neteisėtas, nes ji buvo informuota apie tai, kad sprendimo dalį dėl žemės grąžinimo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vykdo antstolis A. Selezniovas, todėl, remiantis CPK 647 straipsnio 1 dalies ir 651 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto nuostatomis, antstolė V. Daugirdienė negalėjo priimti vykdomojo rašto priverstiniam vykdymui. Dėl nurodytų priežasčių antstolės V. Daugirdienės 2006 m. liepos 5 d. raginimas įvykdyti sprendimą pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu ir turėtų būti panaikintas, o vykdomoji byla – nutraukta (CPK 629 str. l d. 9 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0004/06/00867 nustatytas aplinkybes, nusprendė, jog bylose nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog vykdomasis raštas, dėl kurio šioje byloje kilo ginčas, priverstiniam vykdymui buvo priimtas neteisėtai. Teismas pažymėjo, jog minėtas vykdomasis raštas išduotas dėl vieno iš atsakovų, t. y. LK AB „Klaipėdos Smeltė“. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005 galėjo būti išduotas ir kitas vykdomasis raštas, ir tai atitinka CPK 647 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Byloje nesant duomenų, kad šalys ginčytų vykdomąjį raštą, kurį išieškotojas UAB ,,Birių krovinių terminalas“ pateikė vykdyti antstolei V. Daugirdienei, minėtas vykdomasis raštas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka ir raginimas dėl jo įvykdymo yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 651 str., 655 str.). Atskiruoju skundu pareiškėjas LK AB „Klaipėdos Smeltė“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti antstolės V. Daugirdienės 2006 m. liepos 5 d. raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/06/00867 R-1435 neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigoti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005, grąžinti UAB „Birių krovinių terminalas“, o vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629 str. 1 d. 9 p.). Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka dėl šių priežasčių. Teigia, kad priimant pirmosios instancijos teismo nutartį nesilaikyta CPK 291 straipsnio reikalavimų, nes nutartyje nurodyti motyvai, apelianto manymu, yra nesuprantami ir prieštaringi. Atskirajame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 647 straipsnio 1 dalies normas ir nepagrįstai pripažino, jog nagrinėjamos bylos atveju buvo galima išduoti du vykdomuosius raštus. Apeliantas teigia, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ negali būti laikomas išieškotoju, todėl šios įmonės atstovai neturėjo teisės pateikti vykdomojo rašto vykdymui (CPK 646 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad antstolė privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdymui ir grąžinti vykdomąjį raštą jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 str.). Apeliantas taipogi akcentuoja tai, jog vykdomasis raštas nėra sandoris ir jo ginčyti negalima. Prašydamas tenkinti jo pateiktą atskirąjį skundą, pareiškėjas nurodo, kad jis vadovaujasi CPK 510 straipsnio 1 dalimi, nes, priimdama vykdymui vykdomąjį raštą, antstolė pažeidė CPK 650 straipsnio reikalavimus, kadangi byloje buvo nuspręsta taikyti restituciją ir žemę grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų antstolės V. Daugirdienės, UAB „Birių krovinių terminalas“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktuose atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigiama, kad apelianto pateikto atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo ir prašoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens antstolės V. Daugirdienės atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašoma pripažinti, kad antstolė V. Daugirdienė teisėtai vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/06/00867, pripažinti nepagrįstais pareiškėjo prašymus dėl vykdomojo rašto grąžinimo ir vykdomosios bylos nutraukimo bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis LK AB „Klaipėdos Smeltė“ vadovui paskirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų ginčas kilo dėl priverstinio Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo vykdymo. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės UAB ,,Birių krovinių terminalas” ieškinys – 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LK AB ,,Klaipėdos Smeltė”, dalis dėl 47676 kv. m uosto žemės sklypo ploto nuomos, 101-104 krantinių naudojimo, kaip numatyta UAB ,,Birių krovinių terminalas” ir LK AB ,,Klaipėdos Smeltė” 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikant restituciją – įpareigojant LK AB ,,Klaipėdos Smeltė” išnuomotos 47676 kv. m uosto žemės, 101-104 krantines grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kaip nurodyta UAB ,,Birių krovinių terminalas” ir LK AB ,,Klaipėdos Smeltė” 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022, pagrindu buvo išduoti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. ir 2006 m. birželio 30 d. vykdomieji raštai.
Nors apeliantas teigia, kad išduoti dviejų vykdomųjų raštų šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo, tokios pozicijos pripažinti pagrįsta negalima. Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, ieškovo UAB ,,Birių krovinių terminalas” pareikštas ieškinys atsakovams LK AB ,,Klaipėdos Smeltė” ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į byloje nagrinėto ginčo dalyko pobūdžio sąlygotą aplinkybę, susijusią su tuo, kad byloje priimtas teismo sprendimas nėra savaime besirealizuojantis ir negali būti įgyvendinamas kitomis teismo sprendimų realizavimo formomis, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti realią ieškovo pažeistų teisių gynybą byloje priimtas teismo sprendimas turi būti vykdomas taikant priverstinio vykdymo priemones ir tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-238/2007).
Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas laikytinas vykdytinu sprendimu CPK 646 straipsnio 1 dalies prasme ir nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo sprendimui taikytinos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos CPK VI dalyje. Vykdymo proceso metu asmuo, civilinės bylos nagrinėjimo metu buvęs ieškovu, tampa išieškotoju (CPK 638 str.), o asmuo, buvęs atsakovu, tampa skolininku (CPK 642 str.). Dėl nurodytos priežasties negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad UAB ,,Birių krovinių terminalas” negali būti laikomas išieškotoju, nes Klaipėdos apygardos teismui iš dalies patenkinus ieškovo UAB ,,Birių krovinių terminalas” pareikštą ieškinį ieškovas įgijo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo siekiant priverstinio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovams, nėra pagrindo pripažinti, jog išdavus du vykdomuosius raštus būtų buvusios pažeistos vykdymo proceso normos, nes CPK 647 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, jeigu sprendimas, be kita ko, priimtas keliems atsakovams. Bet kuriuo atveju, pažymėtina, kad vykdomųjų raštų išdavimo pagrįstumo klausimą gali spręsti tik teismas civilinėje byloje, kurioje šie vykdomieji raštai buvo išduoti, todėl nagrinėjant skundą dėl antstolės veiksmų plačiau pasisakyti šiuo klausimu teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad procesinės teisės normos nesuteikia antstoliui teisės tikrinti vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo, todėl vykdomąjį raštą pateikus asmeniui, kuriam šis vykdomasis raštas išduotas, antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių jį priimti (CPK 650 str. 1 d., 651 str. 2 d.), privalo jį priimti ir pradėti vykdyti (CPK 651 str. 3 d., 654 str.). Byloje nustatyta, kad antstolei vykdomąjį raštą pateikė asmuo, kuriam šis vykdomasis raštas buvo išduotas, todėl antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalies 2-7 punktuose numatytų akivaizdžių kliūčių jį priimti, neturėjo pagrindo atsisakyti jį priimti ir privalėjo pradėti vykdyti (CPK 651 str. 3 d.). Atlikdama pirminius vykdomuosius veiksmus, antstolė pagrįstai įteikė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 str., 655 str. 1 d., 661 str.), ir raginimo įvykdyti sprendimą turinys visiškai atitinka CPK 656 straipsnyje numatytus reikalavimus (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, priimdama vykdomąjį raštą vykdyti bei ragindama įvykdyti sprendimą, antstolė procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė, todėl pripažinti jos veiksmus neteisėtais bei įpareigoti ją vykdomąją bylą nutraukti nėra įstatyminio pagrindo.
Kaip nepagrįstus atmetant apelianto teisinius argumentus dėl negalėjimo ginčyti vykdomojo rašto dėl to, kad jis nėra sandoris, pažymėtina, kad vykdomojo rašto ginčijimui sandorių pripažinimo negaliojančiais taisyklės netaikytinos. Vykdomojo rašto galiojimas yra tiesiogiai susijęs su teismo sprendimo, kurio pagrindu jis yra išduotas, galiojimu. Panaikinus teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, priverstinio vykdymo veiksmai, atliekami pagal panaikinto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, taptų neteisėti ir vykdomoji byla turėtų būti nutraukta.
Nors atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio reikalavimų, nes yra be motyvų, tačiau pirmosios instancijos teismo motyvų lakoniškumas ir glaustumas negali būti vertinamas kaip absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328, 338 str.), kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.