Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., L. J., antstolė Nijolė Viešchnickienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0073/09/01031, kuri susijusi su prašymo nagrinėjimu.

Prašymas (pareiškimas), teismui pateiktas vadovaujantis CPK 667 straipsniu (dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo), nagrinėtinas CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0073/09/01031 duomenų nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-03-30 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-54-3-00067-2009-8 dėl 1 536,75 EUR skolos, 35,66 EUR delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009-03-30 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,87 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. J. išieškotojos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai ir 1,03 EUR pašto išlaidų išieškojimo valstybei. Skolininkas nuo 2008 m. gegužės 10 d. yra santuokoje su L. J.. 2016 m. spalio 20 d. pasiūlymu nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje antstolė pasiūlė nustatyti V. J. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinės L. J. darbo užmokesčio bei 2016 m. spalio 20 d. patvarkymu areštavo 1/2 dalį L. J. priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jai prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį nuo įstatymo leidžiamos sumos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0073/09/01031 matyti, kad 2016-01-20 antstolė pasiūlė nustatyti V. J. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinės L. J. darbo užmokesčio bei 2016-01-20 patvarkymu areštavo 1/2 dalį L. J. priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jai prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį nuo įstatymo leidžiamos sumos. Taigi pagal minėtą straipsnį antstolė, pateikdama pasiūlymą išieškotojui, turi nustatyti terminą, per kurį išieškotojas privalo kreiptis su prašymu į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, priešingu atveju antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia, o pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolė ne tik nenurodė termino bei nenutraukė išieškojimo, o 2016-10-20 priėmė naują pasiūlymą bei iš naujo areštavo skolininko sutuoktinės L. J. lėšas, gaunamas iš darbo užmokesčio. Visgi, dėl netikslaus antstolės įstatymo reikalavimų vykdymo skolininkas neturi nukentėti, todėl prašymas nagrinėjamas.

LR CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, kai skolininkas neturi asmeninio turto.

Sodros duomenys rodo, kad nors V. J. dirba, pajamų negauna. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje V. J. vardu registruotų transporto priemonių nėra (buvo, bet išregistruota). Nekilnojamojo turto skolininkas taip pat neturi. Jo sutuoktinė nuosavybės teise nekilnojamojo turto taip pat neturi, tačiau dirba Zarasų rajono Žemės ūkio bendrovėje „Sparnai“.

Išrašas iš Vedybų sutarčių registro rodo, kad V. J. ir L. J. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Piniginės lėšos, gautos iš L. J. darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, yra pažymėta, kad, taikant LR CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat nurodyta, kad kiekvienu atveju pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių nustatymas, nukrypimo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta tokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, taip pat nenustatyta kitokių aplinkybių, kurios pagal įstatymą leistų nustatyti nelygias sutuoktinių dalis bendrame turte (LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad skolininkui V. J. priklauso 1/2 L. J. gaunamo darbo užmokesčio Zarasų rajono Žemės ūkio bendrovėje „Sparnai“ (LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio Zarasų rajono Žemės ūkio bendrovėje „Sparnai“.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0073/09/01031.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.