- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-171-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01936-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Ieškovas
- T. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2017-05-26 sprendimo Nr. (23.31-08)467-131827 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2017-05-26 sprendimą Nr. (23.31-08)467-131827); netenkinus pirmojo ieškovo reikalavimo, prašė įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-05-26 sprendimą Nr. (23.31-08)467-131827; iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo sutuoktinė A. J.. Ieškovas 2012-01-16 priėmė mirusios sutuoktinės palikimą. 2012-03-02 suėjo 3 mėnesių senatis, po kurios mirusio asmens kreditoriai nebeturi teisės pareikšti reikalavimo palikimą priėmusiems asmenims. Notarė R. L. 2012-04-04 išdavė palikimo priėmimo liudijimą. Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2014-05-16 surašė patikrinimo aktą ir paskaičiavo A. J. papildomai mokėtinus mokesčius. Atsakovė 2014-08-06 Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir termino atnaujinimo. Kauno apylinkės teismas 2015-01-09 priėmė nutartį (c. b. Nr. 2-416-945/2015), kuria nutarė atsakovės prašymą priteisti skolą iš ieškovo palikti nenagrinėtą ir bylą toliau nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (dėl termino atnaujinimo). Kauno apylinkės teismas 2015-01-20 priėmė nutartį (c. b. Nr. 2-416-945/2015), kuria nutarė, atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui išviešinti, suinteresuotojo asmens - ieškovo atžvilgiu. Kauno apygardos teismas 2015-04-09 Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nutartį paliko nepakeistą. 2015-07-09 vadovaujantis CK 5.63 str. 1 d. bei 2015-01-20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (c. b. Nr. 2-416-945/2015) ir Kauno apygardos teismo 2015-04-09 d. nutartimi (c. b. 2S-922-260/2015), suėjo 3 mėnesių terminas, per kurį atsakovė turėjo teisę išviešinti kreditorinį reikalavimą. 2014-12-02 atsižvelgiant į tai, kad atnaujinus 3 mėnesių terminą, atsakovė nepasinaudojo jai suteikta teise išviešinti kreditorinį reikalavimą, todėl vadovaujantis CK 5.63 str. 4 d., suėjo 3 metų naikinamasis terminas kreiptis į teismą dėl CK 5.63 str. 1 d. numatyto termino atnaujinimo. Atsakovė 2017-05-26 priėmė sprendimą, išieškoti mokestinę nepriemoką iš ieškovo turto. Atsakovė iki 2015-07-09 neišviešinusi kreditorinio reikalavimo ieškovo atžvilgiu bei net neatlikusi jokių aktyvių veiksmų iki 2017-05-26 prarado teisę ne tik išviešinti kreditorinį reikalavimą, bet ir kreiptis į teismą dėl CK 5.63 str. 1 d. numatyto termino atnaujinimo.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti atsakovei atnaujintas Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 ir Kauno apygardos teismo 2015-04-09 nutartimis, atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 92 str. perkėlė palikėjos mokestines prievolės ieškovui ir pradėjo priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus t. y. priėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2017-05-26 Sprendimą Nr. (23.31-08) 467-131827 dėl 6005,22 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš T. J. turto. Sprendimo vykdymas buvo perduotas antstolės A. A. kontorai. Atsakovė pažymėjo, kad skundžiamas atsakovės 2017-05-26 sprendimas dėl 6005,22 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išieškojimo yra privalomas vykdomasis dokumentas pagal MAĮ 106 str. 1 d. 4 p. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra jokių išimčių, numatančių kitokią mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarką tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas yra miręs ir jo prievoles perima įpėdiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-08 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-05-26 sprendimą Nr. (23.31-08)467-131827 bei priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 953 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, jog teismų praktika draudžia perkelti mokestinę nepriemoką mokesčio administratoriaus sprendimu turto paveldėtojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo nutartys administracinėse bylose: eA-396-602/2017, A-680-438/2017). Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nutartimi atnaujintas terminas dėl nepriemokos išviešinimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju tik kreditorinio reikalavimo išviešinimo, kai ieškovui nebuvo suteikta teisė ginčyti nepriemokos dydžio ir/ arba derėtis dėl taikos sudarymo civilinėje byloje, kuri turėjo būti nagrinėjama bendros kompetencijos teisme pagal CK 5.63 str. reikalavimus, nedaro atsakovės sprendimo teisėtu.
6. Teismas sprendė, jog atsakovės 2017-05-26 Sprendimas Nr. (23.31-08)467-131827 yra priimtas pažeidžiant MAĮ 92 str., CK 5.63 str., todėl jis naikintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-08 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Šiuo atveju yra visos sąlygos dėl palikėjos A. J. mokestinės nepriemokos perėjimo palikėjos įpėdiniui – ieškovui, nes apeliantė savo kreditorinio reikalavimo išviešinimo veiksmus yra atlikusi, kaip tai numato CK 5.63 str.
7.2. Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nutarties motyvuojamoje dalyje yra aiškiai konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad iki civilinės bylos nagrinėjimo ieškovas buvo informuotas apie kreditorinį reikalavimą, tiek į tai, kad jis per savo atstovę dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, šio termino atnaujinimas, įpėdiniui pats savaime sukuria pasekmes numatytas CK 5.63 str. Taigi, termino atnaujinimas minėta teismo nutartimi šiuo atveju reiškia, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti skolos padengimo iš palikėjos įpėdinio, t. y. kreditoriaus skola perėjo įpėdiniui.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovui apie egzistuojančias palikėjos mokestines prievoles yra žinoma ne tik iš civilinės bylos dėl termino atnaujinimo Kauno apylinkės teisme nagrinėjimo, kurioje jis dalyvavo per savo atstovą, bet jau buvo žinoma gerokai ankščiau t. y. dar tuomet, kai vyko mokestinis patikrinimas. Be to, pati patikrinimo pažyma kitą dieną po jos surašymo t.y. 2014-05-16 buvo įteikta ieškovui (ieškovas, pasirašydamas paskutiniame pažymos lape, yra patvirtinęs, jog ją gavo).
7.4. Teismo sprendime nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nutartyse Nr.eA-396-602/2017, A-680-438/2017, kuriomis teismas rėmėsi konstatuodamas, kad suformuota teismų praktika draudžia perkelti mokestinę nepriemoką mokesčio administratoriaus sprendimu turto paveldėtojui, šiuo ginčo atveju neturėtų būti taikoma, nes suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi. Nurodytose nutartyse buvo padaryta išvada, kad MAĮ normos (92 str.) nenustato mokesčių administratoriaus teisės priimti administracinį sprendimą dėl mirusio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perkėlimo jo turto paveldėtojams. Tačiau svarbu pažymėti, kad šiose bylose Mokesčių administratorius nebuvo atlikęs jokių aktyvių veiksmų dėl savo kreditorinio reikalavimo išviešinimo per CK 5.63 str. nustatytus terminus – neinformavo įpėdinio, nesikreipė į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Šiuo atveju yra priešinga situacija – kreditorius yra atlikęs savo kreditorinio reikalavimo išviešinimo veiksmus, kaip tai numato CK 5.63 str.
7.5. Įsiteisėjusi 2014-05-15 patikrinimo pažyma Nr. (04.50)-FR0681-36 yra viešojo administravimo subjekto – mokesčių administratoriaus priimtas teisės aktas, kuriame nustatyta tvarka konstatuotos palikėjos A. J. mokestinės nepriemokos egzistavimo faktas ir ji sudaro prielaidas bei sąlygas mokesčių CK nustatyta tvarka reikšti materialines pretenzijas turto paveldėtojui. Patikrinimo pažyma nebuvo apskųsta MAĮ nustatyta tvarka. Todėl tai yra galiojantis dokumentas ir objektyvus pagrindas mokestinių prievolių atsiradimui. Tokiu būdu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik kreditorinio reikalavimo išviešinimo procedūra, kai palikėjui nebuvo suteikta teisė ginčyti nepriemokos dydžio ir/ar derėtis dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje nedaro apeliantės sprendimo teisėtu.
8. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovė apeliaciniame skunde prieštarauja pati sau. Atsakovė nurodo, kad ji turi teisę perkelti mirusio asmens mokestinę prievolę, jo paveldėtojams ir priimti administracinį sprendimą dėl perkeltos mokestinės prievolės išieškojimo. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2014-05-15 patikrinimo pažyma Nr. (04.50)-FR0681-36 yra viešojo administravimo subjekto - mokesčių administratoriaus priimtas teisės aktas, kuriame nustatyta tvarka konstatuotos palikėjos A. J. mokestinės nepriemokos egzistavimo faktas ir ji sudaro prielaidas bei sąlygas mokesčiu administratoriui CK nustatyta tvarka reikšti materialines pretenzijas turto paveldėtojui – ieškovui.
8.2. Išvadą, jog teisės aktai nenumato mokesčių administratoriaus teisės priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo turto paveldėtojams mokėti mirusio mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir MAĮ 92 straipsnyje esanti procesinio pobūdžio taisyklė, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka bei kita procesinio pobūdžio taisyklė (MAĮ 130 str. 6 d.), įtvirtinanti galimybę atlikti mirusio mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimą ir rezultatus įtvirtinti patikrinimo pažyma.
Atsiliepimas
8.3. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau išanalizavus nurodytus sprendimus, yra akivaizdu, jog abejais atvejais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas net neanalizavo aplinkybės ar buvo atnaujintas CK 5.63 str. numatytas terminas, abejais atvejais buvo analizuojamas mokesčių administratoriaus veiksmas, kai mirusio asmens mokestinė prievolė perkeliama jo turto paveldėtojui, t. y. vertinama ar toks perkėlimas yra teisėtas ar ne.
8.4. Ieškovas neneigia, jog jam buvo įteikta Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pažyma, bet tai buvo padaryta 2014-05-16 t. y. tada kai buvo praleistas terminas kreditorinio reikalavimo išviešinimui, todėl ieškovas, suprasdamas, jog terminas yra praleistas, jokių veiksmų ir neatliko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
10. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
11. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė galėjo savo sprendimu perkelti mokestinę nepriemoką mirusiosios A. J. sutuoktiniui, t. y. ieškovui.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suformuota teismų praktika draudžia perkelti mokestinę nepriemoką mokesčio administratoriaus sprendimu turto paveldėtojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo nutartys administracinėse bylose: eA-396-602/2017, A-680-438/2017). Teismas sprendė, kad šiuo atveju tik kreditorinio reikalavimo išviešinimo, kai ieškovui nebuvo suteikta teisė ginčyti nepriemokos dydžio ir/ arba derėtis dėl taikos sudarymo civilinėje byloje, kuri turėjo būti nagrinėjama bendros kompetencijos teisme pagal CK 5.63 str. reikalavimus, nedaro atsakovės sprendimo teisėtu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
13. MAĮ normos (92, 93 str.) patvirtina, kad mirus fiziniam asmeniui, jo turėtos mokestinės prievolės paprastai nepasibaigia ir turi būti vykdomos, mirusio mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką privalo vykdyti šio asmens turto paveldėtojai. Jeigu mirusio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos nevykdo šio asmens turto paveldėtojai geruoju, neįvykdyta mirusio mokesčio mokėtojo mokestinė nepriemoka turi būti vykdoma Civilinio kodekso nustatyta tvarka, ją privalo vykdyti turto paveldėtojai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad minėtos MAĮ normos (92, 93 str.), įtvirtinančios materialinės teisės taisykles dėl mirusio fizinio asmens mokestinės prievolės pasibaigimo (ar nepasibaigimo), t. y. būtinumo ją vykdyti, jeigu yra galimybė padengti mokestinę nepriemoką iš mirusio asmens palikimo, dėl subjektų, kuriems atsiranda pareiga vykdyti mokestinę nepriemoką, t. y. turto paveldėtojų, neįtvirtina galimybės, kad mirusio mokesčių mokėtojo turto paveldėtojams turto palikėjo mokestinė prievolė atsiranda (perkeliama) mokesčių administratoriaus priimtu administraciniu sprendimu. Taigi minėtos MAĮ normos (92, 93 str.) nenustato mokesčių administratoriaus teisės priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo turto paveldėtojams mokėti mirusio mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, kitaip tariant, nesuteikia teisės priimti administracinį sprendimą dėl mirusio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perkėlimo jo turto paveldėtojams, kaip padarė nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo nutartys administracinėse bylose: eA-396-602/2017, A-680-438/2017).
15. Nors apeliantė skunde nurodo, kad minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose Mokesčių administratorius nebuvo atlikęs jokių aktyvių veiksmų dėl savo kreditorinio reikalavimo išviešinimo per CK 5.63 str. nustatytus terminus – neinformavo įpėdinio, nesikreipė į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl minėtose bylose suformuota praktika nėra pagrindo remtis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismui 2015-01-20 nutartimi atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui išviešinti ir Kauno apygardos teismui 2015-04-09 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nutartį palikus nepakeistą, atsakovė jokių veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti neatliko (CK 5.63 str. 1 d.).
16. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
17. Ieškovas neneigia, kad jam buvo įteikta Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pažyma, tačiau nurodo, kad tai buvo padaryta 2014-05-16, t. y. tada, kai buvo praleistas terminas kreditorinio reikalavimo išviešinimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog ieškovui galėjo būti žinoma apie mokestinį patikrinimą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės kreditorinis reikalavimas buvo [pareikštas CK nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad Kauno apylinkės teismui 2015-01-20 nutartimi atnaujinus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, atsakovė kaip kreditorė realizavo savo teises Civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Atsakovė nepareiškė reikalavimo palikimą priėmusiam įpėdiniui ar ieškinio dėl paveldimo turto. Minėta, kad MAĮ normos nesuteikia teisės perkelti mirusiojo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos jo turto paveldėtojams mokesčių administratoriaus administraciniu sprendimu. Šiuo atveju atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai viršijo teisės aktais nustatytus įgalinimus, pažeidė aptartas MAĮ normas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamas sprendimas naikintinas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo bei naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą patyrė 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 68, t.2), todėl ši suma ieškovui priteistina iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 67 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. J. naudai.