- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-425-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-350-169/2017, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EV sprendimai“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Topray Solar GmbH pastarojo pasirinkimu arba pakeisti, arba suremontuoti 198 fotomodulių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Topray Solar GmbH 2017 m. vasario 28 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Pažymėjo, kad ieškovė iš atsakovo fotomodulius įsigijo Vokietijoje, atsakovo buveinės adresu, ir pati atsigabeno juos į Lietuvą, todėl prekių pristatymo vieta iš tiesų yra Vokietija, dėl to ginčas yra teismingas atsakovo buveinės vietos valstybės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“ ieškinį atsakovui Topray Solar GmbH paliko nenagrinėtą, išaiškino ieškovei UAB „EV sprendimai“, kad su ieškiniu dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo ji turi teisę kreiptis pagal atsakovo buveinės vietą į kompetentingą Vokietijos teismą, grąžino ieškovei UAB „EV sprendimai“ sumokėtą 31 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2013 m. rugsėjo 1 d. sąskaitos Nr. XK-000-2013-09-01-0001 matyti, jog atsakovas Topray Solar GmbH, kurio buveinė yra De-Saint-Exupery-Strasse 8, Condor Platz, 60549 Frankfurt am Main, Vokietija, 2013 m. rugsėjo 1 d. ieškovei išrašė sąskaitą už įsigytus 425 vnt. polikristalinių fotomodulių 56 227,50 Eur sumoje, nurodydamas, kad prekes klientas pasiėmė 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Šią aplinkybę patvirtinta ir pačios ieškovės išrašytas sertifikatas dėl Bendrijos viduje tiekiamo objekto įvežimo į kitą ES valstybę narę. Kitoje ieškovės minimoje sąskaitoje Nr. CD-000-2013-07-30-0001, išrašytoje 2013 m. liepos 30 d., gamintojo Shenzhen Topray Solar co, duomenų apie prekių pristatymą ieškovės buveinės adresu taip pat nėra, priešingai, minėtoje sąskaitoje nurodomas tik Hamburgo uostas, Vokietijoje, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, įsigijusi prekes iš atsakovo/gamintojo Vokietijoje, pati jas transportavosi į Lietuvą.
Teismas sprendė, jog byloje nesant konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius dėl prekių pristatymo jos buveinės adresu, t. y. susitarimo dėl prievolės įvykdymo vietos, darytina išvada, jog Reglamento 7 straipsnio 1 dalis dėl specialiosios jurisdikcijos šiuo atveju negali būti taikoma ir ieškinys dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo turi būti reiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą kompetentingam Vokietijos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „EV sprendimai“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti ir išnagrinėti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Gamintojo rašte aiškiai nurodyta, kad prekių faktinis pristatymo adresas yra Reivyčių k., Mažeikių raj., Lietuva. Jame taip pat nurodyta, kad prekes pristatė atsakovo pasirinktas ekspeditorius iš Hamburgo. Siunta pakrauta 2013-08-08, o pristatyta 2013-08-12. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, žinodamas, kad prekės buvo pristatytos ieškovei į Lietuvą, nesąžiningai ginčija bylos teismingumo aplinkybes ir nepagrįstai reikalauja palikti ieškinį nenagrinėtą.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovė nesutinka nei su atsakovo, nei su teismo išvada, kad sertifikatas dėl Bendrijos tiekiamo objekto įvežimo į kitą ES valstybę narę parodo, jog prekes klientas pasiėmė 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Minėtas sertifikatas išrašytas ne ieškovės, o atsakovo arba jo ekspeditoriaus. Sertifikatas priešingai, nei teigia teismas, patvirtina, jog prekes į Lietuvą pristatė atsakovas. Jeigu ieškovė būtų paėmusi prekes iš atsakovo, sertifikato grafoje „data“ vežimo data būtų buvusi nurodyta eilutėje žemiau, kur pildoma tais atvejais, kai pirkėjas pats veža perkamas prekes.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Topray Solar GmbH prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gamintojas prekių ieškovei neperdavė, tai padarė atsakovas. Nedalyvavęs sandoryje gamintojas apie bylos aplinkybes turėjo tik netiesioginės informacijos, todėl negalima besąlygiškai vadovautis gamintojo pateikta informacija. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad prekės buvo perduotos ieškovui Vokietijoje, atsakovo buveinės valstybėje. Ieškovas ieškinį pareiškė tik kaip priemonę vilkinti priverstinio skolos už įsigytus fotomodulius išieškojimo procesą. Ieškovė iki šiol nėra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu. Pareiškusi nepagrįstą ieškinį atsakovui, ieškovė siekė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Dar 2016-12-15 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad siekia bylą užbaigti taikiai ir pati pateikė siūlymą skolą išdėstyti šešiems mėnesiams, vėliau tokį siūlymą pakeitė – skolą siūlė išdėstyti 12 mėnesių ir atsisakė pripažinti dalį reikalaujamos sumos. Todėl akivaizdu, kad ieškovė savo procesiniu elgesiu siekia tik toliau vilkinti ir taip jau tris metus vėluojantį atsiskaitymą su atsakovu. Ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 str.) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
11. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės gali būti taikomos ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą.
12. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalyje ir apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal tuo pagrindu pareikštą ieškinį turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (7 straipsnio 1 dalies a punktas).
13. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies b punkte pateikiama autonominė prievolės įvykdymo vietos samprata, kai kalbama apie prekių pardavimą ir paslaugų teikimą. Pagal šį punktą, jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1651-823/2016).
14. Pirmosios instancijos teismas, 2017 m. kovo 9 d. nutartimi palikdamas ieškinį nenagrinėtą, konstatavo, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius dėl prekių pristatymo jos buveinės adresu, t. y. susitarimo dėl prievolės įvykdymo vietos. Teismas padarė išvadą, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas) 7 straipsnio 1 dalis dėl specialiosios jurisdikcijos negali būti taikoma, ieškinys dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo turi būti reiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą kompetentingam Vokietijos teismui.
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-303-832/2017 pagal ieškovo Topray Solar GmbH ieškinį atsakovei (šioje byloje ieškovei) „EV sprendimai“ dėl skolos priteisimo. Iš bylos duomenų matyti, kad Topray Solar GmbH reikalauja priteisti 24 679,75 Eur skolą už fotomodulius pagal 2013-09-01 sąskaitą faktūrą Nr. XK-000-2013-09-01-0001, 10 123,77 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017-01-11 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-303-832/2017, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis panaikinta, atsakovės UAB „EV sprendimai“ prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestas. Teismo posėdis paskirtas 2017 m. birželio 20 d., 10 val. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Topray Solar GmbH reikalauja iš UAB „EV sprendimai“ priteisti skolą už nupirktus fotomodulius, o UAB „EV sprendimai“ šioje civilinėje byloje reiškia reikalavimą atsakovui Topray Solar GmbH fotomodulius pakeisti arba suremontuoti, nurodydamas, jog atsakovas ieškovei fotomodulius pardavė su defektais. Taigi, šalių ginčas yra kilęs iš pirkimo-pardavimo santykių pagal 2013 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą, šalių ieškiniai pateikti Mažeikių rajono apylinkės teismui yra tarpusavyje susiję.
16. Aukščiau minėto Reglamento 30 straipsnis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškiniai glaudžiai susiję, juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo (30 straipsnio 3 dalis). Reglamento 30 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu ieškinys nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, į kurį kreiptasi pirmiausia, bet kuris kitas teismas vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu jurisdikciją nagrinėti šiuos ieškinius turi teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, ir jeigu pagal jo teisę leidžiama tuos ieškinius sujungti. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės ir atsakovo reiškiami ieškiniai Mažeikių rajono apylinkės teisme yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl sprendžia, kad juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, vadovaujantis Reglamento 30 straipsnio norma. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis naikintina ir atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
17. Atsakovas Topray Solar GmbH atsiliepime į atskirąjį skundą prašo iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliantės atskirasis skundas patenkintas, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.