Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-02-05 · Civilinė byla Nr. e2-1531-618/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
e2-1531-618/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08669-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
N. S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1531-618/2020Proceso Nr. 2-06-3-08669-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.1.11.4.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei N. S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 517,88 Eur negrąžintą kreditą, 1 035,91 Eur palūkanas, 46,61 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ 2014-07-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ferratum“ įsipareigojo suteikti atsakovei 579,25 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti palūkanas. 2016-07-22 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo UAB „Ferratum Finance“. 2019-05-09 tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit Day“ sudaryta subrogacijos sutartis, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo UAB „Credit Day“. 2019-05-10 tarp UAB „Credit Day“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP-2019-05/01, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo ieškovei. 2019-06-13 pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovės skolą sudaro 517,88 Eur negrąžintas kreditas, 1 035,91 Eur palūkanos, 46,61 Eur delspinigiai, iš viso 1 600,40 Eur.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-11-18 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 517,88 Eur negrąžintą kreditą, 1 035,91 Eur palūkanas, 46,61 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodė atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo 2019-11-18 preliminaraus sprendimo, kuriais nurodo, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 517,88 Eur skolos priteisimo, su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo išdėstyti 517,88 Eur skolos mokėjimą dalimis per dvylika mėnesių. Nurodė, jog 2014-07-29 ji gavo paskolą iš UAB „Ferratum“, kuri galimai buvo skirta jos ir sutuoktinio akių operacijoms. Netrukus po paskolos suteikimo jos sutuoktinis mirė, o ji 2017 m. vasario mėn. patyrė du insultus, dėl ko iš dalies prarado atmintį, ją ištiko kairės puses paralyžius. Atsakovė buvo užmiršusi apie sudarytą kredito sutartį, negavo jokių raginimų dėl skolos mokėjimo nei laiškais, nei telefonu. Pažymi, kad kartą elektroniniu paštu su ja susisiekė ieškovės atstovas, kuris paprašė sumokėti 1 600,25 Eur skolą, tačiau ji nesuprato, kokiu pagrindu atsirado minėta skola, abejojo, ar tai tikrai naujasis jos kreditorius, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių skolą. Atsakovė nurodo, jog sutinka su 517,88 Eur skola, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Nagrinėjamu atveju kreditorius turi prisiimti atsakomybę dėl skolinimo senyvo amžiaus žmogui. Atsakovė sudarydama sutartį nesitikėjo, jog jos sveikatos būklė taps sunki, mirs sutuoktinis. Ieškovė kaip naujasis kreditorius nebandė rasti bendro sprendimo, atsakovės tinkamai neinformavo apie susidariusią skolą, dėl ko susidarė palūkanos, du kartus viršijančios pačią skolą. Ieškovė nurodo, kad ji dėl sveikatos būklės negali savimi pasirūpinti, beveik nevaldo vienos rankos, sunkiai vaikšto ir kalba. Jos pajamas sudaro 307,41 Eur pensija ir 26,13 Eur našlystės pensija, iš viso 333,54 Eur. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė neturi galimybės sumokėti visos skolos, todėl prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis per dvylika mėnesių.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė teismui atliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-18 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ 2014-07-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ferratum“ įsipareigojo suteikti atsakovei 579,25 Eur kreditą 12 mėnesių terminui, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovė pažymi, jog atsakovės prieštaravimuose išdėstytos aplinkybės dėl sutarties nevykdymo yra suprantamos, tačiau neatleidžia atsakovės nuo prievolės tinkamai vykdyti Sutartį ir nesudaro pagrindo pakeisti priimto preliminaraus sprendimo. Ieškovė taip pat nurodo, jog Sutartyje numatyta, kad atsakovė kreditą turi grąžinti laikotarpiu nuo 2014-07-29 iki 2015-07-24. Atsakovės pateiktais duomenis jos sveikatos problemos prasidėjo 2017 m., t.y. jau suėjus paskolos grąžinimo terminui, todėl šios priežastys neturėjo įtakos Sutarties nevykdymui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė viena vertus, nurodo, jog dėl sveikatos problemų yra praradusi dalį atminties, todėl nepamena visų aplinkybių, susijusių su paskolos mokėjimu, tačiau, kita vertus, pamena, kad nėra gavusi jokių pranešimų apie skolą. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, atsakovė aktyviai naudojosi bei šiuo metu naudojasi el. ryšio priemonėmis, Sutartyje nurodyti kontaktiniai duomenys, el. pašto adresas yra galiojantys, todėl informacija apie įsiskolinimą atsakovei laikoma įteikta tinkamai. Atsakovė turėjo pareigą pati aktyviai domėtis savo turimais įsipareigojimais. Sutarties 5.6, 5.7, 5.8, 6.1.4 punktuose numatyta atsakovės teisė nemokamai gauti Sutarties mokėjimų grafiką, visą informaciją, susijusią su sudaryta vartojimo kredito sutartimi, už papildomą 2,00 Eur mokestį gauti popierinę sąskaitą, tačiau šiomis savo teisėmis nesinaudojo. Nors atsakovė nurodo, kad ieškinyje neteisingai nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas, tačiau pastarasis adresas nurodytas ne tik šalių sudarytoje Sutartyje ir nėra atnaujintas Sutarties 5.7 punkte numatyta tvarka, tačiau sutampa ir su atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Šalys Sutarties Specialiosiose sąlygose aptarė kredito įmokų mokėjimo tvarką, numatė palūkanų dydį bei jų mokėjimo tvarką, Sutartyje taip pat numatyta, jog nevykdant sutarties bus mokamos netesybos, todėl atsakovė turi prievolę ne tik grąžinti 517,88 Eur nesumokėtą suteikto kredito dalį, tačiau ir sumokėti palūkanas bei netesybas. Ieškovė neprieštarauja, kad priteistas įsiskolinimas būtų išdėstytas mokėti dalimis, jeigu atsakovė pateiks sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-29 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ferratum“ įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje numatytą kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka grąžinti suteiktą kreditą. Pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ 2014-07-29 pervedė atsakovei 579,24 Eur (2 000,00 Lt) pagal sutartį suteiktą kreditą. 2016-07-22 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo UAB „Ferratum Finance“. 2019-05-09 tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit Day“ sudaryta subrogacijos sutartis, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo UAB „Credit Day“. 2019-05-10 tarp UAB „Credit Day“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP-2019-05/01, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo ieškovei. Ieškovė 2019-06-13 pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Duomenų apie tai, kad skola sumokėta, byloje nėra.

6. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.886 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ suteikė atsakovei Sutartyje nustatytą kreditą, tačiau atsakovė nustatytais terminais skolos negrąžino, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). UAB „Ferratum“ savo reikalavimo teisę į atsakovę perleido UAB „Ferratum Finance“, pastarasis - UAB „Credit Day“, kuri reikalavimo teisę į atsakovę perleido ieškovei, atsakovė turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 517,88 Eur skolos priteisimo, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.

7. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-275-248/2015).

8. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

9. Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

10. Nagrinėjamu atveju 2014-07-29 tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur (2 000,00 Lt) kreditas, kredito grąžinimo terminas - iki 2015-07-24, metinė palūkanų norma – 104,9 proc. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1. punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kredito davėjui palūkanas už kreditą iki vartojimo kredito sutartyje nurodytos dienos. Pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2. punktą kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo (palūkanos pagal šį punktą skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu nuo vartojimo kredito sutartyje nustatytos ir pradelstos kredito grąžinimo dienos iki faktinio kredito sumos grąžinimo). CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Atsakovė įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles pagal sutartį ir nustatytu terminu grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas (Sutarties Bendrųjų salygų 2.2., 7.1. punktai, Specialiųjų sąlygų 5.1., 5.2. punktai). Taigi, atsakovės pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo.

11. Šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

12. Sprendžiant, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, taip pat būtina įvertinti, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kad pasirašydamos sutartį jos gera valia susitarė dėl palūkanų normos dydžio taikymo, savo parašu patvirtino, kad su juo sutinka. Įvertintina ir aplinkybė, jog kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją bei priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Be to, smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).

13. 2014-07-29 vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijos nuostatos numatė, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta atsakovės metinė palūkanų norma yra 104,9 proc. Taigi, Sutartyje numatyta 104,9 proc. palūkanų norma yra beveik 2 kartus mažesnė nei buvo numatyta VKĮ. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė atsakovei palūkanas skaičiavo ne už visą kredito negrąžinimo laikotarpį, o tik už laikotarpį nuo 2015-07-25 iki 2017-06-20, t.y. 696 dienas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl 1 035,91 Eur (517,88 Eur x 104,9 proc./365 d. x 696 d.) palūkanų priteisimo yra pagrįstas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė skaičiavo 0,05 proc. delspinigius nuo negrąžinto kredito sumos už 180 dienų, iš viso 46,61 Eur. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti netesybas, t.y. 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos (kredito ir 5.1. punkte nurodytų ir nesumokėtų palūkanų). 2014-07-29 vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusios VKĮ 11 straipsnio 8 dalies redakcijos nuostatos numatė, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, prašoma priteisti delspinigių norma atitiko VKĮ nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė atsakovei delspinigius skaičiavo tik nuo negrąžintos kredito sumos, t.y. delspinigių už nesumokėtas palūkanas neskaičiavo, ir ne už visą Sutarties nevykdymo laikotarpį. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl 46,61 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-18 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos apylinkės teismas 2019-11-18 preliminariu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 18,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgus į tai, kad teismo 2019-11-18 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu, darytina išvada, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos minėtu teismo sprendimu paskirstytos tinkamai. Šalys duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsakovės pareikštų prieštaravimų nepateikė, todėl šios išlaidos šalims nepriteistinos.

17. Atsakovė prašo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis per dvylika mėnesių. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

18. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019-11-18 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 517,88 Eur negrąžintą kreditą, 1 035,91 Eur palūkanas, 46,61 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra 81 metų amžiaus, jos pajamas sudaro 307,41 Eur senatvės pensija ir 26,13 Eur našlių pensija, iš viso 333,54 Eur per mėnesį. Byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovei 2017-04-07 diagnozuotas smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgus į tai, kad atsakovės galimybės gauti papildomas pajamas dėl amžiaus bei sveikatos būklės yra ribotos, siekiant užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, tačiau kartu dar labiau nepabloginti atsakovės padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išdėstyti ieškovei priteistos 517,88 Eur negrąžinto kredito, 1 035,91 Eur palūkanų, 46,61 Eur delspinigių, 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 739,40 Eur) ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimą vieneriems metams, išieškant po 144,95 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – dvyliktą mėnesį – taip pat išieškant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21. Pagal 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13093-618/2019 palikti nepakeistą.

Atsakovės N. S. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti.

Išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13093-618/2019 iš atsakovės N. S. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ priteisto 517,88 Eur negrąžinto kredito, 1 035,91 Eur palūkanų, 46,61 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą vieneriems metams, išieškant po 144,95 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – dvyliktą mėnesį – taip pat išieškant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 600,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja Larisa Šimanskienė