Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2022-07-20 gautas pareiškėjos A. D. skundas dėl notarės A. A. procesinius veiksmus ir prašo: įpareigoti notarę pradėti (duomenys neskelbtini) mirusios U. M. paveldėjimo bylą ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą bei atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po U. M. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

2. Skunde (b. l. 1-2) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. D. mama U. M., liko jos palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Šį butą testamentu mama paliko pareiškėjai. A. D. laiku nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, todėl jai 2022-02-14 nutartimi buvo atnaujintas terminas palikimui priimti. Su šia nutartimi pareiškėja kreipėsi pas notarę, tačiau jos darbuotojai nurodė, kad pareiškėja negali kreiptis kadangi reikalingi papildomi dokumentai. Pareiškėja jokio raštiško atsisakymo negavo, todėl prašymą (bei papildomus dokumentus) siuntė per elektroninę notarų sistemą ir vėl kreipėsi pas notarę dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Notarės darbuotojai žodžiu pasakė, kad pranešimą gavo, tačiau jai atsakymą pateiks raštu per 20 darbo dienų. Negavus atsakymo raštu, pareiškėja pateikė rašytinį prašymą dėl jos priėmimo pas notarę, siekdama pradėti paveldėjimo bylą. Pareiškėjai negavus jokio atsakymo, terminas, kuris buvo atnaujintas teismo nutartimi buvo pasibaigęs. Pareiškėja raštu paprašė notarės informuoti, kodėl iki šiol nėra atsakymo iš jos kontoros dėl galimybės priimti mirusios mamos palikimą, taip pat, kodėl iki pat šiol nėra užvesta paveldėjimo byla. Notarė 2022-06-29 raštu (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakė, kad jos nepriėmė dėl didelio užimtumo, tačiau pačiame rašte notarė patvirtino ir tai, kad pareiškėja dar anksčiau kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tokie notarės veiksmai traktuotini kaip atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – užvesti paveldėjimo bylą. Notarės 2022-06-29 rašte nurodytos aplinkybės dėl apostilės ar notarinio vertimo patvirtinimo savaime negali būti pagrindu atsisakyti pradėti paveldėjimo bylą, nes faktinės aplinkybės yra aiškios, U. M., mirusioji testamentu, kuris sudarytas Lietuvos Respublikos 1998-05-08 (duomenys neskelbtini) notarų biure, visą turtą paliko pareiškėjai. Vien aplinkybė, kad mirties liudijimas neturi apostilės ir jo vertimas nepatvirtintas notaro laikytinas tik notarės vengimu atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėja, teismui atnaujinus terminą, laiku kreipėsi pas notarę dėl palikimo priėmimo, dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau notarė visokiais būdais bandė išvengti pradėti paveldėjimo bylą ir jokių rašytinių notarinių veiksmų neatliko.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. D. savo reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog U. M. yra jos mama. Ji yra vienintelė dukra. Mama mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai tik sužinojo, kad mama mirė, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) parsivežti jos į Lietuvą. Kartu važiavo jos vyras, tačiau prieš grįžtant į Lietuvą jis taipogi mirė. Grįžus į Lietuva teko visų pirma tvarkyti vyro palikimo dokumentus. Testamentas buvo surašytas. Į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi dėl mamos surašyto testamento. Terminas buvo atnaujintas 3 (trims) mėnesiams. Paveldėjimo byla turėjo būti užvesta pas notarę A. R., tačiau kadangi ji nebedirbo, bylos turėjo pereiti kitai notarei, t. y. A. A.. Pareiškėjos įsitikinimu, teismo atnaujintas 3 (trijų) mėnesių terminas nebuvo praleistas, nors notarė A. A. jai ir nurodė, kad reikia vėl kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nes nespės visko sutvarkyti. Jei notarė būtų viską išaiškinusi, nurodžiusi, kokių reikia dokumentų, būtų jau viskas sutvarkyta. Nežino, kodėl notarė prašė jos antrą kartą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Kokią dieną nuėjo pas notarę A. A. nepamena, jokio prašymo neužregistravo, jokio dokumento nedavė. Notarė pareiškėjai pasakė, kad pasakė, kad per 3 (trijų) mėnesių terminą nesuspės sutvarkyti dokumentų, todėl reikia vėl kreiptis į teismą. Pareiškėja teismui taip pat paaiškino, kad pati visą laiką gyvena Lietuvoje, o jos mama išvyko į (duomenys neskelbtini) prieš 20 metų, išvykimą deklaravo Gyventojų registre. Pareiškėjos mama būdama 56 metų išvyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo kilusi iš „vilko vaikų“, ieškojo savo tėvų per Raudonąjį kryžių, nes per karą pasimetė. Tėvai jau buvo prieš 3 mėnesius mirę, o brolį ir seserį pavyko surasti. Jie padėjo jai ten apsigyventi, sutvarkė visus dokumentus, surado socialinį butą. Iki mirties jos mama gyveno kaip pensininkė socialiniame būste. Tačiau jokio turto (duomenys neskelbtini) neįgijo, po mamos mirties liko tik butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji buvo (duomenys neskelbtini) pilietė. Turėjo (duomenys neskelbtini) pasą, kai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini), bet pilietybės nepakeitė. Dėl minėto buto sudarė testamentą. Notarė nesakė (nepaaiškino), kad mirties liudijimas buvo be apostilės, nepaaiškino, kaip reikia apostilę gauti. Vieninteliai dokumentai likę po mamos mirties yra jos mirties liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Notarė jokių nuorodų, kokie dokumentai yra reikalingi siekiant sutvarkyti palikimą nepateikė. Mamos testamentas nebuvo saugomas notarų biure, buvo saugomas pas ją. Mama testamentą sudarė tada, kai autoavarijoje žuvo brolis. Yra vienintelė pretenduojanti į mamos palikimą. Mama (duomenys neskelbtini) nedirbo, gavo našlės pensiją ir priemoką už mirusį sūnų. Paskutinius metus mama nebelankydavo į Lietuvą dėl sveikatos būklės – buvo operuotos abi kojos, todėl gydytojai nerizikavo leisti tokiai kelionei. Kai pareiškėja nuvykdavo pas mamą į (duomenys neskelbtini), mama duodavo po 300-400 Eur, šias lėšas skirdavo buto išlaikymui. Mama nepardavė (duomenys neskelbtini) likusio buto, nes dar norėjo sugrįžti ir būtų grįžusi, jei tik būtų leidusi sveikata. Pareiškėja nori, ši būtą paveldėti pagal mamos testamentą, nenori, kad jis pereitų valstybei. Pareiškėja siekia skubiai susitvarkyti nuosavybės dokumentus, nes tai yra svarbu, siekiant gauti kompensacijas už šildymą, kurių pareiškėjai reikia dėl sunkios finansinės situacijos.

5. Notarė 2022-10-04 pateikė prašymą (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) nagrinėti skundą jai nedalyvaujant, o pripažinus jos dalyvavimą būtinu nustatyti kitą teismo posėdžio datą. Nustatyta, kad apie 2022-10-05 posėdį notarei buvo pranešta laiku ir tinkamai – procesiniai dokumentai, informuojantys apie žodinio teismo posėdžio vietą ir laiką, notarei išsiųsti per EPP sistemą dar 2022-08-31 (b. l. 26, 27, CPK 175¹ straipsnio 9 dalis) ir, nors notarė 2022-08-09 atsiliepime deklaravo šioje byloje ketinanti naudotis advokato paslaugomis, tačiau iki teismo posėdžio savo atstovavimu nepasirūpino, tokiu atveju byla nagrinėtina notarei (jos atstovui) nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra. Taip pat nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjos mama, U. M., 2010-05-03 viešai deklaravo išvykimą į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)), kurioje mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Tačiau po U. M. mirties Lietuvoje liko jos nekilnojamasis turtas – 54/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 1995-05-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7-8).

7. Minėtą nekilnojamąjį turtą U. M. 1998-05-08 testamentu, sudarytu (duomenys neskelbtini) notarų biure (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), paliko pareiškėjai, t. y., savo dukteriai A. D. (b. l. 6). Pastaroji, siekdama priimti mamos palikimą, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o teismui 2022-02-14 nutartimi patenkinus jos prašymą, kreipėsi į notarę. Tačiau notarė 2022-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pradėti (duomenys neskelbtini) mirusios U. M. paveldėjimo bylą, iš esmės motyvuodama akivaizdžių faktinių duomenų apie palikimo atsiradimo vietą nebuvimu ir pratęsto termino palikimo priėmimui pabaiga (b. l. 11).

8. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, suformulavo du reikalavimus: 1) įpareigoti notarę pradėti (duomenys neskelbtini) mirusios U. M. paveldėjimo bylą ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą; 2) atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po U. M. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Tokiu atveju teismas kiekvieną iš šių reikalavimų aptaria atskirai, o taip pat pasisako ir dėl notarės procedūrinės veiklos teisinių aspektų.

Dėl notarės procedūrinės veiklos teisinių aspektų

9. Notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sąrašą notaro atliekamų notarinių veiksmų, o pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Taigi pagal CPK 511 straipsnio 1 dalį apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.

10. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje užfiksuota nuostata, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu, lemia išvadą, jog teisme gali būti skundžiamas ir toks atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, kuris nėra išreikštas materialiąja forma – raštu, bet kuris aiškiai parodo notaro nuostatą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, ir tokia nuostata gali būti išreikšta tiek žodžiu, tiek neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2007).

12. Nagrinėjamu notarė, atsisakiusi atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjai 2022-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11) pateikė atsakymą ir, nors minėtame atsakyme pareiškėjai nebuvo nurodyta jo apskundimo galimybe (apskundimo tvarka, terminas ir kt.), kaip to reikalauja Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, kas teismo vertinimu, galėjo apsunkinti pareiškėjos galimybės kreiptis dėl teisminės gynybos, tačiau nustatyta, kad pareiškėja, paštu gavusi 2022-06-29 notarės raštą, į teismą su skundu kreipėsi 2022-07-20, t. y. nepraleidusi CPK 512 straipsnyje nustatyto termino. Tokiu atveju nustačius atsisakymo atlikti notarinį veiksmą faktą ir, tai, kad pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų teisme pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, 2022-06-29 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės laikytinas nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti

13. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti, pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šis veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o to nepadarius dėl svarbių priežasčių teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti (CK 5.57 straipsnis).

14. Jau minėta, kad aptariamas trijų mėnesių terminas, skirtas palikimo priėmimui, pareiškėjai buvo atnaujintas 2022-02-14 teismo nutartimi, kuria, be kita ko, pareiškėjai, išaiškinta, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą (b. l. 4-5). Ši nutartis įsiteisėjo 2022-03-02 (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), teismų sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Teismas, remdamasis pareiškėjos žodiniais paaiškinimais ir bylos duomenimis, sprendžia, kad pareiškėja į notarą kreipėsi nepraleidusi teismo 2022-02-14 nutartimi atnaujinto trijų mėnesių termino. Tokią išvadą leidžia daryti bylos svarstymui pateiktas 2022-05-09 (11:29 val.) atliktas pareiškėjos užsakymas (registracija pas notarę), siekiant pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b. l. 3), taip pat pačios notarės 2022-06-29 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, kuriame nurodoma, kad pareiškėja kreipėsi į notarų biurą jau besibaigiant atnaujintam palikimo priėmimo terminui (b. l. 11). Šioje vietoje teismas atkreipia ir pareiškėjos, ir notarės dėmesį, kad 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas yra skirtas būtent šiam veiksmui atlikti – priimti palikimą vienu iš įstatymo nustatytu būdų (pvz. pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui), o ne visos paveldėjimo procedūros atlikimui (ir paveldėjimo liudijimo išdavimui). Todėl priešingai, nei nurodyta 2022-06-29 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nereikia pakartotinai keiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo.

16. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog pareiškėja nepraleido 2022-02-14 teismo nutartimi atnaujinto trijų mėnesių termino palikimui, atsiradusiam po U. M. mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti, todėl ši pareiškėjos skundo dalis atmestina.

Dėl paskutinės įprastinės palikėjos gyvenamosios vietos ir reikalavimo įpareigoti notarę pradėti paveldėjimo bylą

17. Dėl notarinio veiksmo atlikimo galima kreiptis į bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus – pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnis). Dėl šios priežasties, notaras, gavęs įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, turi įsitikinti, ar palikimo atsiradimo vieta yra būtent šiam notarui priskirtoje teritorijoje, ir nuspręsti, ar jis turi teisę tvarkyti konkrečią paveldėjimo bylą.

18. Jeigu notaras atsisako pradėti paveldėjimo bylą dėl to, kad palikimo atsiradimo vieta notarui neaiški, o įpėdinis nesutinka su tokiu notaro sprendimu, teismui gali būti teikiamas skundas dėl notaro veiksmų kartu su prašymu įpareigoti notarą priimti įpėdinio pareiškimą apie palikimo priėmimą ir pradėti paveldėjimo bylą. Jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir, teismui tokį faktą nustačius, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos vedimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021 ir jos 36 punktą).

19. CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis). Duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose taip pat yra vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

20. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ir – ESTT) sprendime, atsakydamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 pateiktus prejudicinius klausimus, akcentavo, kad nustatant paskutinę įprastinę palikėjo gyvenamąją vietą, visų pirma, turi būti vertinami Reglamento 650/2012 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kriterijai, tokie kaip visos palikėjo gyvenimo aplinkybės kelerius metus prieš mirtį ir mirties dieną, atsižvelgiant į palikėjo buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę, reguliarumą bei to buvimo aplinkybes ir priežastis. Tik tuo atveju, jei pagal šiuos kriterijus nepavyksta tinkamai nustatyti paskutinės įprastinės palikėjo gyvenamosios vietos, turėtų būti vertinami Reglamento 650/2012 24 konstatuojamojoje dalyje įvardyti kriterijai, tokie kaip palikėjo šeimos ir socialinio gyvenimo centras ar palikėjo pilietybė (ESTT sprendimo byloje C-80/19 37–39 punktai).

21. Šioje byloje nustatyta, kad paveldimo turto palikėja U. M. jau daugiau nei dvidešimt metų (nuo 2010-05-03) yra deklaravusi išvykimą į kitą užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), kurioje ji atrado per karą pasimetusius savo šeimos narius (brolį bei seserį), ir nors (duomenys neskelbtini) ji jokio nekilnojamojo turto jau neįgijo, tačiau ten jai buvo suteiktas socialinis būstas, ji reguliariai gaudavo tos šalies socialines išmokas (našlės pensiją, priemoką už žuvusį sūnų), palikėja U. M. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10). Taip pat byloje nustatyta, kad palikėja buvo (duomenys neskelbtini) pilietė ir, kol leido sveikatos būklė, vasaromis lankydavosi (duomenys neskelbtini), kurioje turėjo nekilnojamojo turto – 54/100 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, U. M. 1998-05-08 Lietuvoje, notarinė tvarka, sudarė testamentą, kuriuo minėtą Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą paliko dukrai (pareiškėjai A. D.) (b. l. 6).

Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, konstatuoja, kad, nepaisant palikėjos išsaugoto ryšio su kilmės šalimi, objektyvios aplinkybės – gyvenimo trukmė, reguliarumas, pragyvenimo pajamų gavimo vieta – liudija, kad paskutinė įprastinė palikėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad palikėja (duomenys neskelbtini) būtų siekusi išsaugoti tam tikrus interesus, išskyrus kaip tik iki išvykimo turėtą nekilnojamąjį turtą, pilietybę ir kurį laiką trukusius apsilankymus šalyje (pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastaruosius 6-7 metus mama Lietuvoje jau nebesilankė). Taigi daugiau duomenų leidžia spręsti, kad palikėja siekė gyventi kitoje šalyje nei Lietuva ir joje gyveno, todėl vien pilietybės nulemtas ryšys su kilmės šalimi nėra pakankamas konstatuoti, kad Lietuva buvo paskutinė palikėjos įprastinė gyvenamoji vieta (CPK 185 straipsnis).

22. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-140 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 16-17 punktus).

23. Labai panašiomis aplinkybėmis nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 buvo pasisakyta, kad nesant prieštaravimų dėl Lietuvos jurisdikcijos, palikimo atsiradimo vieta galėtų būti laikoma ir paveldimo turto buvimo vieta, kadangi tai atitiktų vieną iš Reglamento 650/2012 tikslų – palengvinti įpėdinių gyvenimą (Reglamento 650/2012 32 konstatuojamoji dalis), suteikiant jiems galimybę gauti nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą pagal turto buvimo ir jų gyvenamąją vietą.

24. Analogiškai kaip ir šios bylos atveju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020, nustatyta, kad palikėjos paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau vienintelis testamente nurodytas paveldėtojas kreipėsi į paveldimo turto buvimo vietos notarą Lietuvoje dėl nacionalinio paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ir nors pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes notaras galėjo spręsti, jog palikėja gyveno keliose valstybėse, nes, nepaisant to, kad buvo deklaravusi išvykimą iš Lietuvos ir daugiau laiko praleisdavo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje buvo vienintelis palikėjos turimas nekilnojamasis turtas, čia ji sudarė testamentą dėl šio turto paveldėjimo, Lietuvoje savo gyvenamąją vietą nurodo ir vienintelis testamentu paskirtas įpėdinis. Dėl to notaras, vadovaudamasis CK 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, galėjo spręsti, kad Lietuva gali būti laikoma palikimo atsiradimo vieta, o jis kompetentingas išduoti nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 ir jos 45-46 punktus).

25. Taigi nors šioje byloje turto palikėja U. M. nuo 2010-05-03 ir deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) jokio turto neįgijo, mirties dieną turėjo tik nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, dėl kurio palikimo Lietuvoje notarine tvarka sudarė testamentą, kuriuo šį turtą paliko vienintelei savo įpėdinei, Lietuvoje likusiai gyventi dukrai (pareiškėjai A. D.), taip pat iki mirties skirdavo dalį pajamų šio turto išlaikymui, kas leidžia spręsti, kad palikėja nebuvo praradusi ryšio su Lietuva.

26. Aptartos situacijos atveju vadovaujantis aukščiau cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje atsižvelgiant į Reglamento 650/2012 tikslus, akcentuojama būtinybė neapsunkinti įpėdinių padėties ir suteikti jiems galimybę gauti nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą pagal turto buvimo ir jų gyvenamąją vietą, bei vadovaujantis CK 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra pagrindas spręsti, kad palikimo atsiradimo vieta laikytina Lietuva, todėl tikslinga panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti priimti įpėdinės pareiškimą apie palikimo priėmimą bei pradėti paveldėjimo bylą (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

27. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teikdamas teisines paslaugas notaras konsultuoja klientą dėl teisinių reikalavimų notariniam veiksmui atlikti ir nurodo, kokias aplinkybes asmuo turi patvirtinti įrodymais. Atskirais atvejais, jeigu įmanoma, gali būti nurodyta, kokių dokumentų reikia konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, užsienio valstybėse išduotus dokumentus, pateikiamus Lietuvoje, reikia legalizuoti, jei jie išduoti valstybėje, neprisijungusioje prie 1961 metų Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, arba patvirtinti ,,Apostille“, jei jie išduoti valstybėje, prisijungusioje prie šio dokumento. Tuo atveju, jeigu atitinkami pareiškėjos dokumentai, pateikti notarei, buvo nepatvirtinti minėtoje konvencijoje numatyta pažyma – „Apostille“, yra pagrindas notarei suteikti pareiškėjai galimybę pateikti tinkamai patvirtintos dokumentus (bei paaiškinti tokio patvirtinimo tvarką), o ne šiuo pagrindu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šioje byloje teismas turėjo 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš esmės patenkinus pareiškėjos skundą ir įpareigojus notarę atklikti prašomą veiksmą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš notarės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Tokios bylinėjimosi išlaidų kompensavimo tvarkos laikomąsi ir teisminėje praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 75 punktą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais ir 511–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. A. 2022 birželio 29 d. atsakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę A. A. priimti įpėdinės A. D. pareiškimą apie palikimo priėmimą ir pradėti paveldėjimo bylą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš notarės A. A. 8,96 Eur (aštuonis eurus Eur ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąsias sąskaitas: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.