- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-369/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Velba7“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektromašinos ir jų servisas“
- Advokatai
- Povilas Eigminas
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Velba7“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1139-460/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektromašinos ir jų servisas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Velba7“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo UAB „Elektromašinos ir jų servisas“ atstovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Velba7“ 295 229,90 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas nurodė, kad šalys 2008 m. gegužės 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/0925, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui du variklius SCANIA DI 12 65 M, sukomplektuotus su reversyviniais mechanizmais ZF. Atsakovas 2008 m. gegužės 12 d. už vieną variklį sumokėjo 85 495,72 eurų, o už antrą variklį neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas gavo ir antrą variklį, tačiau už jį nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo UAB „Velba7“ 295 229,90 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 428 Lt žyminį mokestį bei 2 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas taip pat priteisė iš UAB „Velba 7“ 2 477 Lt žyminį mokestį valstybei. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už ieškovo parduotą atsakovui produkciją (variklius). 2008 m. gegužės 9 d. ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pateikti savo lėšomis ir parduoti prekes: du variklius SCANIA DI 12 65M (vienas – dešininis, kitas – kairinis), sukomplektuotus su reversyviniais mechanizmais ZF, o atsakovas - sumokėti už prekes sutarties 5 punkte nurodytą kainą – 590 429,52 Lt. Sutarties 10 punkte numatyta, kad pardavėjas kartu su prekėmis privalo pateikti PVM sąskaitą faktūrą arba priėmimo–perdavimo aktą, sutarties 12 punkte numatyta, kad prekių nuosavybės teisė ir atsitiktinio žuvimo rizika pereina atsakovui nuo PVM sąskaitos faktūros ar priėmimo–perdavimo akto pasirašymo momento, 6 punkte nurodyta, kad atsakovas sumoka ieškovui 50 procentų avansą, o likusią 50 procentų sumą - prieš atkraunant prekes. Iš UAB „Elektromašinos ir jų servisas“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Velba7“ 2008 m. gegužės 12 d. sumokėjo 85 495,72 eurų. Iš 2008 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos faktūros EMS Nr. 10000959 matyti, kad išrašyta sąskaita už nurodytas prekes, o atsakovo direktorė V. T. pasirašė, kad prekes gavo. Ieškovas 2008 m. spalio 23 d. raštu informavo atsakovą, kad mokėjimas už SCANIA variklius ir įrangą vėluoja. Krovinys į sandėlius buvo pristatytas 2008 m. spalio 3 d. 2009 m. sausio 8 d. atsakovas su ieškovu pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kad liko nesumokėjęs 295 229,90 Lt. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas teigė, jog atsakovas gavo iš ieškovo tik vieną variklį, jog nebuvo pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, dėl to jis neprivaląs mokėti ieškovo nurodytos skolos, tačiau nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovo atstovo teiginiai, kad buvusi direktorė V. T. atleista iš darbo dėl netinkamo pareigų atlikimo, neįrodo, jog tai susiję su minėtų variklių perdavimu. Sutartyje nenumatyta, kad būtinas prekių priėmimo–perdavimo aktas (10 p.). Ieškovas pateikė įrodymus, jog perdavė atsakovui prekes (ant PVM sąskaitos faktūros EMS Nr. 10000959 yra atsakovo direktorės V. T. parašas, kad gavo minėtus variklius, 2009 m. sausio 8 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kur atsakovas pripažįsta 295 229,90 Lt skolą ieškovui). Ieškovas pateikė prekes, atsakovas jas priėmė, tačiau už jas neatsiskaitė, todėl yra pagrindas ieškinį patenkinti ir priteisti 295 229,90 Lt skolą iš atsakovo. Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusi šalis privalo mokėti tokias palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Velba7“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Ieškovas pažeidė sutartyje numatytą prekių perdavimo tvarką, dėl to nėra įgijęs reikalavimo teisės sumokėti už antrą tariamai pateiktą atsakovui variklį. Atsakovas turėjo sumokėti likusią pinigų dalį prieš atkraunant prekes. Apie tai, kad prekės atkraunamos, atsakovas pranešimo iš ieškovo negavo. Atsakovas mokėjimo dėl to ir neatliko, gi ieškovas, jo teigimu, du variklius SCANIA DI 12 65M vietoj vieno, už kurį buvo apmokėta, atgabeno, bet jų neperdavė atsakovui. Teismas neturėjo konstatuoti ieškovo sutartinių prievolių tinkamo įvykdymo, nes pagal sutarties 10 punktą ieškovas privalėjo pateikti atsakovui bent du dokumentus – gamyklos gamintojos kokybės sertifikatą arba pasą, patvirtintą gamyklos gamintojos originaliu antspaudu ir atsakingo asmens parašu, PVM sąskaitą faktūrą arba priėmimo perdavimo aktą. Atsakovui pateikta tik PVM sąskaita faktūra.
2. Prekių kilmę ir kokybę patvirtinantys dokumentai, nurodyti sutarties IV skyriaus 10 punkte, atsakovui pateikti nebuvo, kaip ir nebuvo pasirašytas prekių perdavimo-priėmimo aktas, numatytas sutartyje, kuris laikytinas dokumentu, pagrindžiančiu prekės perdavimo, o tuo pačiu nuosavybės perėjimo pirkėjui faktą. Atsakovui buvo pateikta tik PVM sąskaita faktūra, kurią teismas nusprendė laikyti prekės perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovas nesutinka su tokiu vertinimu. Vien pagal šio dokumento formą jo negalima laikyti perdavimo–priėmimo aktu. Jame nurodyta, kad sąskaita išrašyta R. K. ir jo pasirašyta, gi toliau tekste nurodyta, kad prekes ir paslaugas gavo V. T.. Atsakovo vadovė V. T. pasirašė ne prekės perdavimo-priėmimo aktą, o jai pateiktą sąskaitą.
3. Atsakovas iki šiol nėra gavęs prekių, todėl neturi pareigos už jas sumokėti. Jis už vieną variklį sumokėjo dar 2008 m. gegužės 12 d. Teismas, vertindamas sutarties nuostatas, iš ieškovo pateiktų įrodymų neturėjo pagrindo tvirtinti, kad prekes ieškovas yra tinkamai perdavęs atsakovui, nes nėra pateikta įrodymų, kada prekės atsakovui perduotos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas niekada netvirtino, kad yra gavęs vieną variklį. Jis tik teigė, jog yra apmokėjęs už vieną variklį, tvirtindamas, kad abiejų variklių nėra gavęs iš ieškovo. Teismo nuomonė, kad atsakovas turėjo įrodyti daikto negavimo faktą, neatitinka CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių. Aplinkybes, kad prekės pristatytos į prekių gavėjo atsakovo sandėlį, turėjo įrodyti ne atsakovas, o ieškovas.
Ieškovas UAB „Elektromašinos ir servisas“ atsiliepime į atsakovo UAB „Velba7“ apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas apmokėjimą už antrą variklį galėjo atlikti ir vėliau. Atsakovas 2009 m. sausio 8 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu pripažino 295 229,90 Lt skolą ieškovui. Nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo ir jos pasirašymo momento atsakovas tapo dviejų variklių savininku. Atsakovas nuo pat pradžių laukė dviejų variklių pristatymo. Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas antstoliui pateikė 2009 m. balandžio 27 d. pažymą apie turimą turtą, kurioje nurodyta, kad tarp kitų daiktų yra ir du varikliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, patenkindamas ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išanalizavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Elektromašinos ir jų servisas“ (pardavėjo) ir UAB „Velba7“ (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 08/0925 (b. l. 5-8) dėl dviejų variklių SCANIA D1 12 65M komplekte (vienas dešininis, kitas kairinis) su reversyviniais mechanizmais ZF, kurių kaina su PVM nurodyta 590 429,52 Lt. Sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas apmoka padavėjui 50 procentų avansą bankiniu pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą, nurodytą sutarties X skyriuje, patvirtinant užsakymą, likusi 50 procentų suma - prieš atkraunant prekes (6 p.); įrengimai turi būti pateikti savaitės laikotarpyje nuo visiško mokėjimo sąlygų įvykdymo (6.1p.); įspėjęs pirkėją prieš dvi darbo dienas, pardavėjas pristato sutarties 1 lentelėje išvardintas prekes prekių gavėjui, kurio adresas nurodytas sutarties X skyriuje (9 p.); pardavėjas kartu su prekėmis privalo pateikti gamyklos gamintojos kokybės sertifikatą arba pasą (originalą), patvirtinta gamyklos gamintojos originaliu spaudu ir atsakingos asmens parašu, PVM sąskaitą faktūrą (originalą) arba priėmimo-perdavimo aktą (10 p.); prekių priėmimo-perdavimo aktą pasirašo pardavėjo ir pirkėjo įgalioti atstovai; prekių pristatymo data yra jų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo diena prekių gavėjo sandėlyje, kurį privalo pasirašyti per 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo dienos, kai prekės buvo pristatytos į prekių gavėjo sandėlį (11 p.); prekių nuosavybės teisė ir atsitiktinio žuvimo rizika pereina pirkėjui nuo PVM sąskaitos faktūros ar priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento; pirkėjas imsis visų protingų priemonių, reikalingų apsaugoti prekes nuo praradimo ar sugadinimo (12 p.). Pagal UAB „Elektromašinos ir jų servisas“ banko sąskaitos išrašą matyti, jog UAB „Velba7“ pervedė ieškovui 85 495,72 eurų sumą (b. l. 9). 2008 m. spalio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija EMS Nr. 10000959, kurioje nurodyta 590 429,52 Lt suma už du variklius SCANIA DI 12 65 M komplekte su reversyviniais mechanizmais ZF, su jungtimis ir valdymo kontrolės pultais, pasirašė UAB „Velba7“ vadovė V. T., patvirtindama, jog prekes/paslaugas gavo (b. l. 10). UAB „Elektromašinos ir jų servisas“ ir UAB „Velba7“ 2008 m. sausio 8 d. (galima rašybos klaida, nes tai turėjo būti 2009 m. sausio 8 d.) sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą dėl 295 229,90 Lt sumos likučio (b. l. 12). UAB „Velba7“ 2009 m. balandžio 27 d. rašte, teikdama informaciją antstolio A. S. kontorai, nurodė, jog jos turimą turtą sudaro ir du varikliai, kurių vertė 590 429,50 Lt (b. l. 56, 87).
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (sutartą) kainą. Taigi ginčo šalis sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kuriuose kiekviena iš šalių turi atitinkamas teises ir pareigas. Pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartyje sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 str. 1 d.) bei yra viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos. Civilinių santykių proporcingumo ir interesų derinimo principai sutartiniuose santykiuose reiškia tai, kad viena šalis gali reikalauti vykdyti sutartines prievoles tiek, kiek ji atitinkamai vykdo savo pareigas pagal sutartį. Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti objektyvią išvadą apie tai, jog ieškovas atsakovui perdavė sutartyje numatytas prekes. Be to, aplinkybes, kad atsakovui buvo perduoti du varikliai ir jis juos gavo, patvirtina ir ginčo šalių 2009 m. sausio 8 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas dėl 295 229,90 Lt sumos likučio. Atsakovas iki galo neatsiskaitė su ieškovu už jam parduotus variklius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo skundą, negali sutikti su jame išdėstytais argumentais, jog ieškovas pažeidė prekių perdavimo tvarką, numatytą sutartyje, dėl to nėra įgijęs reikalavimo teisės apmokėti už antrą tariamai pateiktą atsakovui variklį. Kaip jau minėta aukščiau, byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovui buvo perduoti varikliai, jų gavimo faktą patvirtino pati įmonės vadovė savo parašu, o vėliau ginčo šalys susitarė dėl atsiskaitymų suderinimo, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti už gautas prekes. Teisėjų kolegija, vertindama skundo motyvus apie tai, kad pagal sutarties 10 punktą ieškovas taip pat privalėjo pateikti atsakovui gamyklos gamintojos kokybės sertifikatą arba pasą, patvirtintą gamyklos gamintojos originaliu antspaudu ir atsakingo asmens parašu, tačiau to nepadarė, pažymi, jog tokių dokumentų nepateikimas nepaneigia fakto, jog atsakovui ginčo prekės buvo pateiktos. Toks skundo motyvas galėtų būti reikšmingas sprendžiant ginčą dėl sutarties prievolių perduoti daiktų priedus ar dokumentus tinkamo ar netinkamo vykdymo (CK 6.325 str. nuostatos), tačiau nepaneigia pačių daiktų (prekių) perdavimo pirkėjui ar jo nurodytam asmeniui fakto. Be to, kaip matyti iš ginčo šalių susirašinėjimo duomenų (b. l. 82-84), sutarties šalims derinant sąlygas dėl sutarties buvo nurodyta, jog kokybės sertifikatų nereikia, todėl pirkėjas turi pareigą atsiskaityti su pardavėju.
Pačios sutarties šalys susitarė, jog pardavėjas kartu su prekėmis privalo pateikti PVM sąskaitą faktūrą arba priėmimo perdavimo aktą. Iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, jog atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje yra direktorės parašas apie tai, kad du varikliai yra gauti. Pagal sutarties nuostatas, pateikus PVM sąskaitą faktūrą nebuvo būtina papildomai teikti prekių perdavimo-priėmimo akto. PVM sąskaitoje faktūroje yra pirkėjo įrašas būtent apie prekių gavimą, todėl negalima laikyti teisingais skundo motyvų, jog V. T. pasirašė jai pateiktą sąskaitą, tačiau nepatvirtino apie prekių perdavimą–priėmimą. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad jis iki šiol nėra gavęs prekių. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui (pirkėjui) du varikliai buvo perduoti, todėl jis turi pareigą sumokėti už juos likusią kainos dalį.
Iš ieškovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą papildomai pateiktų duomenų (b. l. 82-84) matyti, kad UAB „Velba7“ direktorė V. T. nurodė, jog variklius reikia vežti adresu: Klaipėda, Pilies g. 4, AB „Klaipėdos laivų remontas“. Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, jog kalbama ne apie vieną variklį. UAB „Velba7“ (nuomininkas) su AB „Klaipėdos laivų remontas“ (nuomotojas) 2009 m. sausio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NPN-0901 (b. l. 58-59, 85-86) dėl 16,80 kv. m. ploto patalpos, esančios Pilies 4, Klaipėda, dalies po stogu sandėliavimui. Į bylą pateiktas CMR važtaraščio nuorašas dėl prekių gabenimo (b. l. 88). Taigi šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad ieškovas UAB „Elektromašinos ir jų servisas“ įvykdė pareigą pristatyti prekes į prekių gavėjo atsakovo UAB „Velba7“ nurodytą vietą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Velba7” prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo ir atidėjo 6 905 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (b. l. 76). Kadangi teisėjų kolegija atmeta atsakovo UAB „Velba7” apeliacinį skundą, atidėtas žyminis mokestis už šį skundą priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 84, 93, 96, 302 str.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (t. 2, b. l. 91), o ieškovui UAB „Elektromašinos ir jų servisas“ – 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 97) apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 96, 98, 302 str. nuostatos).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Velba7“ 6 909 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą bei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Elektromašinos ir jų servisas“.