Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo V. P. įgaliotojo atstovo adv. R. A. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK 2009 m. rugpjūčio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 str. 1 d. dėl to, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.50 val. Tauragėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže sprogus akumuliatoriui, sunkiai sužalotas bendrovėje vairuotoju dirbantis V. P..

Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2011 m. gegužės 16 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu sunkiai sužalotas V. P., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d. požymių. Šį nutarimą nukentėjusysis V. P. apskundė aukštesniajam prokurorui.

Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2011 m. birželio 15 d. nutarimu atmetė V. P. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Šį prokuroro nutarimą nukentėjusysis V. P. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje įkrautais akumuliatoriais technologinio proceso neparengimas. Tuo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. „Darbdavio pareigos sudarant saugai ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas" 3 p. - „darbdaviui atstovaujantis asmuo...diegia saugius darbo bei technologijos procesus".Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto asmens. Tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. - „darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys...". Taip pat pažeistas Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A1-223/V-792, 3 p. - „Darbdaviui atstovaujančiam asmeniui... nusprendus mokyti mokymo įstaigose arba įmonėje darbuotojus, kuriems Įstatymu nenustatytas privalomasis mokymas ir žinių tikrinimas mokymo įstaigose, šių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi... darbuotojai dirbantys pavojingus darbus ...".Elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Tuo pažeistas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 20 p. „darbdaviui atstovaujantis arba jo įgaliotas asmuo užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą organizuodamas bei vykdydamas darbus jo nuosavybe esančiuose arba valdomuose elektros įrenginiuose...", taip pat Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių 328 p. - „kilnojamieji uždari akumuliatoriai, veikiantys iškrovimo arba papildomo įkrovimo režimu ir įkraunami ne jų pastatymo vietoje, taip pat įrengiami metalinėse spintose su žaliuzėmis...", 331 p. - „prieangio durys turi būti atidaromos į išorę ir jose turi būti įmontuota užtrenkiama spyna. Durys iš vidaus turi būti atidaromos rankena. Ant durų turi būti užrašyta: „Akumuliatorinė" ir užkabinti draudžiamieji ženklai „Draudžiama naudoti atvirą ugnį" ir „Draudžiama rūkyti". Pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo 2010-07-07 akte Nr. nurodyta dar viena nelaimingo atsitikimo priežastis - Pavojų nenustatymas ir rizikos neįvertinimas akumuliatorių krovimo vietoje. Tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 2 d. - „Darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą", taip pat Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 6 p. - „Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojama įrenginys". 8 p. - „ Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus". 2011-03-01 LTEC specialisto išvadoje nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad vairuotojas - konduktorius pateko į akumuliatorinę ir turėjo techninę galimybę atlikti tokius veiksmus, kurie tikėtina, sukėlė įkraunamo akumuliatoriaus sprogimą. Įvykio metu darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai ir įmonėje parengti vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai ir norminiai dokumentai, tame tarpe - ir Instrukcijos Nr. 29 ir Nr. 31. Užtikrinti saugų darbą yra darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga, o darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų.UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas ir jo įgalioti asmenys privalėjo užtikrinti tokią akumuliatorių pakrovimo tvarką, kuri pašalintų galimybę atlikti akumuliatorių pakrovimo darbus nekompetentingiems darbuotojams, apsaugotų asmenis, epizodiškai patekančius į akumuliatorinę, taip pat pašalintų galimybę patekti į akumuliatorinę pašaliniams asmenims. Nukentėjusiojo atstovas laiko akivaizdžiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" akumuliatorių pakrovimo procedūroje egzistavo išimtinai priešinga šiems reikalavimams praktika, kurios nėra pagrindo pripažinti buvus teisėta ir pagrįsta.Ikiteisminio tyrimo metu neginčytinai nustatyta, kad R. K., paskirtas įmonės direktoriaus 2000-07-21 įsakymu, įvykio metu buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojų saugą ir sveikatą, jis yra tinkamas BK 176 str. numatytas nusikalstamos veikos subjektas. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad yra būtini BK 176 str. sudėties elementai:

padaryta veika - darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbo saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimas; kilo pavojingos pasekmės - nelaimingas atsitikimas žmogui; yra priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir jos pasekmių.

Remiantis aukščiau išvardintu, nukentėjusiojo atstovas laiko, kad įtariamojo R. K. veikoje yra BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-02 nutartyje, kuria tenkino V. P. skundą ir pavedė Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą, aptarė iki 2011-08-02 byloje surinktą medžiagą ir, be kita ko, pažymėjo:

„Iš nukentėjusiojo V. P. parodymų matyti, kad jis, grįžęs iš atostogų ir ruošdamas darbui autobusą, nusprendė pakrauti akumuliatorius, kadangi autobusas nepakankamai gerai užsivesdavo. Taigi V. P. nuvežė pakrauti akumuliatorių, rūpindamasis jam priskirtos darbo priemonės tinkamu veikimu, o tuo pačiu ir tinkamu paslaugų atlikimu, t.y. veikdamas išimtinai darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Nors V. P. vairuotojo-konduktoriaus pareiginiuose nuostatuose akumuliatorių išėmimo bei įkrovimo darbai nebuvo numatyti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-11-13 direktoriaus įsakymu patvirtintoje „Autošaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 31“ (V. P. įvykio metu ėjo ir autošaltkalvio pareigas) nebuvo numatyta, kad autošaltkalvis gali dirbti akumuliatorininko darbą, jam buvo leidžiama tik pervežti akumuliatorių bateriją specialiais vežimėliais, tačiau minėtuose lokaliuose teisės aktuose nėra jokių nuostatų, draudžiančių įeiti į patalpas, kuriose kraunami akumuliatoriai. Beje, su įmonėje parengtais vietiniais (lokaliniais) norminiais teisės aktais ir norminiais dokumentais, apibrėžiančiais akumuliatorininko pareigas, t. y. 2003-11-13 „Dirbančiam akumuliatorių pakrovimo ir remonto darbus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 29“, 2003-11-13 „Autošaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 31“, 2009-02-06 patvirtinta „Akumuliatorių krovimo, priežiūros, transportavimo mokymo programa“ buvo supažindintas tik akumuliatorininko pareigas bendrovėje atliekantis A. D., duomenų, kad, kiti darbuotojai buvo supažindinti su pavojais, susijusiais su akumuliatorių pakrovimo procesu, byloje nėra. Tuo tarpu iš liudytojų J. A. M., J. K., S. J. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavo nusistovėjusi praktika, kad patys vairuotojai atjungdavo autobusų akumuliatorius ir nuveždavo į akumuliatorinę, o juos pakrovus - patys parsiveždavo ir sumontuodavo autobusuose, o liudytojas A. P. Z. nurodė ir tai, kad ankščiau (prieš įvykį) jis pats akumuliatorių pajungdavo pakrovimui, nes tai mokėjo padaryti. Nekyla abejonių, kad pagal šią susiklosčiusią praktiką įvykio dieną į akumuliatorinės patalpas pateko ir nukentėjusysis V. P., beje, ten taip pat buvo ir liudytojas A. K., todėl akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai ir norminiai dokumentai, susiję su akumuliatorių priežiūra, neužtikrino saugaus akumuliatorių pakrovimo technologinio proceso, kadangi šiame procese turėjo galimybę dalyvauti ir tie darbuotojai, kurie tam nebuvo paruošti. Tai patvirtina ir 2011-03-01 LTEC specialisto išvada, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad vairuotojas - konduktorius pateko į akumuliatorinę ir turėjo techninę galimybę atlikti tokius veiksmus, kurie tikėtina, sukėlė įkraunamo akumuliatoriaus sprogimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, lieka nepaneigti 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo darbe akto teiginiai, jog nelaimingą atsitikimą lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymų bei teisės aktų pažeidimai, o būtent išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje įkrautais akumuliatoriais technologinio proceso neparengimas ir nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto asmens darbo atlikimas, taip pat ir pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto teiginys, jog dar viena nelaimingo atsitikimo priežastis yra pavojų nenustatymas ir rizikos neįvertinimas akumuliatorių krovimo vietoje.

Be minėtų pažeidimų, 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat nurodyta, kad buvo pažeisti ir elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai, tarp jų Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių (patv. 2007-01-31) 331 p. - „prieangio durys turi būti atidaromos į išorę ir jose turi būti įmontuota užtrenkiama spyna. Durys iš vidaus turi būti atidaromos rankena. Ant durų turi būti užrašyta: „Akumuliatorinė“ ir užkabinti draudžiamieji ženklai „Draudžiama naudoti atvirą ugnį“ ir „Draudžiama rūkyti“. Nors liudytojas A. D. parodė, kad patalpose, kuriose jis dirba, yra dvejos durys – išorinės ir vidinės, nuo abejų raktus turi tik jis, ir išeidamas jis jas užtrenkia, be to, ant jų yra ženklai, kad įeiti į vidų draudžiama, ar kad pavojinga – ugnis, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti tik tai, kad ant išorinių durų yra mėlynos spalvos įspėjamasis ženklas „Asg“, o duomenų apie ant vidinių durų esančius draudžiamus ženklus nėra užfiksuota, tai neužfiksuota ir vaizdo lentelėse. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole nėra duomenų apie patalpų durų spynas ir jų funkcines galimybes. Taigi, nepanaikinus minėtų prieštaravimų atliekant procesinius veiksmus (pakartotinę detalią įvykio vietos apžiūrą, asmenų apklausą apie tai, ar šiuo metu esantis akumuliatorinės ženklinimas ir durų spynų įranga atitinka buvusius įvykio metu ir kt.), konstatuoti savavališkus ir įspėjamiesiems ženklams prieštaraujančius nukentėjusiojo V. P. veiksmus nėra pamatuoto pagrindo.“

Po minėtos nutarties priėmimo, tęsiant ikiteisminį tyrimą, 2011-10-06 buvo apžiūrėta įvykio vieta - UAB „(duomenys neskelbtini)" pastatas, kuriame įrengta akumuliatorinė (b. l. 79-105, t. 3). Apžiūros protokole užfiksuota, kad ant akumuliatorinės durų yra užklijuoti užrašai „Pašaliniams vaikščioti draudžiama", „Akumuliatorinė", ženklai „Ex", „Asg" bei ženklas, draudžiantis patalpoje uždegti ugnį. Durų dešinėje yra įleidžiama spyna, kuri yra užrakinta, spynoje rakto nėra. Ant durų, vedančių į autoelektros įrenginių remonto skyrių, yra užklijuoti užrašai „Akumuliatorinė", „Pašaliniams vaikščioti draudžiama", ženklai „Ex", „Asg" bei ženklas, draudžiantis patalpoje rūkyti, uždegti ugnį. Įėjus į akumuliatorinę, uždarius duris, durys užsitrenkė ir užsirakino. Sulyginus šios apžiūros metu nustatytas aplinkybes su 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo darbe akte (b. l. 68-69, t. 1) ir 2009-08-14 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 6-13, t. 1) užfiksuotais apžiūros rezultatais (pvz., fotografijas esančias byloje - vaizdas nr. 4 (b. l. 83, t. 3) ir vaizdas nr. 2 (b. l. 8, t. 1)) akivaizdu, kad po nelaimingo atsitikimo darbe faktinė durų ženklinimo būklė keitėsi - buvo užklijuoti įspėjamieji ženklai ant iš lauko vedančių akumuliatorinės durų. Taigi faktas, kad praėjus keleriems metams po įvykio, atliekant 2011-10-06 pakartotinę įvykio vietos apžiūrą buvo užfiksuoti skirtingi rezultatai, negali nuneigti pirminių objektyvių įvykio apžiūros metu gautų rezultatų. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrįsta abejonė, jog liudytojai A. N., A. D., Z. R., K. S., kurie davė papildomus parodymus apie akumuliatorinės ženklinimą, būdami ilgamečiais UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojais yra suinteresuoti bylos baigtimi, galimai jaučia darbdavio spaudimą, todėl jų parodymai turėtų būti vertinami itin atsargiai ir pamatuotai, gretinant juos su objektyviai užfiksuotais bylos duomenimis.

Taip pat, toliau atliekant ikiteisminį tyrimą, byloje gautas 2014-06-19 darbų saugos ekspertizės aktas Nr. 11-443 (14) (b. 1. 101-104, t. 4). Ekspertizės akte konstatuota, kad „išanalizavus ekspertizei pateiktą medžiagą nustatyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą keisti 2011-03-11 specialisto išvados Nr. 11-124 (11) išvadas apie tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir įvykio metu vykdytų darbų atitikimą ar neatitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams“. Ekspertizes akte pateikta išvada, kad „tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis yra tai, jog vairuotojas-konduktorius pateko į akumuliatorinę ir turėjo techninę galimybę atlikti tokius veiksmus“, taip pat, kad tuo atveju, „jei būtų nustatyta, kad autobuso vairuotojui-konduktoriui buvo draudžiama patekti į akumuliatorinę, tai būtų pagrindas teigti, kad vairuotojo-konduktoriaus patekimas į akumuliatorinę neatitiko tai draudžiančio atitinkamo norminio teisės akto, ir tai, tikėtina, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą“, ir „darbdavys sprendžia, ar nukentėjęs V. P., dirbdamas autošaltkalviu, turėjo būti apmokytas bei atestuotas išsikrovusių akumuliatorių pakeitimui ir jų pakrovimui“. Tokie eksperto vertinimai leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju darbdavys galėjo užtikrinti darbo ir priešgaisrinės saugos laikymąsi darbovietėje, tik pasirinkdamas bent vieną iš dviejų galimų veikimo variantų – arba nuspręsdamas, kad reikia atestuoti ir apmokyti šaltkalvį V. P. išsikrovusių akumuliatorių pakeitimui ir jų pakrovimui, arba užtikrindamas tokią akumuliatorių pakrovimo tvarką, kuri pašalintų galimybę atlikti akumuliatorių pakrovimo darbus nekompetentingiems darbuotojams, apsaugotų asmenis, epizodiškai patekančius į akumuliatorinę, taip pat pašalintų galimybę patekti į akumuliatorinę pašaliniams asmenims. Kaip matyti iš surinktų duomenų, V. P. nebuvo tinkamai apmokytas ir atestuotas atlikti kokius nors darbus akumuliatorinėje. Be to, byloje liko nepaneigti ir liudytojų J. A. M., J. K., S. J. parodymai, kuriais remiantis Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavo nusistovėjusi praktika, kad patys vairuotojai atjungdavo autobusų akumuliatorius ir nuveždavo į akumuliatorinę, o juos pakrovus - patys parsiveždavo ir sumontuodavo autobusuose, dėl to laikytina, kad įmonėje nebuvo užtikrinta saugi akumuliatorių pakrovimo tvarka, o neapmokyto darbuotojo V. P. patekimas į akumuliatorinės patalpas, nesant pakankamų įmonės administracijos sukurtų apribojimų ir kliūčių, nelaikytinas jo asmenine iniciatyva atliktu veiksmu. Taigi aukštesnės instancijos teismas laiko, kad savavališkų ir įspėjamiesiems ženklams prieštaraujančių nukentėjusiojo V. P. veiksmų, buvusių tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi, konstatavimui nėra pakankamai pamatuoto pagrindo. Kita vertus, ekspertizės aktas nepatvirtino įtariamojo R. K. gynėjo argumentų, neva gynėjo prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (t. 4, b. l. 79-81) minimi papildomi duomenys šalina darbdavio ar jo įgalioto asmens atsakomybę dėl kilusio nelaimingo atsitikimo darbe.

Pagal BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Remdamasis ankščiau įvardintu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu ištirtos bylos aplinkybės neleidžia neginčijamai konstatuoti, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 176 str. 1 d., o darbdavys ar jo įgaliotas asmuo nepažeidė aukščiau aptartų įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų. Tuo būdu sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl naikinami.

Nustačius, kad byloje yra duomenų apie galimai 2009-08-14 padarytą neatsargų (BK 176 str. 3 d.) nusikaltimą, numatytą BK 176 str. 1 d., konstatuotina, kad pagal veikos padarymo metu galiojusios (BK 3 str. 1 d., 3 d.) redakcijos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. byloje 2014-08-14 suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Ši aplinkybė nukentėjusiojo atstovo skunde nėra aptariama ir vertinama.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nėra aplinkybė, trukdanti apeliacine tvarka tikrinti šio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti, surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas – jį panaikinti bei nutraukti bylą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-9/2012, 2K-343/2013, 2K-276/2014 ir kt.). Teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą vadovaujantis BK 95 str., turi konstatuoti, kad veikoje yra BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymiai, ir įvardyti konkretų BK straipsnį. Priešingu atveju byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Baudžiamojo proceso nutraukimas remiantis BK 95 str. ir BPK 3 str. 1 d. 2 p. skiriasi nuo bylos proceso nutraukimo remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes pirmuoju atveju konstatuojami nusikalstamos veikos požymiai, o antruoju – jų nebuvimas. Tai sukelia skirtingus proceso nutraukimo teisinius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-591/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bylos nutraukimas vadovaujantis BK 95 str. nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos. Kita vertus, jo kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

Taigi, nors aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje yra duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. 1 d., tačiau dėl senaties terminų suėjimo baudžiamasis procesas nebegali būti tęsiamas ir turi būti nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Dėl šios priežasties, iš dalies tenkinant skundą, kuriuo prašoma panaikinti prokurorų nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau nepasisakoma dėl senaties terminų suėjimo, užkertančio kelią tolesniam baudžiamajam procesui, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-07-14 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d. požymių, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojo 2014-08-19 nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl 2014-07-14 nutarimo, ir Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis yra naikintini ir dėl skundo priimtinas naujas procesinis sprendimas – nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį, ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-07-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojo 2014-08-19 nutarimą atsisakyti patenkinti nukentėjusiojo V. P. atstovo skundą, ir ikiteisminį tyrimą Nr. 85-1-00668-09 dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas V. P. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Nutartis neskundžiama.