Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

G. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besiverčiantis individualia veikla, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 4 MGL (520 Lt) bauda;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 – 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 2 MGL dydžio bauda, taikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 28 MGL (3640 Lt) bauda;

4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

5) Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas ir 30 MGL (1130 Eur) bauda;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 30 MGL (1130 Eur) bauda;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 30 MGL (1130 Eur) bauda;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams ir 30 MGL (1130 Eur) bauda, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei transporto priemonės konfiskavimas;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metus, konfiskuotas V. B. automobilis „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 16.22 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu, 16.41 val., jam nustatytas mažiausias 1,76 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš pažymos apie registruotą transporto priemonę nustatyta, kad savininkas yra S. R. (b. l. 73–74).

Iš 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., 16.41 val., pirmu tikrinimu nustatytas 1.76 promilių neblaivumas, 16.58 val., antru tikrinimu nustatytas 1.78 promilių neblaivumas (b. l. 82).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. L. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Pats kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad vairavo neblaivus, kadangi prieš neblaivumo tikrinimą buvo išgėręs alaus. Kaltinamojo vairavimo faktą, jam buvus neblaiviam, taip pat patvirtina 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 16.41 val. G. L. sertifikuotu alkotesteriu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, o 16.58 val. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo ir pirmiau nurodytu laiku bei vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl G. L. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę G. L., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – areštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko (elektroninės bylos 1 t., b. l. 181-184). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Taip pat skiriant bausmę įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas dėl analogiškos veikos padarymo, administracine tvarka nebaustas, registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2014 m. spalio 31 d. dėl alkoholio vartojimo (b. l. 89). Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokurorės siūloma arešto bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį G. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, tai yra, vairavo neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Atsižvelgiama ir tai, jog pats kaltinamasis nurodė, kad jau buvo praradęs teisę vairuoti automobilį, tačiau, praėjus vis tiek sėdo už vairo būdamas neblaivus, kas rodo jo nerūpestingumą ir savo elgesio neįvertinimo kritiškai. Taigi kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kaltinamajam G. L. kartu su bausme skiriamas uždraudimas naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas ilgesniam laikotarpiui nei prašė prokurorė, tai yra 5 metams.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, tai yra, priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors transporto priemonių vairavimas apsvaigus, viršijant leistiną ribą, yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios savininkas yra S. R., tačiau 2023 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis V. B. vardu, o pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad automobilį įsigijo G. L.. Atsižvelgiant į tai, automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. paskirti sumažintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs G. L. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti G. L., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugpjūčio 8 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, G. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti, kad G. L., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.