Kauno apylinkės teismo nutarimas

2024-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-334-408/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-10-17
Bylos Nr.
A6.-334-408/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00277-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Pareiškėjas
E. J.
Pažeidėjas
M. B.
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Dominykas Varnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-334-408/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00277-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Amandai Viktoravičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai E. J., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B. ir jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir informacijos akcininkams teikimą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 24 straipsnyje nustatyta tvarka nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo 2021 m., 2022 m., 2023 m., taip pat ABĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė bendrovės akcininkei E. J. (toliau – ir akcininkė, pareiškėja) jos 2024 m. sausio 3 d. reikalavime nurodytos informacijos apie bendrovę, t. y. nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, akcininkų sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, kopijas, įskaitant bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpiu turėtas visas išlaidas ir pajamas pagrindžiančių buhalterinių dokumentų, jos sudarytų visų sutarčių kopijas, kasos knygą, visų banko sąskaitų išrašus, bei atsakingo asmens pasirašytus duomenis apie turimus žaliavų likučius.

Pareiškėjos E. J. atstovo advokato Dominyko Varno pareiškime dėl bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pripažinimo kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir administracinės nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad E. J., yra UAB (duomenys neskelbtini), bendraakcininkė, valdanti 50 procentų šios įmonės vardinių paprastųjų akcijų. Likusią bendrovės vardinių paprastųjų akcijų 50 procentų dalį valdo V. V.. M. B. įmonės vadovu yra nuo 2020 m. balandžio 30 d., paskirtas eiti vadovo pareigas abiejų akcininkų susirinkimo 2020 m. balandžio 29 d. protokolu. Nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau daugiau kaip tris metus nerengiami visuotiniai akcininkų susirinkimai, nors pagal jos įstatus ir ABĮ 24 straipsnio 1 dalį, jie turi būti rengiami bent kartą per metus, iki balandžio 30 dienos. Dėl to yra pažeidžiamos E. J. teisės dalyvauti akcininkų susirinkimuose. 2024 m. sausio 3 d. E. J. išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui Reikalavimą dėl susipažinimo su įmonės informacija bei inventorizacijos atlikimo ir kt., taip pat reikalaudama suteikti jai informaciją, kodėl bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) jau daugiau kaip tris metus nerengiami visuotiniai akcininkų susirinkimai, nors pagal įstatymą jie turi būti rengiami bent kartą per metus, iki balandžio 30 dienos. Yra pažeistos jos teisės dalyvauti akcininkų susirinkimuose, jų metu gauti informaciją ir metinių, ir tarpinių pranešimų kopijas, siūlyti papildyti darbotvarkę, balsuoti akcininkų susirinkimuose, gauti dividendus. Į šį reikalavimą vadovas niekaip neatsakė, jokių dokumentų neatsiuntė. Neaišku, kaip yra paskirstomas pelnas ar nuostoliai, kokie kiti vienasmeniai vadovo sprendimai įmonėje priimami, nors formaliai šis asmuo net nėra įmonės akcininkas. Viešai skelbiami duomenys apie įmonę rodo, kad 2020-2021-2022 metais įmonės grynasis peliningumas buvo 18,59 %, 6,64 % ir -1,66%. Tai reiškia, kad įmonėje buvo kaupiamas pelnas, tačiau jis nebuvo paskirstomas, kadangi tam reikia akcininkų sprendimo, kurį galima priimti tik sušaukus akcininkų susirinkimą kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Matyti, kad teisės normos garantuoja akcininkui teisę dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkimuose, o vadovui – pareigą juos sušaukti, sudaryti darbotvarkę, teikti akcininkams visą informaciją bei įmonės veiklos dokumentų kopijas ir kitaip užtikrinti akcininkų teises, imperatyviai įtvirtintas įstatyme. Šios teisės (gauti informaciją ir dokumentų kopijas, dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose) yra pažeistos sąmoningais įmonės vadovo M. B. veiksmais. Įmonės dokumentų kopijų ir informacijos apie įmonės veiklą negavimas, pelno dalies negavimas, kitų akcininkės teisių suvaržymas neabejotinai sukelia žalą. 2022 m. įmonės finansinių ataskaitų rinkinyje esančio sutrumpinto balanso 20 punkte atskleidžiama, jog 2022 kalendoriniais metais šios įmonės nepaskirstytas pelnas buvo 18335 Eur, o 2021 metais net 20567 Eur. Tai reiškia, kad per du metus 50 procentų įmonės akcijų turinti akcininkė E. J. neteko mažiausiai 19 451 Eur pajamų dividendų forma. Atsižvelgiant į tai, prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 119 straipsnio 1 ir 2 dalies numatytų pažeidimų; pripažinti E. J. nukentėjusiąja šioje administracinėje byloje; skirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. B., iki 3000 Eur baudą; priteisti iš M. B., nukentėjusiajai E. J. 19 451 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovės advokatės Editos Marijos Šlapikienės rašytiniuose paaiškinimuose, matyti, kad nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. E. J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Marketingo ir komunikacijos vadovės pareigose 0,5 etatu dėl ko įmonės finansinė padėtis jai buvo puikiausiai žinoma. Taip pat E. J. turėjo prieigą ir administravo įmonės elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) į kurį buvo siunčiamos visos įmonės finansinės ataskaitos, balansai, protokolai, dėl ko ji nuolat turėjo prieigą prie įmonės finansinių duomenų. Pažymėtina, jog įmonės finansinė padėtis niekuomet nebuvo tokia gera, jog akcininkams būtų galima išmokėti dividendus, o šią aplinkybę patvirtina tai, jog pati E. J. 2021-11-26 banko pavedimu kaip akcininkė paskolino UAB (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur sumą, kurią 2024-01-30 prisiteisė Panevėžio apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). M. B. įmonei UAB (duomenys neskelbtini) taipogi ne kartą buvo paskolinęs pinigų, kadangi įmonė neturėdama apyvartinių lėšų būtų negalėjusi veikti. 2021-11-27 mokėjimo nurodymu M. B. įmonei paskolino 1 000 Eur, o 2021-11-28 mokėjimo nurodymu įmonei paskolino 4 000 Eur, iš viso 2021 m. lapkričio mėnesį pervesdamas 5 000 Eur paskolos sumą. Tokią pačią sumą, t. y. 5 000 Eur 2021-11-26 mokėjimo nurodymu buvo pervedusi ir akcininkė E. J.. Toks sprendimas buvo priimtas bendru akcininkės E. J. ir direktoriaus M. B. sprendimu, kadangi įmonės veiklai ir prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti trūko apyvartinių lėšų, o įmonės ištekliai buvo išsekę po COVID-19 pandemijos 2024-02-27 mokėjimo nurodymu M. B. įmonei paskolino 5 000 Eur sumą, kuri buvo reikalinga tam, jog UAB (duomenys neskelbtini) galėtų grąžinti E. J. skolą dėl kurios priteisimo ji kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Taipogi pažymėtina, jog visais finansiniais metais, kuriais įmonės direktoriumi buvo M. B. įmonė visuomet turėjo tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, kurias sudarė skolos tiekėjams bei kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pateikiamos UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitas už 2021 metus. Kaip matyti iš Pelno (nuostolių) ataskaitos 2021 m. metais įmonės grynasis pelnas buvo 8 719 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, jog įmonė turėjo 33 899 Eur dydžio mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų (Sutrumpinto balanso 23 punktas) į kurį įėjo ir E. J. bei M. B. įmonei pervesta 10 000 Eur suma, dividendai akcininkams nebuvo išmokėti, kadangi esant 33 899 Eur dydžio įsipareigojimams nusprendus išmokėti didivendus įmonės finansinė padėtis dar pablogėtų. Dividendų išmokėti įmonė turėjo galimybės ir 2022 metais. Kaip matyti iš kartu su pareiškimu pateiktų 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinio, o konkrečiai pelno (nuostolių) ataskaitos įmonė turėjo 2 232 Eur nuostolių, taip pat 28 278 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų (Sutrumpinto balanso 23 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nėra nustatyta pareigos skirstant įmonės pelną privalomai paskirti pelno dalį dividendams išmokėti. Pareiškime nurodoma, jog akcininkė E. J. tariamai patyrė 19 451 Eur žalos, nes tariamai neteko tokio dydžio pajamų dividendų forma, svarbu pažymėti, jog įmonės gautas pelnas nėra automatiškai skirtas dividendų išmokėjimui akcininkams, o akcininkams nusprendus išsimokėti dividendus turi būti atsižvelgiama į įmonės turimus ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus, ir ar dividendų išmokėjimas nepablogintų įmonės finansinės padėties. Būtent dėl visų šių išvardintų aplinkybių akivaizdu, jog E. J. nepatyrė jokios turtinės žalos dėl tariamai neteisėtų UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. B. veiksmų. Kadangi E. J. buvo atleista iš užimamų pareigų įmonėje ir nuo 2023 m. gruodžio mėnesio tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, įskaitant ir konfliktus su buvusiu įmonės akcininku ir dabartiniu E. J. sutuoktiniu G. J., šis pareiškimas yra tik dar viena E. J. pasitelkta teisinė priemonė siekiant sužlugdyti pačią įmonę ir padaryti kuo daugiau žalos jos direktoriui M. B.. Kita svarbi aplinkybė nagrinėjant šią bylą yra ta, jog E. J. būdama UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė veikia priešingai įmonės interesams dėl to, jog jos sutuoktinis G. J. turi dvi įmones – MB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios užsiima tokia pačia ūkine komercine veikla – reklamos paslaugomis. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. J. šiuo metu vyksta civilinė byla Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose dėl neteisėtai nutrauktos išperkamosios nuomos sutarties. Be to, svarbu pažymėti, kad E. J. būdama UAB (duomenys neskelbtini) akcininke nėkart nepasinaudojo jai Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise. Tokia teise ji nepasinaudojo būtent dėl to, jog pati dirbdama įmonėje turėjo tiesioginę prieigą prie įmonės buhalterijos, jai elektroniniu paštu buvo siunčiama visa informacija apie įmonės finansinę padėtį. Akivaizdu, jog E. J. būdama įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininke siekia daryti spaudimą ir įtaką direktoriui M. B., siekdama savo ir savo sutuoktinio asmeninių interesų patenkinimo. Apibendrinant manytina, jog dėl visų išvardintų aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo M. B. skirti maksimalios baudos pagal Administracinių nusižengimo kodekso 119 straipsnio 1 dalį ir manytina, jog minimali 400 Eur bauda atitiktų padarytą administracinį nusižengimą, kadangi faktiškai visa finansinė įmonės padėtis ir buhalteriniai duomenys E. J. buvo žinomi ir su jais ji yra susipažinusi. Taipogi faktiškai E. J. nėra patyrusi jokios žalos, kurios tariamas pagrindimas pareiškime yra paremtas vien tik deklaratyviu balansinių duomenų manipuliavimu savo naudai.

Pareiškėja E. J. bei jos atstovas advokatas Dominykas Varnas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame nurodytais pagrindais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltę dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo, pripažįsta. Nurodė, jog pareiškėja niekada nesikreipė dėl susirinkimų neorganizavimo. Manė, jog nereikalinga organizuoti susirinkimų, kadangi pareiškėja turėjo visas galimybes susipažinti su įmonės finansine padėtimi.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė teismo posėdžio metu palaikė savo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus bei nurodė, jog M. B. pripažino kaltę, jog nesušaukė akcininkų susirinkimo ir tai yra jo padėtį lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į M. B. turtinę padėtį, prašo skirti minimalią baudą.

Liudytoja S. B., parodė, kad dirba buhalterijos srityje, aptarnauja UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos mėnesio. Visos finansinės ataskaitos buvo siunčiamos el. paštu, kuris priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo el. paštu naudojosi ir pati E. J.. 2022 metais, 2023 metais įmonė dirbo nuostolingai, buvo įnešti skolinti pinigai. 2020 metais ir 2021 metais buvo pelno, tačiau 2022 m. ir 2023 m. įmonė dirbo nuostolingi. Kuomet buvo dirbama pelningai, nebuvo kreiptasi dėl dividendų išmokėjimo. Esant nuostolingam balansui 2022 m. ir 2023 m. negalėjo būti išmokami dividendai, kadangi buvo kreditorių. Pirmiausia turėjo atsiskaityti su visais kreditoriais ir tik tuomet galima būtų kreiptis dėl dividendų išmokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ir ABĮ).

Dėl informacijos nepateikimo

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad akcininkai taip pat turi ir neturtinę teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad akcininkų neturtinė teisė yra realizuojama tokia tvarka: 1) bendrovės akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos (dokumentų); 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti informaciją (dokumentus) bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti bendrovės akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, jog toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2024 m. sausio 3 d. E. J. prašymu buvo pareikalauta pateikti iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo šią informaciją ir dokumentų kopijas: UAB (duomenys neskelbtini) metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, akcininkų sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, kopijas, įskaitant bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpiu turėtas visas išlaidas ir pajamas pagrindžiančių buhalterinių dokumentų, jos sudarytų visų sutarčių kopijas, kasos knygą, visų banko sąskaitų išrašus, bei atsakingo asmens pasirašytus duomenis apie turimus žaliavų likučius. Šią informaciją buvo prašoma suteikti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos (b. l. 12). Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. bei jo atstovė savo rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad akcininkė E. J. pati dirbdama įmonėje turėjo tiesioginę prieigą prie įmonės buhalterijos, jai elektroniniu paštu buvo siunčiama visa informacija apie įmonės finansinę padėtį. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, M. B. reikiamu laiku šios informacijos nepateikė. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas tinkamai, ABĮ nustatyta tvarka, nesuteikė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei E. J. informacijos ir taip padarė nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo

Be kitų alternatyvių veikų, ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, taigi, įstatymas nustato atsakomybę už neveikimą. Atsakomybė už neveikimą kyla tik esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Be to, traukiamas atsakomybėn asmuo turi veikti tyčia, t. y. žinodamas, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti, ir galėdamas ją įvykdyti sąmoningai jos nevykdo. Taigi, sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, reikia išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024).

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis).

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442-2664/2008, N62-2470/2010), o ANK 119 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su nusižengimo sukeltomis pasekmėmis (žala). Pastebėtina, kad būtent bendrovės vadovas privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą kasacinę praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip matyti tiek iš jo teisme teiktų paaiškinimų, tiek rašytinių paaiškinimų, neginčija faktinių aplinkybių, kad visuotiniai akcininkų susirinkai nebuvo šaukiami, tačiau teigė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas laiku nebuvo sušauktas ne dėl piktnaudžiavimo ar siekiant pažeisti UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės E. J. kaip akcininko teises, o dėl to, jog nebuvo jokių prašymų dėl susirinkimų organizavimo. Sprendė, jog nereikalinga organizuoti akcininkų susirinkimo, kadangi pareiškėja turėjo visas galimybes susipažinti su įmonės finansine padėtimi. Jokių neigiamų padarinių susirinkimo nešaukimas nesukėlė. Be to, administracinėn traukiamo asmens atstovė nurodė, jog E. J. būdama UAB (duomenys neskelbtini) akcininke nei karto nepasinaudojo jai Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise. Pabrėžtina, kad formaliai ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėčiai nereikalinga įrodyti padarinių ar žalos, o tai, kad M. B. be jokios realios priežasties nevykdė savo įstatyme numatytos pareigos, taip trukdydamas akcininkei E. J. pasinaudoti savo, kad akcininkės, teisėmis išreikšti savo poziciją neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Be to, atkreiptinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesys, jog ABĮ imperatyviai įtvirtinta visuotinių akcininkų susirinkimų rengimo tvarka, kurios privalu laikytis. Nagrinėjamuoju atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (tą teismo posėdžio metu patvirtinto ir jo atstovė advokatė) rengimo tvarkos nesilaikė.

Dėl bendrovės pelno paskirstymo

Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 12 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Pareiškėja bei Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesušaukdamas visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo, pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės E. J. turtines teise, t. y. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovė savo rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdyje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, jog akcininkams būtų galima išmokėti dividendus. Liudytoja S. B., teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. ir 2021 m. įmonė turėjo pelno, tačiau 2022 m. ir 2023 m. įmonė dirbo nuostolingai. Kuomet buvo dirbama pelningai, nebuvo kreiptasi dėl dividendų išmokėjimo, todėl jie ir nebuvo išmokami. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog 2022 m. ir 2023 m. dirbant nuostolingai, nebuvo galimybės išmokėti dividendų, kadangi įmonė turėjo kreditorių ir pirmiausia turėjo būti atsiskaityta su visais kreditoriai ir tik tuomet galima būtų kreiptis dėl dividendų išmokėjimo. Taigi, byloje nustatyta, teismo posėdžio metu apklaustų asmenų paaiškinimais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, jog E. J. nėra patyrusi realios finansinės žalos, todėl prašymas dalyje dėl E. J. pripažinimo nukentėjusiąja netenkintinas.

Nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Pažeidė akcininko teises, nesilaikydamas susirinkimų rengimo tvarkos bei įstatymuose nustatytos informacijos nepateikdamas pareiškėjui UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei E. J.. M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog duomenų, kad būtų baustas už analogišką nusižengimą pagal ANK 119 str. nėra, teismas sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. B., paskyrus nuobaudą artimą minimaliai, t. y. 500 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ANK 666 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja, gindama savo kaip akcininkės interesus, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos administracinio nusižengimo byloje suteikimo. Jai buvo suteikta atstovo, profesionalaus teisininko teisinė pagalba ir pateiktos sąskaitos-faktūros už suteiktas teisines paslaugas bei apmokėjimą patvirtinantys duomenys. Iš sąskaitų-faktūrų matyti, jog teisinės išlaidos sudaro 950 eurų.

Vertinant prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą ir proporcingumą teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškimas dėl vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn nei savo faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais nėra sudėtingas ir didelės apimties. Taip pat atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, 950 Eur suma yra neproporcingai didelė, todėl priteistinų išlaidų advokato išlaidoms priteisti mažintina iki 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Priteisti iš M. B. 500 eurų proceso išlaidų E. J. naudai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasVirginijus Kalkauskas