Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K., veikiančios už save ir nepilnamečius L. K., L. K., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, N. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos žiniomis visą laiką nepertraukiamai po O. K. mirties adresu (duomenys neskelbtini) gyveno jos dukra J. K. su sūnumi A. K., kuri rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo mokėjo mokesčius. Po J. K. mirties šiame name ir toliau liko gyventi A. K., kuris turtu rūpinosi kaip savu, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjai po santuokos su A. K. sudarymo ir apsigyvenus name adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo kilę abejonių, kad sutuoktinis A. K. gyvenamuoju namu rūpinasi kaip savo nuosavybe. Tačiau po sutuoktinio mirties pareiškėjai pradėjus tvarkytis paveldėjimo klausimus paaiškėjo, jog jai ir jos nepilnamečiams vaikams negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. K. palikimą, kadangi sutuoktinio giminystės ryšį su ankstesniais turto paveldėtojais patvirtinančiuose dokumentuose yra neatitikimai bei kad nei sutuoktinio motina J. K. po motinos O. K. mirties, nei sutuoktinis A. K. po motinos J. K. mirties, nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas pareiškimą prašė tenkinti.

Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

Byloje nustatyta, kad A. K. gimimo liudijime motina įrašyta J. K. (b. l. 34). Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), nurodyta, jog J. K. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įraše motina nurodyta O. K.-K. Gimimo įrašas Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure sudarytas remiantis (duomenys neskelbtini) Kauno šv. Trejybės Rkb. (b. l. 36, 38). Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. kovo 3 d. rašte patvirtinta, kad J. ir J. yra to paties vardo variantai. Pirmuoju atveju, jo forma yra hibridinė, antruoju – sutrumpinta (b. l. 37). Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl vardo ištaisymo gimimo įraše pasiūlyta dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo kreiptis į teismą (b. l. 38). J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). O. K. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas – K. A. (b. l. 39), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. K. ir pasirinko K. pavardę (santuokos liudijimas, b. l. 40). O. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 41.). J. K. gimimo pažymoje motina įrašyta O. K.-K., kurios (duomenys neskelbtini) mirties įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pavardė įrašyta K. Iš Nekilnojamojo turto registro 2019 m. balandžio 5 d. išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1952 m. spalio 22 d. DŽD vykdomojo komiteto sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruoti O. K. vardu (b. l. 18). DŽDT Komunalinio skyriaus surašytoje 1952 m. spalio 3 d. išvadoje teisei valdyti pastatu (b. l.20) nurodyta, jog ,,(duomenys neskelbtini) valdos savininke laikytina O, A., K. nes <...>“. Kauno m. Požėlos rajono DŽD VK 1952 m. spalio 22 d. posėdyje nuspręsta patvirtinti išvadą dėl K. O., A. nuosavybės teisių į namų valdą (duomenys neskelbtini) pripažinimo (b. l.22). 1949 m. gruodžio 10 d. mokėjimo kvite už adresu (duomenys neskelbtini) atliktus inventorizavimo darbus mokėtojo vardas ir pavardė nurodyta K. O., A. (b. l. 23). Namų valdos techninės apskaitos byloje valdos savininke Požėlos rajono DŽD VK sprendimo pagrindu įrašyta K. O., A. (b. l. 25-27). Byloje duomenų nėra, kodėl O. K. (duomenys neskelbtini) metais susituokus su J. K. ir pasirinkus K. pavardę, jų dukros J. gimimo įraše nurodyta motina O. K.. Tačiau iš aukščiau aptartuose dokumentuose nurodytų duomenų yra pagrindas prieiti išvados, kad O. K. ir O. K., mirusi (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo ir yra J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), motina (CPK 177, 183, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.). Byloje nustatyta, kad O. K. mirė (duomenys neskelbtini), po kurios mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 31, 33, 41), testamentų registre palikėjos palikimo priėmimo faktų nėra registruota (b. l. 30). O. K. dukra J. K. mirė (duomenys neskelbtini), po kurios mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 32), testamentų registre palikėjos palikimo priėmimo faktų nėra registruota (b. l. 29). J. K. sūnus A. K. (b. l. 34) mirė (duomenys neskelbtini), kurio palikimą priėmė sutuoktinė R. K. (b. l. 12, 13). Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi atnaujintas pareiškėjai terminas nepilnamečių vaikų L. K. ir L. K. vardu priimti palikimą po jų tėvo A. K. mirties (b. l. 14-15). Bylos duomenimis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti O. K. vardu. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog po O. K. (K.) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti priėmė duktė J. K., kuri (duomenys neskelbtini) mirė neįforminusi palikimo priėmimo fakto, o po J. K. mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti palikimą priėmė A. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė taip pat neįforminęs palikimo priėmimo fakto. Todėl po O. K. ir J. K. mirties atsiradusio palikimo paveldėjimui taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė, t. y. 1964 metų Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis ( CK 587 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdyje teiktais paaiškinimais nustatyta, kad po O. K. mirties jos dukra J. K. kaip gyveno iki motinos mirties taip ir liko toliau gyventi motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), ir jame nepertraukiamai nuolat gyveno iki mirties, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi namu, todėl darytina išvada, jog J. K. aktyviais veiksmais palikėjos O. K. palikimą per įstatyme nustatytus terminus priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir juo rūpinosi kaip savu (1964 m. CK 587 str.).

J. K. mirė neįforminusi palikimo priėmimo fakto. Pareiškėjos, jos atstovo paaiškinimu, A. K. nuo gimimo nuolatinai gyveno name (duomenys neskelbtini). Po motinos J. K. mirties jis ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini), rūpinosi namu kaip savu, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo priklausančius mokesčius. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos sutuoktinis A. K. po motinos J. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 183, 185 straipsniai). Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepateikus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinių faktų pagrįstumo. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K. ir O. K. yra vienas ir tas pats asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir yra J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), motina.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po motinos O. K. (K.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį pradėdama valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį pradėdamas valdyti

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.