Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai Viešojo intereso gynimo fondas, D. K., S. Ž., R. Ū., R. J., A. V., M. G., L. Š., S. M., R. M., A. K., D. R., A. Ū., R. G., A. G., D. K., E. V., S. V., A. N., A. M., U. Ū., I. G., R. M.-R., V. Ž., R. J., A. R., V. R., E. Ž., A. K., J. S., G. P., T. T., K. Ž., R. T., A. K., R. K., R. Ž., A. J., D. S., V. K., G. V., A. K., K. S., M. R., R. J., R. J., R. Ž., E. K., G. R., L. G., R. A., R. A., Ž. G., A. S., Š. V., N. K., I. K., P. K., R. Š., E. R., G. K., A. T., R. S., V. B., Ž. Ū., Ū. Š., G. R., A. Š., T. R., L. J., J. K., S. Z., A. K., D. A., R. A., V. G., V. M., R. J., L. P., R. T., V. D., R. J., V. S., D. B., S. B., L. V., E. K., A. Č., S. Š., L. G., V. M., L. M., K. S., A. D., G. P., G. M., M. M., D. K., M. P., J. A., B. K., A. M., A. K., R. Z., A. J., R. D., R. M., A. C., V. Č., V. K., J. P., D. Š., Ž. V., I. B., V. Ž., V. V., S. P., B. E., D. Z., I. G., J. K., L. M., J. G., L. V., R. G., J. A., L. J. Š., V. E., G. B., A. K., L. A., R. M., L. K., G. J., O. J., I. J., K. Č., A. Č., A. B., D. G., K. K., A. K., R. K., A. Z., L. M., D. R., A. G., B. S. V., D. S., S. K., D. P., J. B., I. B., A. V., R. M., O. N., N. M., V. Š., T. V., A. T., M. S., N. R., A. K., E. L., M. P., M. V., D. B., S. G., I. V., D. V., V. V., A. R., E. G., D. M., J. M., V. M.-S., N. S., E. U., Ž. Ž., J. Ž., L. B., I. D., K. D., B. M., A. Š., R. Š., G. J., V. B., G. J., L. S., R. B., R. R., V. T., O. L., R. S., R. V., R. K., M. K., L. P., M. T., S. K., L. K., P. T., E. T., A. V., I. G., M. G., J. G., K. S., L. T., L. B., R. B., D. T., T. T., M. R., J. B., B. I., G. S., G. T., S. T. (toliau – ir pareiškėjai) ir jų atstovai A. Ū. ir advokatas S. D. kreipėsi į teismą su grupės skundu, kurį patikslino ir prašo:

1. Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-10-24 raštu Nr. (6.30.)SG-1112 „Dėl želdinių ekspertizės (duomenys neskelbtini)“ priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti suinteresuotos visuomenės (daugiau negu 100 asmenų) prašymą dėl želdinių būklės ekspertizės bei pakartotinės želdinių inventorizacijos atlikimo ir įpareigoti suinteresuotos visuomenės prašymą išnagrinėti pakartotinai;

2. Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-12-29 raštu Nr. S-4714 „Dėl gyventojų grupės reikalavimų susijusių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)“ priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti suinteresuotos visuomenės 2022-11-30 „Pretenziją-pranešimą apie grupės kreipimąsi į teismą su grupės skundu ir ketinimą patikslinti grupės skundą arba ketinimą kreiptis į teismą su savarankišku grupės ieškiniu“, ir įpareigoti suinteresuotos visuomenės pretenziją-pranešimą išnagrinėti pakartotinai;

3. Įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją atlikti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras ištaisant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1662 „Dėl žemės sklypo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ suformuoto 3.6935 ha ploto valstybinės Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatitikimus Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams, nemažinant nustatytų želdynų ploto (atsižvelgiant į želdinių būklės ekspertizės ir želdinių inventorizacijos rezultatus).

Atsakovė dėl skundo reikalavimo įpareigoti Atsakovę atlikti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras ištaisant Įsakymu suformuoto Žemės sklypo neatitikimus Bendrojo plano sprendiniams, nemažinant nustatytų želdynų ploto (atsižvelgiant į želdinių būklės ekspertizės ir želdinių inventorizacijos rezultatus). Skunde nurodoma, kad Įsakymu pavirtinant Žemės sklypo suformavimo projektą, Atsakovė neturėjo jokių objektyvių duomenų apie Žemės sklype augančius želdinius, galimai todėl nustatė Žemės sklypo reglamentą, kuris prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, t. y. iš Bendrajame plane nustatyto žemės naudojimo paskirties bei šios teritorijos naudojimo būdų sąrašo pašalinta paskirtis ir būdai, susiję su želdinių egzistavimo faktu: miškų ūkio paskirtis, visuomeninės teritorijos, viešo naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos. Pareiškėjai teigia, kad tokie sprendiniai neatitinka aukštesnės galios Bendrojo plano sprendinių, todėl Atsakovei atsirado teisinė pareiga ištaisyti teritorijų planavimo dokumentų kolizijas inicijuojant atitinkamas teritorijų planavimo procedūras ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinius suderinant su Bendrojo plano sprendiniais; nagrinėjamu atveju suformavus Žemės sklypą, atsižvelgiant į faktą, jog jis yra gausiai apžėlęs mišku, Atsakovei atsirado pareiga šį žemės sklypą įtraukti į žaliųjų plotų sistemą pagal Bendrojo plano sprendinių (Sprendinių konkretizavimo dalies 4.4 skyriaus 7, 8, 11 punktų) reikalavimus. Pasak Pareiškėjų, vadovaujantis minėtais Bendrojo plano sprendiniais, želdinių inventorizacija yra svarbus faktorius identifikuojant žaliųjų plotų sistemą Šiaulių mieste ir nustatant privalomus reikalavimus žemesnio lygmens teritorijų planavimui, todėl įvykdžius želdinių inventorizaciją bei nustačius želdinių būklę, Atsakovė privalo inicijuoti atitinkamas teritorijų planavimo procedūras. Taip pat pareigą inicijuoti teritorijų planavimo procedūras dėl Žemės sklypo reglamento pakoregavimo pagal Bendrojo plano sprendinius, pasak Pareiškėjų, lemia ir tai, kad Žemės sklypas yra artimoje aplinkoje su (duomenys neskelbtini) pelke, kuri yra įtraukta į Europos „Natura“ 2000 teritorijų tinklą, o tai reiškia, kad planuojant Žemės sklypo sprendinius, turėjo būti išsiaiškinta, ar negali atsirasti neigiamos veiklos pasekmės „Natura 2000“ teritorijai, ir privalėjo būti atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurių metu būtų nuspręsta atlikti poveikio aplinkai vertinimą („PAV“) ar jo neatlikti. Be to, Žemės sklypas patenka į Bendrajame plane pažymėtą gamtinio karkaso teritoriją, todėl šios aplinkybės lemia būtinybę Žemės sklypą vertinti kaip gretimą „Natura 2000“ teritoriją, kuriai dėl planuojamos veiklos gali būti padarytas reikšmingas poveikis.

Kaip matyti, šiuo skundo reikalavimu pareiškėjai siekia teismo pagalba inicijuoti Įsakymu suformuoto Žemės sklypo keitimo procedūrą, pareiškėjams teigiant, kad Projektas savo tiek sprendiniais, tiek procedūromis yra neteisėtas, todėl turėtų būti koreguojamas. Pareiškėjai savo galimas pažeistas teises ir teisėtus interesus sieja su Įsakymu patvirtintu Projektu (Pareiškėjų teigimu, Įsakymu patvirtinus bei nustačius ginčo Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, gali būti iškirsti šioje teritorijoje augantys medžiai, kas savo ruožtu neigiamai paveiktų Pareiškėjų gyvenamąją aplinką). Tačiau Įsakymas bei juo sukeliamos pasekmės yra susijusios ne tik su Pareiškėjų teisėmis ir teisėtais interesais, jis yra skirtas ir kitiems visuomenės ar jos dalies interesams tenkinti (ginčo teritorija yra valstybei priklausanti žemės dalis, kuriai nustatoma atitinkama paskirtis ir žemės naudojimo būdas), tai yra Įsakymo realizavimas yra susijęs su viešuoju interesu. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio nuostatos nenumato fizinių asmenų ar jų grupės (šiuo atveju šalia ginčo teritorijos gyvenančių gyventojų) teisės kreiptis dėl viešojo intereso gynimo valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo srityje, fiziniai asmenys neturi teisės reikalauti įpareigoti Atsakovę atlikti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras, jų teigimu, ištaisant Įsakymu suformuoto Žemės sklypo neatitikimus. Pareiškėjai, kurių dalis yra ir patikslinto skundo pareiškėjai, 2021 m. gruodžio 9 d. buvo kreipęsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, dėl pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A- 537 “Dėl žemės sklypo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” parengto ir patvirtinto projekto teisėtumo, pareiškėjams teigiant, jog rengiant ir tvirtinant Projektą, buvo nesilaikyta teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, dėl ko pažeistos jų teisės ir interesai. Pareiškėjai teigė, kad, jų nuomone, ginčo teritorijoje urbanizacija negali būti numatoma, teritorija turėtų patekti į ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, taip pat turėtų būti išsaugotas šioje teritorijoje susiformavęs brandus miškas. Šio pareiškimo pagrindu buvo atliktas prokuroro tyrimas viešojo intereso gynimo aspektu. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2022 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 5VI-4 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškėjų gautą pareiškimą dėl pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-537 “Dėl žemės sklypo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” parengto ir patvirtinto Projekto teisėtumo. Tyrimą atlikęs prokuroras vertino, jog Žemės sklypo formavimo projektas neprieštarauja Bendrajam planui, kad Atsakovė nepažeidė Žemės įstatymo bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 („Formavimo taisyklės“), nustatė, jog pareiškėjai buvo susipažinę su Projektu bei nustatytu susipažinimo su Projektu laikotarpiu pateikė Atsakovei prašymą su savo pasiūlymais projektuojamai teritorijai, jog Atsakovė pateikė atsakymą Pareiškėjams apie atsisakymą priimti pateiktą pasiūlymą, nurodydama, jog rengiamo projekto sprendiniai atitinka Bendrojo plano ir Kraštovaizdžio spec. plano sprendinius bei išaiškindama šio sprendimo apskundimo tvarką, tačiau pareiškėjai viso Projekto rengimo proceso metu nepasinaudojo teise apskųsti nei Atsakovės atsakymo dėl pareiškėjų pateiktų pasiūlymų nepriėmimo, nei kitų Projekto rengimo procese priimtų dokumentų, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka suteikia galimybę skųsti atitinkamoms institucijoms. Taip pat minimame nutarime nurodoma, jog pareiškėjai kėlė urbanizacijos negalimumo ginčo teritorijoje bei miško išsaugojimo joje klausimą, tačiau iš Miškų tarnybos pateiktų dokumentų matyti, kad šioje teritorijoje nėra ir niekada nebuvo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų miško ar miško žemės plotų, ši teritorija nepatenka į Miškų tarnybos veiklos sritį, o tiek pagal Bendrąjį planą, tiek pagal Kraštovaizdžio spec. planą, ši teritorija patenka į gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritoriją. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2022 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 5VI-4 “Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones”, kuris buvo priimtas išnagrinėjus visus aktualius teisės aktus ir teiktus dokumentus, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, Pareiškėjų taip pat nebuvo apskųstas. 2022 m. kovo mėnesį atlikta Želdinių ir želdynų inventorizacija yra esminis elementas, sudarantis pagrindą parengtą ir patvirtintą Žemės sklypo Projektą laikyti neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų ir dėl to koreguotinu, ir dėl to Pareiškėjams, kaip suinteresuotai visuomenei, iš naujo įstoti į Projekto rengimo procedūrų eigą ir jos metu iš naujo teikti savo pasiūlymus. Formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma ir keičiama vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 “Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ bei Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, numatančiu, jog vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau konkrečių žemės naudojimo būdų. Projekto metu parinkti ir vėliau Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-03-08 sprendimu Nr. 31SK-373-(14.31.110 E.) patvirtinti suformuoto Žemės sklypo kadastro duomenys (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai) labiausiai tinkami funkcinės zonos „gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos“ vystymui, atitinka teisės aktus ir aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentus. Projektas, kuriuo buvo suformuotas Žemės sklypas, taip, kaip ir nustatyta Taisyklių 17 punkte, buvo rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas automatizuotai per viešai prieinamą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą („ŽPDRIS“) (Projekto paslaugos Nr. ZSFP-89102), vadovaujantis Formavimo taisyklių (2020-02-01 redakcija) nuostatomis. Vadovaujantis Formavimo taisyklių 23 punktu, 2021 m. balandžio 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A- 537 „Dėl žemės sklypo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti Žemės sklypo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas buvo formuoti naujus valstybinės žemės sklypus. Projektu buvo suformuotas 3,6935 ha ploto valstybinės žemės sklypas (nustatant jam pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - kita, žemės naudojimo būdus - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teisė valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos („NŽT“). Projektas buvo rengtas atlikus visas Formavimo taisyklėse nustatytas projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras, galutiniame etape, gavus 2021-10-11 NŽT išvadą, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, todėl tvirtinti žemės valdos projektą galima, 2021 m. spalio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1662 parengtą Projektą patvirtinant. Kaip nurodė Šiaulių apygardos prokuratūra 2022 m. sausio 11 d. nutarime, Pareiškėjai taip pat pareiškimu prokuratūrai kėlė urbanizacijos negalimumo ginčo teritorijoje bei miško išsaugojimo joje klausimą, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba pateikė duomenis, kad ginčo teritorijoje nėra ir niekada nebuvo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų miško ar miško žemės plotų, ši teritorija tiek pagal Bendrojo plano, tiek pagal Kraštovaizdžio spec. plano sprendinius patenka į gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritoriją. Atsakovė, susipažinusi su Patikslintame skunde Pareiškėjų dėstomomis aplinkybėmis, jog Žemės sklype yra žalioji zona, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) miško teritoriją, pakartotinai pateikė paklausimą Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, prašydama pateikti miško kadastro duomenų apie žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančią miško žemę, miško naudmenas. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023-02-10 raštu Nr. R6-329 atsakė, jog žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste pagal 2023-02-09 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis registruotų miškų/miško žemės nėra, į nagrinėjamą teritoriją valstybinės reikšmės miško plotas nepatenka. Parengto Projekto sprendiniai atitinka Kraštovaizdžio spec. planą ir yra šio plano detalizavimas, kaip tai numato LR Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata (Savivaldybės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose - žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Žemės įstatymas). Suformuotas Žemės sklypas bei aplinkiniai gyvenamieji žemės sklypai, jų tarpe ir Pareiškėjų žemės sklypai, yra toje pačioje Bendrojo plano uGm3 zonoje, visam kvartalui taikomi tie patys reikalavimai. Šis kvartalas yra apribotas želdynų zonomis: ne daugiau 200 metrų atstumu nuo suformuoto žemės sklypo yra nutolusi neužstatoma teritorija U_BZ_I_F, kurios reglamentas - bendro naudojimo erdvių ir želdynų zona. Dar dvi tokio reglamento teritorijos yra nutolusios nuo suformuoto žemės sklypo ne didesniu nei 500 m atstumu. Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (SPAV) („Aprašas“), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktu, vertinimas atliekamas rengiant planą ar programą, prieš ją priimant ir (arba) tvirtinant, kad būtų parinkta tinkamiausia plano ar programos sprendinių alternatyva. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, vertinimą privaloma atlikti tais atvejais, kai rengiamas planas ar programa, skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, detalusis planas ar žemės valdos projektas, kuris nustato ūkinės veiklos, įrašytos į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo („PAV įstatymas“) 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindus ir kuris rengiamas didesniam nei 10 kv. kilometrų plotui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, gyvenamojo kvartalo vystymas nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedus. Teritorija nėra didesnė kaip 10 kv. km, todėl neatitinka šiame punkte nustatytų sąlygų, dėl kurių reiktų atlikti SPAV. Vystomas kvartalas nepatenka į ūkinių veiklų sąrašą, dėl kurių privaloma atlikti atranką dėl PAV. Vienas iš punktų nurodo, kad atranka nereikalinga būtent tuo atveju, kai gyvenamoji statyba numatyta bendruosiuose planuose: urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais. Pagal Bendrąjį planą ši teritorija numatoma kaip gyvenamųjų namų statybai. Pažymi, jog Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas buvo atliekamas rengiant Bendrojo plano Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo dalį (patvirtinta 2018 m. gruodžio 27 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-473). Plano ar programos įgyvendinimas susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad tokio plano ar programos įgyvendinimas (atskirai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali turėti reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms. „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka – plano ar programos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl ūkinės veiklos masto tikėtina, kad numatomas įgyvendinti planas ar programa gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis. Teisės aktuose nėra nurodyta, koks atstumas yra laikomas artima aplinka. Teritorija nesiriboja su Natura 2000 teritorija. Nuo jos yra nutolusi daugiau nei 300 metrų. Natura 2000 teritoriją ir skunde nurodytą teritoriją skiria jau dabar esantis gyvenamųjų namų kvartalas, todėl skunde minimos teritorijos vystymas negali turėti didesnės įtakos Natura 2000 teritorijai. Gyvenamojo kvartalo vystymas nei PAV įstatymo 1, nei 2 priede nenumatytas. Vystomas kvartalas nepatenka į ūkinių veiklų sąrašą, dėl kurių privaloma atlikti atranką dėl PAV. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į bylą nepateikė, jo atstovas N. J. teismo posėdyje nurodė, kad palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėja Viešojo intereso gynimo fondas yra laikytinas juridiniu asmeniu, kuris skatina aplinkos apsaugą, taigi turi Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą.

Nagrinėjamam ginčui aktualios yra ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo normomis jie pripažintini suinteresuota visuomene. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 dalis teigia, kad suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę: 1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką; 2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus; 3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai; 4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę; 5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas; 6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus; 7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas; 8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką. Suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog pareiškėjai fiziniai asmenys laikytini suinteresuota visuomene ir turi teisę kreiptis į teismą siekiant užginčyti sprendimus, veikimą ar neveikimą aplinkosaugos srityje. Dalis pareiškėjų fizinių asmenų grupės skundu ir patikslintu grupės skundu objektyviai pagrindė, jog skundžiami atsakovės sprendimai, galimai pažeidžia jų subjektines teises į sveiką ir švarią aplinką ar interesus, kadangi į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog jie turi nekilnojamojo turto ir gyvena ginčo teritorijoje.

Kartu pažymėtina, kad LVAT 2023-02-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-136-415/2023 nurodė, kad teisė į saugią ir švarią aplinką <...> teisė į poilsiui ir rekreacijai skirtų miesto teritorijų išsaugojimą nuo beatodairiško (neproporcingo) urbanizacijos poveikio, yra konstitucinė teisė, garantuojama visiems asmenims, ji suteikiama nereikalaujant atitikties specialiems reikalavimams (pvz., turėti nuosavybės teises, priklausyti aplinkosaugos teises ginančiam subjektui ar atitikti panašias sąlygas), todėl pažeidimo atveju teismo turi būti ginama.

Ginčijamu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-10-24 sprendimu Nr. (6.30.)SG-1112 „Dėl želdinių ekspertizės (duomenys neskelbtini)“ daliai pareiškėjams buvo atsakyta, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas tiek pagal Bendrojo plano, tiek pagal Bendrojo plano dalies „Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimo specialiojo plano (TPDR Nr. T00082837), patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T-473 („Kraštovaizdžio spec. planas“), sprendinius patenka į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo teritoriją, atsižvelgiant į LR Aplinkos ministerijos gautą atsakymą, želdinių ekspertizė nurodytoje teritorijoje nebus atliekama. Nurodyti K. A. atliktos inventorizacijos trūkumai, kad jie pašalinti. Dėl K. A. keltų tikslų nurodė, kad buvo gautas atsakymas, tačiau jame nebuvo paminėta, kokie tikslai ir uždaviniai buvo iškelti specialistui atlikusiam inventorizaciją.

Pareiškėjai patikslintame skunde atsakovės sprendimo neteisėtumą dėl želdinių ekspertizės grindžia Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto reikalavimo nesilaikymu ir šios teisės normos pažeidimu. Pareiškėjai taip pat teigia, kad atsakovė pakartotinai turėjo atlikti želdinių inventorizaciją, kadangi patikrinus 2022-03-21 paskelbtos želdinių inventorizacijos duomenis, paaiškėjo, kad didžiulė medžių dalis Žemės sklype liko neinventorizuoti, o želdinių inventorizacija atlikta su reikšmingais trūkumais, kuriuos Suinteresuota visuomenė išdėstė savo 2022-08-25 prašyme dėl pakartotinės inventorizacijos ir želdinių būklės ekspertizės, atliktos inventorizacijos trūkumus pripažino ir pati atsakovė skundžiamame rašte.

Pagal Šiaulių miesto bendrąjį planą, patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1, Šiaulių miesto Bendrojo plano koregavimą, patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T-87 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), teritorija, kurioje suformuotas Žemės sklypas, yra žymima teritorijos indeksu: uGm-3; teritorijos pavadinimas ir charakteristika – gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos; galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: 1) miškų ūkio paskirtis; 2) kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės teritorijos, komercinių objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, viešo naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos. Taip pat svarbi ir Reglamentų lentelėje numatyta teritorijų struktūra, pvz. Ugm-2 atveju, ne mažiau kaip 20 procentų teritorijos turi sudaryti viešo naudojimo teritorijos, želdymai (parkai, skverai) (Teritorijų planavimo specialisto-teismo eksperto G. T. 2023-11-20 ekspertinė išvada).

Nagrinėjamu 3,6935 ha dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atveju, kuris užima tik dalį tvarkymo zonos uGm-3, tvarkymo zona, įvardinta, kaip Gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos patenka ir į Gamtinį karkasą (sutartiniai ženklai 3 pav.). Šiuo atvejų būtina vertinti ne tik Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, bet ir kitus teisės aktus (Teritorijų planavimo specialisto-teismo eksperto G. T. 2023-11-20 ekspertinė išvada).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 21 str. nurodyti gamtinio karkaso nustatymo tikslai: 1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingumą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. Gamtinio karkaso nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-962 (redakcija, galiojusiu nuo 2017-10-28 iki 2023-08-24), 8 punkte nurodyta, kad perstatant, pertvarkant kompaktiškai užstatytas (pažeistas, stipriai pažeistas (degraduotas)) gamtinio karkaso teritorijas miestuose, miesteliuose, kitose urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, išsaugomi esami pavieniai medžiai ir (ar) jų grupės, želdiniai, kiti natūralūs paviršiai, užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas atskirųjų ir priklausomųjų želdynų ploto įveisimas, vykdomi vandens telkinių atkūrimo, teritorijų ir akvatorijų išvalymo nuo užteršimo ir kiti darbai, skirtgamtinio kraštovaizdžio ir jo vertybių apsaugai užtikrinti. Pagal šių Nuostatų 10 punktą, gamtinio karkaso teritorijose, kurias pagal savivaldybių ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius planus numatyta urbanizuoti, turi būti įgyvendinamos kompleksinių ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų nuostatos, saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniais nustatytos gamtinio karkaso kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės, nurodytos Nuostatų 20 punkte. Jei šių sprendinių nėra, keičiant žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą (formuojant gyvenamąsias, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų, rekreacines teritorijas), įvertinant Nuostatų 19.2, 21, 22 punktų reikalavimus, formuojamos besijungiančios, 50 procentų planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias gali sudaryti priklausomieji želdynai, vandens telkiniai ir jų dalys, miškų ūkio paskirties žemės sklypai (žemės ūkio paskirties sklype buvusios miško naudmenos), kitos paskirties žemės sklypuose esantys atskirieji (rekreaciniai, apsauginiai, ekologiniai) želdynai.

Šiaulių miesto teritorijos bendrasis planas buvo koreguotas 2018-12-27 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 473 (bendrojo plano dalis ,,Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas”). Gamtinio karkaso teritorijos aprašytos Aiškinamojo rašto skyriuje 2.1.2., kurio 8. dalyje parašyta (10 psl.) – Visais atvejais gamtinio karkaso teritorijose turi būti saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi ir skatinami rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai, kurie užtikrintų kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkurtų pažeistas ekosistemas. Teritorijų planavimo dokumentų registre buvo registruotas ir Šiaulių miesto tarybos 1996 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintas Naujojo medelyno ir pietinio pramonės rajono gyvenamojo kvartalo detalusis planas (duomenys neskelbtini). Iš TPDR šis dokumentas buvo išregistruotas 2022-04-11 (ištrauka iš TPDR Teritorijų planavimo dokumentų kortelės, 4 pav.) (Teritorijų planavimo specialisto-teismo eksperto G. T. 2023-11-20 ekspertinė išvada).

Bendrojo plano Sprendinių konkretizavimas 4.4. skyriuje „Žaliųjų plotų sistema“ dalyje „Žaliųjų plotų sistemos vystymo sprendiniai“ nurodyta, jog Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose planuojama žaliųjų plotų sistema nustatoma: maksimaliai išsaugant miesto gamtinę aplinką ir žalio miesto įvaizdį bei toliau jį stiprinant (7 p. (1)); sustabdant statybų skverbimąsi į gamtosauginiu požiūriu reikšmingas gamtinio karkaso teritorijas - regioninės svarbos geoekologinės takoskyrą [...], miško medynais ir kitais želdiniais apaugusias teritorijas, ypatingą dėmesį skiriant įtraukimui į žaliųjų plotų sistemą tų gamtinio karkaso teritorijų, kurios yra išlaikiusios natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį (7 p. (2)); formuojant atskiruosius rekreacinės paskirties želdynus naujai įsavinamose miesto zonose ir įjungiant juos į esamą žaliųjų plotų sistemą (7 p. (3)). Taip pat Bendrojo plano Sprendinių konkretizavimo dalyje 4.4. skyriaus 8 punkte nurodyta, kad Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, kaip savarankiški miesto struktūros elementai, žaliųjų plotų sistemą formuoja: miškai – miško parkai ir miesto miškai (miškų ūkio paskirties žemė), atskirieji želdynai – parkai, skverai, miesto sodai, žaliosios jungtys bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai (kitos paskirties žemė, bendro naudojimo teritorijos).

Taip pat Bendrojo plano Sprendinių konkretizavimo dalyje 4.4. skyriaus 11 punkte nurodyta, kad sprendiniuose fiksuojamas praktiškai visų ,,Esamos būklės analizės ir vertinimo“ etape inventorizuotų ir lokalizuotų žaliųjų plotų teritorijų – miesto miškų, parkų, skverų ir kt. išsaugojimas. Žaliųjų plotų sistema teritoriškai žymiai plečiama ir papildoma naujais nariais: naujais rekreacinės paskirties želdynų (parkų, skverų), miesto miškų plotais, formuojamu žaliųjų jungčių, sukabinančių tarpusavyje daugumą želdynų bei lankytinų miesto vietų, tinklu.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte (pateiktame kartu su skundu teismui) nurodyta, kad pertvarkomos teritorijos vieta ir plotas – Šiaulių miesto savivaldybė, Šiauliai, teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, formuojama teritorija, kurios bendras plotas 3,6935 ha. Pagal Šiaulių miesto bendrojo plano dalies ,,Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimo spec. planą, patvirtintą 2018 m. gruodžio 27 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-473, sprendinius formuojamas žemės sklypas patenka į teritoriją uGm-3 t. y. gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos. uGm-3 zonai priskirtose teritorijose, galimos žemės paskirtys – miškų ūkio paskirtis, kita: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos. Žemės sklypas proj. Nr. 1 patenka į teritoriją Natura 2000 – BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos). Visa formuojama teritorija yra gamtinio karkaso teritorijoje.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nurodyta, kad viešieji želdynai ir želdiniai – savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esantys želdynai ir želdiniai, skirti visuomenės poreikiams tenkinti, arba valstybinėje žemėje esantys atskirieji ir priklausomieji želdynai ir želdiniai, dėl kurių lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp valstybinės žemės valdytojo ir savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta sutartis, taip pat privačioje žemėje esantys želdynai ir želdiniai, dėl kurių lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp privačių želdynų ir želdinių savininkų ir savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta sutartis; Lietuvos universitetų botanikos sodai ir juose augantys želdiniai nepriskiriami viešiesiems želdynams ir želdiniams.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad želdynų sistema planuojama savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, įvertinus vietovei būdingus gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžio elementus, istorinę raidą, urbanistinę erdvinę struktūrą, bendruosius teritorijų naudojimo ir apsaugos reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytą faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ginčo žemės sklypo teritorija atitinka viešųjų želdynų ir želdinių sąvoką, kadangi tai savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esantys želdynai ir želdiniai, skirti visuomenės poreikiams tenkinti. Ši teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius numatyta ne tik kaip gyvenamosios teritorijos, bet ir visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos. Žemės sklypas proj. Nr. 1 patenka į teritoriją Natura 2000 – BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos). Be to, kritiškai vertinta tai, kad atsakovas atsisakymą atlikti želdinių ekspertizę motyvuoja tuo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka viešųjų želdynų ir želdinių sąvokos, kai tuo tarpu tame pačiame ginčo žemės sklype atlikta želdinių ir želdynų inventorizacija teritorijoje 2022 m. vasario – kovo mėnesiais.

Atsakovė nurodė, kad, kaip ir nurodoma 2022-08-25 prašyme, 2022-07-21 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio salėje įvykusiame susitikime su pareiškėjais, administracijos direktoriui buvo įteiktas dokumentas su foto medžiaga (įvardijant tai 2 priedu), kuriame užfiksuoti faktai, kad į K. A. atliktą inventorizaciją yra neįtraukta 15 brandžių eglių, augančių ties (duomenys neskelbtini) sklypo riba. Ši informacija buvo patikrinta ir pasitvirtino, kad paslaugos teikėjas neįtraukė šių želdinių į inventorizacijos medžiagą ne dėl kompetencijos trūkumo, šališkumo ar panašių aplinkybių, o dėl to, kad minėti medžiai auga ties (duomenys neskelbtini) sklypo riba, inventorizaciją atliekančiam specialistui dėl to manant, kad tai yra minėto sklypo gyventojų susodinti medžiai ir nepatenkantys į inventorizuojamą teritoriją. Paslaugos teikėjas buvo įpareigotas be papildomo mokesčio informaciją papildyti, ką jis ir padarė, 2022-08-05 atsakovei pateikdamas atskirą papildomai inventorizuotų 16 vnt. eglių inventorizavimo kortelę.

Atsakovė pažymėjo, kad želdinių ir želdynų inventorizacija teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose buvo atlikta 2022 m. vasario - kovo mėnesiais, inventorizaciją atlikusiam specialistui užpildant pavienių ir grupėje augančių medžių Želdynų ir želdinių inventorizavimo korteles pagal pridedamas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės pavienių medžių ir grupės medžių schemas. Įgyvendinant Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą ir 2022-03-21 Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje adresu https://www.siauliai.lt/list/view/zemes-ukis-zeldiniai-1 dalyje „Inventorizavimas ir stebėsena“ paskelbus pirminės inventorizacijos duomenis, vienas inventorizacijos medžiagos lapas nebuvo paviešintas (tikėtina dėl tos priežasties, jog tiesiog skenuojant dokumentą sulipo lapai), galimai dėl tos priežasties 2022-08-25 Pareiškėjų prašyme, be to, kad nebuvo apskaityta 15 vnt. eglių, nurodoma, kad neapskaityta ir gana didelė dalis brandžių medžių (pastebi, kad nei 2022-08-25 prašyme, nei Patikslintame skunde nėra nurodoma ir detalizuojama kokia tai, anot Pareiškėjų dalis medžių, nepateikiami jokie konkretūs duomenys, naudojamas tiesiog deklaratyvus teiginys). Šis techninis trūkumas buvo ištaisytas pilnai nuskenuotą inventorizacijos medžiagą paskelbiant Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje adresu https://www.siauliai.lt/list/view/zemes-ukis- zeldiniai-1. dalyje „Inventorizavimas ir stebėsena“, taip pat nurodytos nuorodos adresu yra skelbiama ir papildomai pagal Pareiškėjų 2022-07-21 susitikimo metu pateiktus duomenis atliktos papildomos inventorizacijos Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė, kurioje fiksuoti apskaitytų 16 vnt. eglių duomenys, bei pridedama schema.

Želdynų įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – surinkti, apibendrinti ir šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį (1 dalis). Želdynų ir želdinių inventorizavimo darbus organizuoja ir informaciją apie inventorizavimo darbus savivaldybių interneto svetainėse skelbia savivaldybių vykdomosios institucijos (2 dalis). Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius duomenis (želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį, plotą) apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius ir išsamius duomenis (be pagrindinių duomenų, surenkami duomenys apie želdinių kiekį, amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemones) apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles tvirtina aplinkos ministras (3 dalis). Želdynų ir želdinių inventorizavimą gali atlikti asmenys, baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar turintys tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių techninio eksperto ar medžių rizikos vertinimo specialisto sertifikatą, ir turintys ne mažesnę kaip vienų metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje. Jeigu inventorizavimas atliekamas nenuotoliniu metodu ir yra būtinybė patekti į teritorijas, kuriose auga želdiniai, želdynus ir želdinius inventorizuojantys specialistai, pateikę asmens dokumentą ir savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą patvirtinimą raštu apie savivaldybės vykdomosios institucijos pavedimu atliekamus inventorizavimo darbus, turi teisę darbo dienomis šviesiu paros metu įeiti į teritorijas, kuriose auga želdiniai, atlikti inventorizavimo darbus. Žemės sklypų savininkai ir valdytojai apie želdynų ir želdinių inventorizavimą informuojami šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (4 dalis).

Į bylą pateikta Želdinių ir želdynų inventorizaciją teritorijoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atlikusio dendrologo K. A. kvalifikaciją patvirtinantis Lietuvos žemės ūkio akademijos diplomas, kuris patvirtina, kad K. A. suteikta miškų ūkio inžinieriaus kvalifikacija. Taip pat pateikta Šiaulių vyskupijos kurijos 2022 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. 0069/22, kuria pažymima, kad K. A. nuo 1993 metų atlieka Šiaulių vyskupijos bažnyčių šventorių ir jų priklausinių teritorijose augančių želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus, ir kuria, be jau pateiktų į bylą duomenų, patvirtinama didesnė kaip vienų metų Želdinių ir želdynų inventorizaciją teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikusio asmens patirtis želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje. Taigi, buvo laikytasi Želdynų įstatymo 15 str. 4 d. nustatytų reikalavimų.

Kaip ir nurodyta skundžiamame rašte, nustatyti K. A. atliktos inventorizacijos netikslumai buvo pašalinti, tačiau į bylą teismui pateikta UAB ,,Želdynų vizija“ 2023-11-17 ekspertinė išvada Nr. 23-68K-01, kurioje nurodyta, kad ,,<...> Akivaizdu, kad ir šios inventorizacijos

medžiagoje, ypač želdinių grupės dalyje, dalies želdinių amžius nurodytas parašant bet koki skaičių (nesisiejantį su realybe), pvz., XVIII Želdinių grupėje paprastosios ievos amžius 30 metų - aukštis 1 m, nors toki aukštį pasiekia per 2-3 metus; <...> Neįmanoma, kad (atskirų želdinių inventorizacijoje) drebulė (Nr. 181) būdama 9 m aukščio siektų 142 cm skersmenį - tai berods jau viršija ir pasaulio rekordą. Lygiai taip pat neįmanoma, kad 10 m aukščio paprastasis ąžuolas (Nr. 415) butų tik 2 cm skersmens. <...> Apibendrinant aukščiau pateiktas ekspertines įžvalgas galiu teigti, kad želdinių taksoraščiai parengti su klaidomis, todėl jais galima naudotis tik bendro vaizdo apie aptariamą teritoriją susidarymo tikslais. Deja, norint atlikti želdinių tvarkybos darbus, surinktų duomenų patikrinimą ar patikslinimą, esama informacija yra nepanaudojama dėl nekokybiškos, mėgėjiškai parengtos planinės medžiagos. Pagal esamus taksoraščius neįmanoma nustatyti ir medžių

(atkuriamosios) vertės, jei dėl kažkokių svarbių priežasčių būtų nuspręsta dalį ar visus želdinius pašalinti“, kurioje nurodyti kiti atliktos inventorizacijos netikslumai.

Atsakovė, atsakydama į trečią prašymą atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, kuriomis būtų įvertintos Žemės sklypo panaudojimo alternatyvos bei galimas neigiamas poveikis greta esančios (duomenys neskelbtini) pelkės, kaip „Natura 2000“ teritorijos, vertingosioms savybėms, nurodė, kad SPAV buvo atliekamas 2018 metais rengiant Bendrojo plano dalies „Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimą, ir kad vadovaujantis SPAV aprašo 6.3 punktu SPAV bus atliekamas vykdant Šiaulių miesto bendrojo plano keitimo procedūras. Taip pat nurodyta, kad PAV procedūros nustatant poveikio reikšmingumą įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms nustatomas atliekant privalomą SPAV, kuris buvo atliktas 2018 metais rengiant Bendrojo plano dalies „Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimą. PAV neprivalomas, nes gyvenamojo kvartalo vystymas nėra įtrauktas į PAV įstatymo 1 priedo veiklų rūšių sąrašą.

Pastarasis atsakymas taip pat yra nepagrįstas, kadangi SPAV procedūros buvo atliktos dar tuo metu, kai Žemės sklypo želdiniai dar nebuvo inventorizuoti, todėl šis aspektas atsakovės nebuvo vertintas. Taip pat nenurodyta įstatymo norma, kuria remiantis netenkinamas prašymas atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).

Ginčo byloje nėra, kad Žemės sklypas yra aplinkoje su (duomenys neskelbtini) pelke, kuri yra įtraukta į Europos „Natūra 2000“ teritorijų tinklą. Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 2 straipsnio 3 punktu, „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli nuo jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl planuojamos ūkinės veiklos masto tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis.

Planuojama ūkinė veikla – numatoma ūkinė veikla, apimanti statybą, statinių rekonstravimą, gamybą, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir ertmių naudojimą, kitų gamtos išteklių naudojimą, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą veiklą ir kitą galinčią daryti poveikį aplinkai ūkinę veiklą (PAV įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Teritorijų planavimo veikla ir konkretūs teritorijų planavimo sprendiniai, kurie sukuria prielaidas planuojamiems reikšmingiems aplinkos pokyčiams, taip pat yra planuojama ūkinė veikla. Remiantis PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (2 p.), o atranka atliekama, kai PŪV patenka į PAV įstatymo 2 priedą.

PAV įstatymo 2 priedo 10.2 punkte į nustatytų veiklų sąrašą yra įtraukta urbanistinių objektų statyba, kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais. Kaip nurodė atsakovė, Žemės sklype planuojama gyvenamojo kvartalo vystymas (t. y. gyvenamųjų namų statyba), todėl tai patenka į šią kategoriją, kadangi jis yra urbanistinis objektas, o pagal dydį – didesnis negu 1 ha. Atranka PŪV dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal PAV įstatymo 2 priedo 10.2 punktą yra privaloma. Tai reiškia, kad planuojant Žemės sklypo sprendinius privalėjo būti atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurių metu būtų nuspręsta atlikti PAV ar jo neatlikti.

Be to, remiantis PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Kaip minėta, Žemės sklypas yra greta įsteigtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Be to, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte (pateiktame kartu su skundu teismui) nurodyta, kad pertvarkomos teritorijos vieta ir plotas – Šiaulių miesto savivaldybė, Šiauliai, teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, formuojama teritorija, kurios bendras plotas 3,6935 ha. Pagal Šiaulių miesto bendrojo plano dalies ,,Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimo spec. planą, patvirtintą 2018 m. gruodžio 27 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-473, sprendinius formuojamas žemės sklypas patenka į teritoriją uGm-3 t. y. gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos. uGm-3 zonai priskirtose teritorijose, galimos žemės paskirtys – miškų ūkio paskirtis, kita: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos. Žemės sklypas proj. Nr. 1 patenka į teritoriją Natura 2000 – BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos). Visa formuojama teritorija yra gamtinio karkaso teritorijoje.

Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išskiriant gamtinį karkasą, atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti „Natura 2000“ tinklo ekologinį vientisumą, sukuriant ar išsaugant kraštovaizdžio elementus, kurie būtų svarbūs laukinei faunai ir florai; prie tokių svarbių kraštovaizdžio elementų priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros ar dėl savo jungiamosios funkcijos yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.

Taigi, galima Žemės sklypą vertinti kaip gretimą „Natura 2000“ teritoriją, kuriai dėl planuojamos veiklos gali būti padarytas reikšmingas poveikis.

Vadovaujantis PAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., saugomų teritorijų institucijos išvada dėl PŪV poveikio reikšmingumo yra privaloma prieš nusprendžiant, ar privalo būti atliktas PAV. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į atsakingą saugomų teritorijų instituciją dėl teritorijų planavimo poveikio „Natura 2000“ teritorijai reikšmingumo nustatymo.

Įvertinęs aptariamo ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas visiškai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes neįvertintos aplinkybės, turinčios reikšmės teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti, motyvų išdėstymas, kodėl netenkinami 2022-11-30 prašymo reikalavimai, yra nepakankamas, taip pat prašomas panaikinti skundžiamas 2022-12-29 aktas dėl dviejų prašymų visiškai nepagrįstas įstatymo normomis, atitinkamai konkrečios teisės normos nesusietos su objektyviais duomenimis (faktais). Skundžiamas sprendimas dėl trečiojo prašymo neatitinka PAV įstatyme numatyto reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, nustatyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, todėl ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina pakartotinai išnagrinėti suinteresuotos visuomenės Pretenziją-pranešimą.

Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).

Pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją atlikti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras ištaisant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1662 „Dėl žemės sklypo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ suformuoto 3.6935 ha ploto valstybinės Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatitikimus Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams, nemažinant nustatytų želdynų ploto (atsižvelgiant į želdinių būklės ekspertizės ir želdinių inventorizacijos rezultatus).

Ataskaitoje nurodyta, jog 2023-01-09 patikslintas grupės skundas (papildant motyvus ir reikalavimus) – 780 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis numato, jog kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,4 sandaugai. Rekomendacijų 8.16 papunktį atitinkanti maksimali užmokesčio už nurodytą paslaugą suma šiuo atveju yra lygi 807,28 Eur (2018,2 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4).

2023-10-12 pateiktas teismui prašymas skirti ekspertizę. Rekomendacijų 8.16 papunktis numato, jog kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,4 sandaugai. Rekomendacijų 8.16 papunktį atitinkanti maksimali užmokesčio už nurodytą paslaugą suma šiuo atveju yra lygi 800 Eur (2000,1 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4).