- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1703-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26409-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Lipnickienė (pran.), Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 96 638 Lt sumą, 579,83 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jog paaiškėjo, kad atsakovas būdamas ieškovės valdybos nariu, o vėliau ieškovo įgaliotiniu, t.y. laikotarpiu nuo 2008-03-17 iki 2008-06-12 iš ieškovo atsikaitomosios sąskaitos be jokio teisinio pagrindo per 6 kartus paėmė didelę ieškovo piniginę sumą grynaisiais pinigais, o būtent 96638 Lt, kurios ieškovui negrąžino iki šiol, t.y. jis nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl privalo grąžinti ieškovui 96 638 Lt sumą. Be to, atsakovui paimant 96 638 Lt grynaisiais pinigais, iš ieškovo atsikaitomosios sąskaitos buvo nurašytas pinigų išgryninimo mokestis, kuris sudarė 579,83 Lt sumą, todėl 579,83 Lt suma laikytina ieškovo nuostoliais.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Išnagrinėjęs bylą teismas iš pateiktų įrodymų ir Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatė, kad atsakovas V. B. laikotarpiu nuo 2008-02-28 buvo išrinktas ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininku (b.l. 45-46) iki 2008-04-18 (b.l. 48), taigi buvo juridinio asmens valdymo organu, o 2008-04-18 išrinktas bendrijos įgaliotiniu (b.l. 47—50), o pagal Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenis įgaliotinių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas. Iš ieškovo (duomenys neskelbtini)-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (b.l. 51-53) matyti, kad iš ieškovo sąskaitos 2008-03-17 grynaisiais pinigais atsakovui V. B. išmokėta 16 000 Lt, operacijos Nr. 256249143; 2008-03-17 grynaisiais pinigais atsakovui V. B. išmokėta 16 000 Lt, operacijos Nr. 256252853; 2008-03-19 grynaisiais pinigais atsakovui V. B. išmokėta 16 000 Lt, 2008-03-19 grynaisiais pinigais atsakovui V. B. išmokėta 16 000 Lt; 2008-04-15 grynaisiais pinigais atsakovui V. B. išmokėta 16 000 Lt; 2008-06-12 grynaisiais pinigais atsakovui V. B. išmokėta 16 638 Lt. Taigi iš viso atsakovui V. B. iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos grynaisiais pinigais išmokėta 96 638 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog, jeigu tam tikra pinigų suma apskaitoma juridinio asmens atsiskaitomojoje sąskaitoje, o pinigus išgrynino juridinio asmens valdymo organas ir jie nebuvo perduoti ieškovui, ieškovo reikalaujamos priteisti piniginės lėšos atsakovo nebuvo naudojamos bendrijos veikloje atsiskaitymams, tokiais veiksmais pažeidžiama įstatyme įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo pareiga, dėl kurios nevykdymo valdymo organui gali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Atsakovo, kaip valdymo organo (bendrijos pirmininko, bendrijos įgaliotinio), teisės ir pareigos atsirado įstatymų pagrindu, o greta kitų, kaip juridinio asmens valdymo organo, teisių, atsakovas turėjo galimybę atsiskaitytinai disponuoti bendrijos lėšomis (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis). Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų pagrindu (CK 2.82, 2.87 straipsniai). Dėl nurodyto spręstina, kad ieškovas galėjo ir turėjo savo teises ginti reikšdamas ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos sudarytų grynųjų pinigų išėmimas iš ieškovo sąskaitos ir negrąžinimas ieškovui. Byloje esanti medžiaga nesudaro sąlygų įvertinti, ar ieškovo atliktos finansinės operacijos buvo tinkamai užfiksuojamos ir pagrįstos atitinkamais dokumentais, taip pat konstatuoti, kad ieškovo reikalaujamos priteisti piniginės lėšos atsakovo nebuvo naudojamos bendrijos veikloje atsiskaitymams. Teismas konstatavo, jog, jeigu ieškovas gali apginti savo pažeistas teises ir prisiteisti nuostolius, remdamasis sutartinės arba deliktinės teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos ir nagrinėjamu atveju nustatęs, kad ieškovo pažeistos teisės pirmiausia turėtų būti ginamos remiantis civilinės deliktinės atsakomybės normomis, tuo pagrindu ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog šalių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai ir šalių nurodytos teisės normos nesaisto teismo, todėl teismas nepagrįstai ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog ieškovas, norėdamas apginti savo teises turėjo pareikšti ieškinį ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, o dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netinkamai kvalifikavo šalių santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles atsisakydamas nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes bei pateikti tinkamą jų teisinį įvertinimą taip neatskleisdamas bylos esmės. Be to, pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 285 str. 2 d. įtvirtintą formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos paėmė 96 638 Lt sumą grynaisiais. Teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškovas gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo, pareikšdamas ieškinį tam pačiam atsakovui, tuo pačiu pagrindu, tik kitu teisiniu pagrindu. Taip pat teismas iš viso nieko nepasisakė dėl 579,83 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas, be išvardinto, nepagrįstai priteisė iš ieškovo žyminį mokestį. Kadangi ieškovas yra atleistinas nuo žyminio mokesčio.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimui panaikinti.
Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą, taikymo
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovo pažeistos teisės pirmiausia turėtų būti ginamos remiantis civilinės deliktinės atsakomybės normomis.
Pasisakytina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą, ir teisingai nustatė, jog, nagrinėjamu atveju CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, kadangi atsakovo, kaip valdymo organo (bendrijos pirmininko, bendrijos įgaliotinio), teisės ir pareigos atsirado įstatymų pagrindu, o greta kitų, kaip juridinio asmens valdymo organo, teisių, atsakovas turėjo galimybę atsiskaitytinai disponuoti bendrijos lėšomis (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis). Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų pagrindu (CK 2.82, 2.87 straipsniai). Pirmos instancijos teismas dėl nurodyto sprendė, kad ieškovas galėjo ir turėjo savo teises ginti reikšdamas ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos sudarytų grynųjų pinigų išėmimas iš ieškovo sąskaitos ir negrąžinimas ieškovui.
Tačiau teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas dėl ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais bei cituojamais kasacinio teismo išaiškinimais, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, pagal ieškininiame pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose. Teismas žino įstatymą ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį, t.y. ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; 2005 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005).
Konstatuoti proceso teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą už akių.
Dėl sprendimo už akių priėmimo
Sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas neatvykusios į teismo posėdį šalies atžvilgiu arba nepateikusios paruošiamąjį dokumentą šalies atžvilgiu kaip viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant atitinkamam šalies prašymui, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas), ir kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Sprendimo už akių įstatyminio instituto negalima aiškinti kaip įpareigojančio teismą priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų.
Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių pripažino, kad byloje esanti medžiaga nesudaro sąlygų įvertinti, ar ieškovo atliktos finansinės operacijos buvo tinkamai užfiksuojamos ir pagrįstos atitinkamais dokumentais, taip pat konstatuoti, kad ieškovo reikalaujamos priteisti piniginės lėšos atsakovo nebuvo naudojamos bendrijos veikloje atsiskaitymams. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismui nusprendus priimti sprendimą už akių, liko visapusiškai neįvertintos bylai reikšmingos aplinkybės (kaip pirmos instancijos teismas nurodė – ar ieškovo atliktos finansinės operacijos buvo tinkamai užfiksuojamos ir pagrįstos atitinkamais dokumentais, ar ieškovo reikalaujamos priteisti piniginės lėšos atsakovo nebuvo naudojamos bendrijos veikloje atsiskaitymams), nesurinkti įrodymai bei tinkamai neatliktas jų tyrimas, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl ginčo esmės, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 177 str., 183 str.). Šias aplinkybes buvo galima nustatyti tik bylą išnagrinėjus teismo posėdyje iš esmės, ištyrus visus įrodymus, apklausus liudytojus ir pan.
Taigi, pasirinkdamas bylos nagrinėjimo rašytinę formą ir priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas iš esmės eliminavo galimybę nustatyti paties teismo paminėtas aplinkybes.
Konstatuoti proceso teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dalyvaujantis byloje asmuo savo teisėmis gali ir turi naudotis pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti minėtų pažeidimų, nes šalis prarastų teisę į apeliaciją (CPK 185 str.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nutartyje įvardinti esminiai teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl to, kad apskųstasis teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, tampa neaktualūs kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su paduoto ieškinio pagrįstumu (nepagrįstumu), todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, jog byla yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.