Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovo advokato A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas vadovavosi tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių 2013-05-14 ir 2013-06-30 susirinkimų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais (civ. bylos Nr. 2-30499-430/2013), kurioje 2013-07-18 teismo nutartimi buvo tenkintas ieškovo V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdytas minėtų bendrijos narių susirinkimų sprendimų galiojimas. Apeliantas nurodė, kad dėl 2013-07-18 teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, kuris yra priimtas, tačiau apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėtas. Pažymėjo, kad minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-18 nutartimi nustatyta, kad buvęs bendrijos pirmininkas V. G. nėra įgaliotas 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovas.Teismo išvada, kad ieškinį ieškovės vardu pareiškė neįgaliotas vesti bylą asmuo, nepagrįsta, nes ieškovė, atstovaujama bendrijos pirmininkės A. B., 2013-07-05 sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. MG-35/2013, kurios pagrindu Advokatų kontoros Greičius, Markevičius ir partneriai advokatams buvo suteikta teisė atstovauti ieškovę teismuose – teisė reikšti ieškinius ieškovės vardu. Nurodė, kad sutarties sudarymo dieną ieškovės bendrijos pirmininkės A. B. įgaliojimai dar nebuvo sustabdyti (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta 2013-07-18). Pažymėjo, kad teismo priimti procesiniai sprendimai atgal negalioja ir sukelia teisines pasekmes į ateitį nuo įsiteisėjimo dienos, jeigu juose nenumatyta kitaip. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo suklaidintas dėl atsakovo ir kitų trečiųjų asmenų nesąžiningų veiksmų kitose bylose, nes dar iki šioje byloje ginčijamos nutarties priėmimo ieškovės bendrijos pajininkai ir pati ieškovė, kurios pirmininke išrinkta A. B., inicijavo ieškovės sandorių, sudarytų laikotarpiu, kai bendrijos pirmininku buvo V. G., kvestionavimą. Pažymėjo, kad dėl atsakovo ir buvusio bendrijos pirmininko V. G. nepateisinamai aplaidaus požiūrio į ieškovę ir į jos veiklą, taip pat piktavališką atsakovo ir trečiųjų asmenų susitarimo perimti ieškovės turtą bei turtines teises ir tokiu būdu padaryti ją visiškai nemokia bei vėliau ją likviduoti, šiuo metu ieškovė turi finansinių sunkumų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartis naikintina, klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties turinio, teismas padarė išvadą, kad ieškinys pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 8 p. teismas atsisakė jį priimti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir LR CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. LR CPK 22 str. 1 d. įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės priskirtinumą teismui. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (LR CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų. Viena tokių sąlygų yra įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (LR CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (LR CK 2.33 str. 1 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas (LR CPK 55 str. 1 d.). Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 2 str. 7 d.). Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (Įstatymo 9 str. 2 d. ).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškiniu, 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė jį priimti, nes konstatavo vieną iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų buvimą, t. y. ieškinys paduotas ieškovo vardu neįgalioto vesti bylą asmens. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas reikiamai neįsigilino ir padarė skubotas išvadas, kad A. B. neturėjo įgaliojimų atstovauti ieškovės, kaip 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininke A. B. paskirta (išrinkta) nuo 2013-06-30 (b.l. 9). Bendrijos pirmininkė 2013-07-05 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora Greičius, Markevičius ir partneriai (b.l. 5). Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo pateikė advokatas A. L., kuris atstovauja 365-ają garažų statybos ir eksploatavimo bendriją. Apelianto atskirojo skundo argumentai vertinti teisėtais ir pagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrijos 2013-05-14 ir 2013-06-30 visuotinių narių susirinkimų sprendimų galiojimas buvo sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-18 nutartimi, civ. byloje Nr. 2-30499-430/2013, kuri įregistruota VĮ Registrų centre 2013-07-26. Minėta teismo nutartis buvo apskųsta atskirtuoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina tai, kad minėtoje byloje, kur apeliantė yra atsakovas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-18 nutartimi nustatyta, kad buvęs bendrijos pirmininkas V. G. nėra įgaliotas 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovas, todėl teismas atsisakė priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kaip pasirašytą neįgalioto asmens, nurodydamas, kad bendrijos vadovė yra A. B..

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartis priimta 2013-08-12, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad paduotas asmens neturinčio tam įgaliojimų, nes 2013-06-30 visuotinių narių susirinkimo sprendimo, kuriame buvo išrinkta bendrijos pirmininke A. B., galiojimas sustabdytas. Pagal VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija matyti, kad prieš A. B. bendrijos pirmininkas buvo V. G., kurio įgaliojimų pabaiga 2013-06-30. Todėl pastebėtina, kad skirtingose civilinėse bylose yra dvi skirtingos pozicijos dėl ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko, laikotarpiu nuo A. B. išrinkimo, t. y. 2013-06-30, iki 2013-07-18, kai teismo nutartimi bendrijos visuotinių narių susirinkimų sprendimų galiojimas buvo sustabdytas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio padavimo dieną, 2013-08-09, A. B. buvo apeliantės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkė ir 2013-07-05 buvo sudariusi sutartį su Advokatų kontora dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. MG-35/2013, kurios pagrindu advokatams buvo suteikti įgalinimai ieškovą atstovauti teismuose, jos, kaip Bendrijos pirmininkės įgaliojimai sustabdyti nuo 2013-07-18. Tokiu atveju, sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, suteikianti advokatams M. G., E. M. ir A. L. teisę atstovauti apeliantę teismuose bei teisę reikšti ieškinius apeliantės vardu, nėra sustabdyta ir yra galiojanti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-18 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pasisakyta dėl iki 2013-07-18 Bendrijos pirmininkės sudarytų sandorių galiojimo sustabdymo, o Bendrijos pirmininkės įgaliojimai sustabdyti tik nuo 2013-07-18. Todėl, laikytina, kad ieškinys paduotas ieškovo vardu įgalioto asmens.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį tais pagrindais, kad ieškinys paduotas neįgalioto bylą vesti asmens, netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą ir atsisakymą priimti ieškinį, todėl skundžiama nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovo advokato A. L. ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.