Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs V. M. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš R. J., kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 ir 2 dalį, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Privataus kaltinimo procesą pradėti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, viena jų – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo pagrindu ir atsisakytina priimti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę.

Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog V. M. 2016-05-05 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakciją) dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją J. K. ir jam paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, nustatant šią bausmę atlikti pataisos namuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, jog V. M. buvo apšmeižtas padaręs sunkų nusikaltimą, nes jis šiuo metu jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas padaręs labai sunkų nusikaltimą.

V. M. taip pat nurodo, jog R. J. kvietė žmones su juo susidoroti, užmėtyti akmenimis, sudeginti, tačiau tokie veiksmai nėra kriminalizuoti BK 154 straipsnyje, t. y., nėra nei minėtame straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis, nei dalykas.

Anot V. M., televizijos laidoje jis buvo pavadintas išgama, tačiau šiuo atveju nėra nurodomi konkretūs faktai apie pareiškėją, neigiamai jį apibūdinantys, o tik neigiamai, užgauliai atsiliepiama galimai apie pareiškėją. Būtent ši aplinkybė ir skiria asmens įžeidimą, nuo šmeižto, kurio sudėtis yra suformuluota BK 154 straipsnyje. Taigi šiuo atveju, pareiškėjo nurodytos aplinkybės galimai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnyje požymius. Tačiau BK 155 straipsnis nuo 2015-07-10 yra netekęs galios, todėl įžeidimas nėra laikomas nusikalstama veika ir dėl tokių veiksmų negali būti pradedamas baudžiamasis persekiojimas. Be abejonės, tiek BK 154 straipsnyje numatyti veiksmais, tiek ir BK 155 straipsnyje (šiuo metu jai nebegaliojančiame), yra kėsinamasi į kito asmens garbė ir orumą. Tačiau asmens garbę ir orumą taip pat galima ginti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyje, nėra jokio procesinio pagrindo, nes, sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, R. J. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. M. skundą prieš R. J., esant aiškioms BPK 3 straipsnio 1 dalies aplinkybėms.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.