Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja E. Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00031-2013-4

2014 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo A. J. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, lėšas sumokant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“. Nuosprendžiu iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. D. priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kita civilinio ieškinio dalis atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamajam A. J. atmesta. Iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą V. D. priteisti 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 19 d., apie 12 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 28, 37, 133 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, esant slidžiai kelio dangai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kad praleistų iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją įėjusios ir pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios mažametės R. D. ir ją partrenkė bei sužalojo, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta R. D. sveikata.

Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo A. J. atstovas advokatas Aivaras Raišutis prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nuosprendį, grąžinti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nėra nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-08 specialisto išvadoje Nr. 11K-112(13) yra konstatuota, kad R. D. veiksmai, t. y. tai, kad ji pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją dalį ?žengė bei per gatvę judėjo prieš priartėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris jos judėjimo per kelią vietą buvo privažiavęs mažesniu nei ekstremaliam sustabdymui reikalingas atstumu, sąlygojo nagrinėjamo įvykio kilimą, t. y. buvo pagrindinė sąlyga jam kilti. Mano, jog šie nukentėjusiosios veiksmai turėtų būti vertinami kaip rizikingas nukentėjusiosios elgesys, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymi, jog nuosprendyje rizikingas nukentėjusiosios R. D. elgesys, kuris taip pat buvo pagrindinė sąlyga įvykiui kilti, nebuvo niekaip teismo paneigtas ar atitinkamai įvertintas. Mano, jog dėl minėtos aplinkybės teismas taikė nuteistajam A. J. neproporcingai griežtą sankciją bei priteisė iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neproporcingai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Be to, teismas ignoravo tiesioginio įvykio liudytojo egzistavimo faktą, kuris nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, o apkaltinamąjį teismo nuosprendį priėmė remdamasis iš esmės tik netiesioginiais įrodymais, t. y. teisiamajame teismo posėdyje neapklausus nė vieno tiesioginio įvykio liudytojo, o tik kaltinamąjį. Atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2013-01-21 asmuo, pasivadinęs ,,žinau“, 14 val. 19 min. 18 sek., komentuodamas interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pranešimą apie nagrinėjamą įvykį, pavadinimu ,,Prie (duomenys neskelbtini) partrenkta mergaitė“, paskelbtą 2013-01-21 10 val. 12 min., nurodė, kad nukentėjusioji ėjo per perėją, žiūrėdama į telefoną, ėjo kartu su draugėmis, jos sustojo, kad praleistų išvažiuojantį iš sankryžos sunkvežimį, o ji žengė toliau nestabtelėjusi. Mano, jog iš šio komentaro akivaizdu, kad egzistuoja tiesioginis įvykio liudytojas, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškintas ir apklaustas, o tai sudaro pagrindą grąžinti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Toks prašymas buvo pateiktas teismui, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Nepaisant to, pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklaustas nė vienas tiesioginis įvykio liudytojas, o tik netiesioginiai. Atitinkamai pati nukentėjusioji nieko nepamena, o kartu su ja ėjusi draugė įvykių seką pamena tik iš dalies, jas apklausti teismo posėdyje teismas atsisakė dėl jų amžiaus. Dėl nurodyto liko neatskleista bylos esmė, t. y. taip ir liko neatsakyta į klausimą, dėl kokios priežasties nukentėjusioji R. D. žengė prieš pat atvažiuojančią transporto priemonę. Liko neaišku, kodėl į važiuojamąją kelio dalį nežengė kartu su ja ėjusi bendraamžė draugė A. A.. Pastaroji matė iš kairės artėjančią transporto priemonę, o nukentėjusioji ne, nors ir stovėjo A. A. iš kairės ir, remiantis įvykio vietos fotografijomis, nebuvo jokios kliūties, kuri užstotų nukentėjusiajai matomumą. Advokato manymu, minėtas faktines aplinkybes buvo būtina ir lieka būtina iki galo išsiaiškinti baudžiamojoje byloje, nes viena vertus, nuo to priklauso tiek sankcijos dydis, tiek atlygintinos neturtinės žalos dydis, bei gali lemti baudžiamosios atsakomybės vairuotojui netaikymą. Taip pat nurodo, jog teismas priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. D. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kad draudimo bendrovė ,,PZU Lietuva“ jau atlygino nukentėjusiajai 5000 eurų (17 264 Lt) dydžio neturtinės žalos. Mano, jog papildomos 20 000 Lt sumos priteisimo teismas praktiškai niekaip nemotyvavo, o tik abstrakčiai nurodė į nukentėjusiosios išgyvenimus, sukrėtimus, stresą, sveikatos būklę po įvykio, sveikatos būklę dabar, UAB (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį. Tačiau tokia motyvacija nėra nei pakankama, nei pagrįsta didinti atlygintiną neturtinės žalos sumą, nes nukentėjusiosios sveikatos būklė šiuo metu yra gera, įvykio pasekmių nepastebima, o po įvykio buvę išgyvenimai ir sukrėtimai jau atlyginti draudimo kompanijos. Negana to, teismas visiškai nevertino nukentėjusiosios elgesio, t. y. kad jos elgesys buvo pagrindinė sąlygą įvykiui kilti, ir teismas kažkodėl vertino ne nuteistojo, o jo darbdavio turtinę padėtį, kai nustatant žalos dydį buvo ir yra būtina atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį. Tai reiškia, kad teismas neteisingai ir tendencingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai papildomai priteisė 20 000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), kaip ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios R. D. atstovas pagal įstatymą V. D. nurodo, kad nuteistasis A. J. bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu nukentėjo R. D., tai rodo jo požiūrį į padarytą veiką. V. D. manymu, teismas teisingai nustatė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę dėl autoįvykio kilimo ir su juo susijusiomis pasekmėmis. Pažymi, kad įvykį mačiusi mažametė A. A. parodymus davė pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl abejonių jos parodymų objektyvumu nekilo. Be to, byloje, be minėtos liudytojos parodymų, nuteistojo kaltę įrodo ir kiti bylos rašytiniai duomenys, kurių pakako teismui įvertinti, jog nuteistasis elgėsi nerūpestingai ir neapdariai. Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neįvertino nukentėjusiosios didelio neatsargumo, kadangi iš teismui pateiktų internete esančio straipsnio komentarų matyti, kad nukentėjusioji, eidama į važiuojamąją kelio dalį, žiūrėjo į mobiliojo ryšio telefoną. Mano, jog tokie apelianto argumentai nepagrįsti, nes pateikti komentarai iš interneto yra tik prielaidos. Be to, nurodo, jog tuose pačiuose komentaruose buvo nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas nukentėjusiosios rūbų kišenėje, tai patvirtinti gali ir jis, V. D.. Pažymi, jog nuteistasis pats nurodė, kad apskritai nematė nukentėjusiosios einančios per pėsčiųjų perėją, t. y. vairuodamas automobilį išgirdo trinktelėjimą, o sustojęs ir išlipęs iš automobilio, jo gale pamatė gulinčią nukentėjusiąją. Mano, jog nėra jokių abejonių, kad nuteistasis, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, dėl to kilo sunkios pasekmės. Taip pat mano, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu pakankamai aiškiai ir motyvuotai pasisakė dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Atstovas pagal įstatymą nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusiosios būklė šiuo metu yra gera. Nurodo, jog byloje pateikti dokumentai įrodo, kad nukentėjusioji po įvykio ilgą laiką nelankė mokyklos, šiuo metu negali kartu su bendraklasiais lankyti fizinio lavinimo pamokų, sunku susikaupti mokslams ir pan. Todėl vertinti, jog R. D. sveikata yra geros būklės, nėra jokio pagrindo. Be to, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis po įvykio prisiėmė nemaža kreditinių įsipareigojimų, siekiančių beveik 20 000 Lt sumą, žinodamas, kad jam kils pareiga atlyginti žalą. Mano, jog tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad tokiu būdu siekė parodyti savo blogą turtinę padėti ir maksimaliai siekė išvengti gresiančios prievolės, taip parodydamas savo požiūrį į padarytą teisės pažeidimą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuosprendį pakeisti, pripažįstant lengvinančia aplinkybe nukentėjusiosios rizikingą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Šilalės rajono apylinkės teismas nuteistojo A. J. nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios R. D. elgesys.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kaip kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikaltimų yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: iš dalies paties nuteistojo parodymais (b. l. 135–136, t. II), nukentėjusiosios R. D. ir A. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais (b. l. 46–47, 79–80, t. I), liudytojų L. Š. (b. l. 138–139, t. II), L. A. (b. l. 139, t. II), nukentėjusiosios R. D. atstovo pagal įstatymą V. D. (b. l. 136, t. II) parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18–23, t. I), daiktų apžiūros protokolu (b. l. 24–25, t. I), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (b. l. 33–40, t. I), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tauragės poskyrio specialisto išvada (b. l. 50–51, t. I), A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 75, t. I) ir kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, kaip matyti iš specialisto išvados, techniniu požiūriu A. J., važiuodamas apie 38 km/val. greičiu, prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Todėl techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo, t. y. pagrindinė sąlyga jam kilti buvo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. J. veiksmai, kadangi jis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl to buvo partrenkta perėja ėjusi nukentėjusioji R. D..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. J., atsižvelgdamas į įvykio metu buvusias oro sąlygas, jog pakelėse stūksojo nenuvalyti sniego kalnai, privalėjo artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį, būti atsargus ir matyti einančius ar besiruošiančius per pėsčiųjų perėja eiti pėsčiuosius. Tačiau, kaip matyti iš jo paties parodymų, jis ne tik kad nesumažino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir važiavo tuo pačiu greičiu, tačiau net nematė stovinčių prie pėsčiųjų perėjos ir besiruošiančių į ją įeiti dviejų mergaičių. Be to, A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog jis prieš pėsčiųjų perėją nemažino greičio ir važiavo tuo pačiu greičiu, todėl laikytina, kad jis pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje ėjusį pėsčiąjį. Todėl kaltinamasis privalėjo, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, būti atidus ir važiuoti taip, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems.

Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo A. J. ir civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato apeliacinio skundo argumentai, kad A. J. nepadarė nusikalstamos veikos, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, kadangi nepagrįstai nustatė, jog nukentėjusiosios mažametės R. D. elgesys, nors ir vertinamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi ji kaip pėsčioji taip pat privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kelių eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, į kitą važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti tik pėsčiųjų perėja, į važiuojamąją dalį įžengti tik įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikinti, kad tai daryti saugu (51 punktas), negali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent tai, jog viena iš dviejų prie pėsčiųjų perėjos stovėjusių mergaičių neįėjo į pėsčiųjų perėją, pamačiusi automobilį, o kita – R. D. – pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją dalį įžengė bei per gatvę judėjo prieš priartėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris jos judėjimo per kelią vietą buvo privažiavęs mažesniu nei ekstremaliam sustabdymui reikalingu atstumu, rodo nukentėjusiosios rizikingą elgesį, todėl turi būti vertinama kaip nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Nors apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog teismui pateiktas komentaras iš kompiuterio apie šį įvykį (t. 2. b. l. 134), kuriame nurodyta, kad įvykio metu nukentėjusioji nesustojusi įžengė į pėsčiųjų perėją, nes žiūrėjo į mobiliojo ryšio telefoną, negali būti laikomas įrodymu, tačiau visiškai atmesti tokios įvykio aplinkybės negalima, kadangi nukentėjusioji dėl kažkokios priežasties nepastebėjo prie pėsčiųjų perėjos priartėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) ir įžengė į pėsčiųjų perėją.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nuteistojo A. J. ir civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovė ,,PZU Lietuva“ jau atlygino nukentėjusiajai 5000 eurų (17 264 Lt) dydžio neturtinės žalos dalį, nepagrįstai priteisė iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) dar 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į R. D. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, įvertinęs nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, sukrėtimus, stresą, jos sveikatos būklę iš karto po įvykio, kurio metu buvo iškilęs pavojus jos gyvybei, taip pat jos sveikatos būklę šiuo metu, į civilio atsakovo turtinę padėtį, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, į tai, kad dalį neturtinės žalos (17 264 Lt) jau atlygino PZU Draudimo bendrovė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, priteisė R. D. 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 1 d., 2 d. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Apeliacinės insatncijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas R. D. iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. J. atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo švelnina aplinkybė, jog nukentėjusioji mažametė R. D. įvykio metu elgėsi rizikingai, darytina išvada, jog į šią aplinkybę privalu atsižvelgti ir priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, kadangi A. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta, todėl tik neturtinės žalos atlyginimas turi būti sumažintas, atsižvelgus į naujai nustatytą nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į apylinkės teismo nurodytus motyvus, tiek ir į nukentėjusiosios R. D. rizikingą elgesį einant per pėsčiųjų perėją, mažina neturtinės žalos atlyginimą iki 15000 Lt.

Apylinkės teismas, išsamiai motyvuodamas, ir taip sumažino bylinėjimosi išlaidas iki 2000 Lt. Tokios išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingos, todėl dar labiau nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys.

Nukentėjusiajai R. D. iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 15000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.