Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo atstovui G. Š., civilinio atsakovo UAB“ Logistika“ atstovui advokatui A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „KG Logistika“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip matyti iš specialisto išvados, techniniu požiūriu A. J., važiuodamas apie 38km/h greičiu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Taip pat nurodo, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo( pagrindinė sąlyga jam kilti) buvo automobilio „ Renault B 110“ vairuotojo A. J. veiksmai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėja dėl ko buvo partrenkta perėja ėjusi nukentėjusioji R. D.. Teismas laiko, kad tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 28, 37, 133 punktų reikalavimus. Jis privalėjo artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį, būti atsargus ir matyti einančius ar besiruošiančius per pėsčiųjų perėja eiti pėsčiuosius. Tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, jis ne tik, kad nesumažino greičio prieš pėsčiųjų perėja ir važiavo tuo pačiu greičiu, tačiau net nematė stovinčių prie pėsčiųjų perėjos ir ruošiančias į ją įeiti dviejų mergaičių. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame BK straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė. Vairuotojo atsakomybė dėl pėsčiojo sužalojimo pėsčiųjų perėjoje atsiranda šiam pažeidus KET reikalavimus ir toks pažeidimas lemia pėsčiojo sužalojimą eismo įvykio metu. Tuo atveju, jei vairuotojas KET nepažeidžia, tačiau sužaloja pėsčiąjį dėl jo paties kaltės, vairuotojui neturint galimybės išvengti eismo įvykio (pvz., laiku stabdant automobilį), baudžiamoji atsakomybė transporto priemonę vairavusiam asmeniui netaikoma.( LAT 2012-12-4 nutartis Nr. 2K-554/2012).

Kaip matyti kaltinamasis teigia, jog jis prieš pėsčiųjų perėja nemažino greičio ir važiavo tuo pačiu greičiu, todėl laikytina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje ėjusį pėsčiąjį. Todėl kaltinamasis privalėjo, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (transporto priemonę), artėdamas prie pėsčiųjų perėjos būti atidus ir važiuoti taip, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems. Tačiau jis važiuodamas nebuvo atsargus- nesulėtino greičio, nematė net prie pėsčių perėja stovėjusių dviejų mergaičių, o tik pajuto smūgį į automobilį ir pamatė per langą žmogaus rankas, ir tada suprato, kad partrenkė žmogų. Tai rodo, kad jis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, nes turėjo pareigą laikytis eismo daugumo taisyklių ir galėdamas bei turėdamas numatyti, kad tokiu nerūpestingu elgesiu gali sukelti pavojingas pasekmes važiavo toliau, ko pasekoje partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią mažametę mergaitę. Jo tokie veiksmai, kad jis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nepaisė saugaus eismo reikalavimų, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesumažino greičio, yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – eismo įvykiu, kurio metu buvo pėsčiųjų perėjoje partrenkta mergaitė ir dėl to jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi įrodyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko buvo sunkai sužalota mergaitė, todėl jo veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 str. 3d.

Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog R. D. veiksmai,- pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją dalį įžengė bei per gatvę judėjo prieš priartėjusį automobilį „Renault B110“, kuris jos judėjimo per kelią vietą buvo privažiavęs mažesniu nei ekstremaliam sustabdymui reikalingu atstumu. Taip pat techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kelių eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, į kitą važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti tik pėsčiųjų perėja, į važiuojamąją dalį įžengti tik įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikinti, kad tai daryti saugu. Byloje nustatyta, kad viena iš abiejų prie pėsčiųjų perėjos stovėjusių mergaičių neįėjo į pėsčiųjų perėją pamačiusi automobilį, o kita įėjo. Kadangi nukentėjusioji R. D. autoįvykio aplinkybių neprisimena, todėl negalima nustatyti ar ji matė atvažiuojantį automobilį, ar ne. Taip pat tai negali patvirtinti ir liudytoja A. A.. Kelių eismo taisyklių 51p. numato, kad „Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.“ Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis iš vis nematė prie perėjos stovinčių mergaičių, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus prieš pėsčiųjų perėja nesumažino greičio, vadinasi jis, neturėdamas galimybės sustabdyti automobilį artėjant prie pėsčiųjų perėjos, buvo neatidus ir nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Jis nematė pėsčiųjų, taigi nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, dėl ko nenumatė galimų padarinių, tačiau turėjo suprasti ir numatyti juos bei jų išvengti, t. y. elgėsi nerūpestingai. Nors pėstieji kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl, vykdydami KET 75,76 punktų reikalavimus vairuotojai matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų( LAT 2009-04-07 nutartis Nr. 2K-158/ 2009). Teismas laiko, kad vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenkęs žmogų, negali teisintis, kad jis prie pėsčiųjų perėjos nematė stovėjusių mergaičių, toks pasiteisinimas negali būti paneigiantis jo kaltę. Vadinasi tai, kad nukentėjusioji ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau kaltinamasis vairuodamas automobilį nebuvo atidus, nematė prie pėsčiųjų perėjos stovinčių mergaičių tačiau esant jo veiksmuose tiesioginiam priežastiniam ryšiui su kilusiais padariniais nukentėjusiosios kaltės ar jos didelio neatsargumo – nėra. Be to, jeigu kaltinamasis būtų atidus ir prieš artėdamas prie pėsčiųjų perėjos būtų sulėtinęs greitį ir matęs prie pėsčiųjų perėjos esančias mergaites, tai jis tada turėtų galimybę įvertinti situaciją ir nukentėjusiajai įžengus į pėsčiųjų perėją galėtų laiku sustabdyti automobilį ir taip išvengti autoįvykio. Teismas taip pat nelaiko įrodymu įrodančiu nukentėjusiosios didelį neatsargumą, teismui pateiktą komentarą iš kompiuterio apie šį įvykį( t. 2. b.l. 134 ), kuriame viename komentare nurodyta, kad įvykio metu nukentėjusioji nesustojusi įžengė į pėsčiųjų perėją žiūrėdama į mobilaus ryšio telefoną, nes tai neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms, o be to, kituose komentaruose yra prieštaravimai apie tai, kad nukentėjusioji rankoje turėjo mobilaus ryšio telefoną.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl autoįvykio kilimo ir su juo susijusiomis pasekmėmis. Kaltinamasis A. J. nesivadovavo Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 28, 37, 133 punktų reikalavimais užtikrinančiais saugų eismą ir juos pažeidė, todėl teismas laiko, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. D. sveikata, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 281 str. 3d.,

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.) nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo kilusias pasekmes. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, anksčiau ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą transporto priemonės neblaiviam( t. 1. b.l. 156-162), Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis turi šeimą, yra dirbantis, augina du nepilnamečius vaikus bei laukiasi šeimos pagausėjimo( t.2.b.l. 129, 130-132), todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str.- bausmės vykdymo atidėjimas. Vertinant tai, kad jo neatsargus nusikaltimas nėra susijęs su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis yra dirbantis, turi šeimą, laukiasi šeimos pagausėjimo, byloje yra pareikšti ieškiniai, todėl teismas laiko, kad vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones (BK 67 str. 2d 1p., 68 str.).

Kaip matyti, nukentėjusiosios R. D. įstatyminis atstovas V. D. pateikė teismui patikslintą ieškinį( t. 2. b.l. 72-73) ir prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo A. J. ir UAB KG „ Logistika“ nukentėjusiosios R. D. naudai 67736 Lt neturtinei žalai atlyginti. V. D. nurodo, kad ši suma yra paskaičiuota nuo ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 85000Lt dydžio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atskaičiuojant PZU draudimo išmokėtą neturtinę žalą sumoje 17264 Lt.( t.2.b.l.86- 89). Turtinė žala draudimo jiems taip pat yra atlyginta.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas laiko, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė moralinę žalą. Jai buvo sukeltas stresas, fizinis skausmas, 4 dienas buvo komoje, iš viso 10 dienų buvo reanimacijoje, trauma buvo susijusi su galvos kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvo nustatytas galvos smegenų pabrinkimas, pusę metų nelankė mokyklos, buvo atleista nuo kūno kultūros pamokų ir lankė specialią kūno kultūros grupę. Tačiau šiuo metu duomenų, apie jos sunkų sveikatos stovį, nėra. Iš nukentėjusiosios įstatyminio atstovo pateiktu medicininių dokumentų ( t. 2. b.l. 111, 112, 113,116), matyti, kad nukentėjusiajai rekomenduojami specialūs fiziniai užsiėmimai, laikinai atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, sveikata yra normali, tik nustatyti nerviniai sutrikimai po galvos traumos bei sumažėjęs regėjimo aštrumas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji patyrė atitinkamus pergyvenimus, dvasinius sukrėtimus, taip pat ir dabar patiria nepatogumus, kaip matyti iš mokyklos charakteristikos, ji yra atleista nuo kūno kultūros pamokų, pamokų metu skundžiasi galvos skausmais, pablogėjusi atmintimi, suprastėjo jos pirmo pusmečio mokymosi rezultatų vidurkis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. J. eismo įvykį padarė eidamas darbines pareigas UAB KG“ Logistika“. Todėl , remiantis CPK 6.264 str. ,darbo sutarties pagrindu darbdavys privalo atlyginti žalą padarytą dėl jo darbuotojo kaltės. Kadangi civilinis ieškinys yra pareikštas solidariai kaltinamajam ir darbdaviui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis, minėtu pagrindu, kaltinamo atžvilgiu turi būti atmestinas ir reikalavimas dėl civilinio ieškinio priteisimo nutrauktinas, o neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo darbdavio UAB KG“ Logistika“. Teismų praktikoje nustatyta, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ( LAT nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-554/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB DK „ PZU Lietuva“ , remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p. draudimo kompanija atlygino nukentėjusiajai įstatymu nustatytas maksimalias išmokas ( 5000 eurų- 17264 Lt, t.2. b.l. 66-68) ). Teismas vertindamas byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus nukentėjusiosios patirtus pergyvenimus, sukrėtimus, stresą jos sveikatos stovį iš karto po įvykio, kurio metu buvo iškilęs pavojus jos gyvybei, o taip pat jos sveikatos stovį šiuo metu ( byloje nepateikta duomenų apie jos sunkią sveiktos stovį) bendrovės turtinę padėtį (t. 2 b.l. t.2. b.l. 76-80) bei kitas reikšmingas aplinkybes- kad dalį neturtinės žalos atlygino PZU Draudimo bendrovė, ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, laiko, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai R. D. mažintinas iki 20000 Lt.. Bendras neturtinės žalos dydis sudarytų 37264 Lt, kas atitiktų padarytos neturtinės žalos atlyginimo principus, nustatytas sąlygas bei ypatumus, o likusi dalis ieškinio atmestina( BPK 115 str.). Tai, kad taip pat nukentėjusiosios tėvai dėl šio įvykio patyrė stresus ir atitinkamus dvasinius išgyvenimus, priteistinos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydžiui, reikšmės neturi. Kadangi neturtinė žala yra priteistina iš kaltinamojo darbdavio, todėl, vertinant neturtinės žalos dydį, kaltinamojo po autoįvykio paimtos kreditinės paskolos iš banko( t.2b.l. 81-85) esminės reikšmės žalos dydžio nustatymui neturi.

Taip pat tame pačiame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiosios įstatyminis atstovas V. D. prašo priteisti jo advokato atstovavimo, gynybos, dokumentų surašymo, patarimo ir kitų teisinių paslaugų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurios sudaro 3000Lt ( t. 2. b.l. 74,75). Teismas laiko, kad šios turėtos išlaidos žymiai viršija 2001-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 14.4 p. ( su atitinkamais pakeitimais) advokatui apskaičiuojamą darbo užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurio bendras laikas, atstovaujant nukentėjusįjį bylose dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmosios instancijos teisme sudarytų 24 val. ir būtų įvertinamas 960 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes ir į tai, kad advokato teisinės paslaugos buvo teikiamos iš susitarimo, o be to ši baudžiamoji byla yra nedidelės apimties, laikytina, jog darbo valandų skaičius nebuvo didelis, todėl išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios atstovui teikiamomis teisinėmis paslaugomis, yra akivaizdžiai neproporcingai per didelės ir turi būti mažintinos iki 2000 Lt. Jos yra pripažįstamos kaip procesinės advokato atstovavimo išlaidos, todėl turi būti priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios atstovo naudai ( BPK 103 str. 1d. 6p.104 str. 2d., 106 str. 2d.).

Daiktiniai įrodymai: automobilio Renault B 110, tachografo diską palikti saugoti prie bylos, o plastmasinės automobilio variklio dangčio oro filtro nuolaužos, kaip menkavertės, sunaikintinos ( BPK 94 str. 1d. 3p.,4p.), nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 297-298 str., 302-304 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pritaikius BK 75 str. 1d., 2d., 67 str. 2d 6p., 71 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL( dvidešimt minimalių gyvenimo lygių) 2600Lt( dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, lėšas sumokant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbankas“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB KG „ Logistika“ , įmonės kodas 301133864, (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios R. D., gim. 2001-02-16, naudai 20000Lt( dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį, atsakovo UAB KG „ Logistika“ ir kaltinamojo A. J. atžvilgiu, atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiosios įstatyminiui atstovui V. D. 2000 Lt( du tūkstančius litų) advokato pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje prašymą atmesti.

Daiktinius įrodymus: automobilio Renault B 110, tachografo diską palikti saugoti prie bylos, o plastmasines automobilio variklio dangčio oro filtro nuolaužas, kaip menkavertės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.