Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1078-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-27Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2023-06-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
e2S-1078-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00174-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
T. S.
Ieškovas
I. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1078-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00174-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. (T. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovo T. S. priešieškinį ieškovei I. S. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo; institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašo teismo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas gali bendrauti su vaikais antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį ir šeštadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val., dalyvaujant vaikų motinai, atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su vaikų motina vietą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė prašė pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nes dažnas tėvo bendravimas su vaikais daro žalą vaikų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pakeitė 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo su vaikais bendravimo tvarką ir nurodė, kad iki sprendimo įsiteisėjimo nustato tokią atsakovo bei vaikų bendravimo tvarką: atsakovas gali bendrauti su vaikais trečią mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant vaikų motinai, atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su vaikų motina vietą. Ginčijamą nutartį leido skubiai vykdyti.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

6. Teismas nurodė, kad, kilus ginčui šeimos santykiuose, laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

7. Teismas, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2019 m. balandžio 8 d. išvadą, padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ribojant pasimatymų su vaikais skaičių bei laiką, nes vaikai, bendraudami su tėvu, patiria neigiamų emocijų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį ir nustatyti tokią laikiną tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką:

8.1. Darbo dienomis atsakovas bendraus su vaikais du kartus per savaitę, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, paimant abu vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir nuvežant į ieškovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val.

8.2. Poilsio dienomis, t. y. savaitgaliais, kas antrą mėnesio savaitgalį atsakovas praleis su vaikais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.

8.3. Atsakovas bendraus su vaikais 2019 m. antrą šv. Velykų dieną (nuo šv. Velykų sekmadienio 20.00 val. iki antradienio 8.00 val.) ir antrą šv. Kalėdų dieną (nuo gruodžio 25 d. 20.00 val. iki gruodžio 27 d. 8.00 val.).

8.4. Vaikų atostogų metu atsakovas bendrauja su dukterimis pusę atostogų laiko.

8.5. Įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą, jei keičiąsis vaikų gyvenamoji ar mokymosi vieta, taip pat pranešti kitas svarbias, su vaiku susijusias aplinkybes (įskaitant, bet neapsiribojant, vaiko keliones, jei jos trunka ilgiau nei dvi dienas Lietuvoje, jei vyksta į užsienį, vaiko sveikatos būklė, mokymo įstaigos pasikeitimai).

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nurodo, kad šalių santykiai konfliktiniai, ieškovė nori uždrausti atsakovui matytis su vaikais. VTAS išvada, surašyta pagal ieškovės parodymus bei nepilnamečio vaiko pasisakymus, vertintina kritiškai. Vaikai nuo 2018 m. pabaigos gyvena su motina, kuri suformavo jų nuomonę apie tėvą. Vyresnis vaikas, gyvendamas su motina, su ja susitapatina, atsakovą laiko priešu, neigiamu asmeniu. Natūralu, kad, esant įtemptiems tėvų santykiams, vaikas yra uždaras, viską slepia savyje, sunkai reiškia jausmus, o, kai skambina atsakovas, mamos akivaizdoje bijo ir nenori atsiliepti. Pakeitus gyvenamąją bei mokslo vietas, akivaizdu, kad vaikai galėjo tapti piktesnis, dirglus, blogai miegoti naktimis, tačiau tai nereiškia, jog tokio jo elgesio priežastis – atsakovo netinkami veiksmai.

9.2. Ieškovė netinkamai auklėja vaikus nuo 2018 m. pabaigos, t. y. draudžia vaikams matytis su atsakovu, jos neigiamos emocijos reiškiamos vaikų akivaizdoje suponavo vaiko savijautą.

9.3. Nenustatyta, jog atsakovo bendravimo su vaikais įgūdžiai yra prastesni už ieškovės. Atsakovas augino bei rūpinosi vaikais iki pat 2018 metų pabaigos, kai vaikai būna kartu su juo, nieko jiems negaili, rūpinasi jų pramogomis, kartu su ieškove prisideda prie jų išlaikymo pagal savo esamas finansines galimybes.

9.4. Byloje nėra psichologo-psichiatro išvados apie tai, kad tėvo bendravimas su vaikais kenkia jų interesams, kitų duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį, todėl ginčo nutartimi nustatyta minimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų. Vaikai gali prarasti artimą emocinį ryšį su tėvu, kurį atkurti bus sudėtinga.

9.5. Ieškovės pasisakymai apie atsakovo nesaikingą alkoholio vartojimą, neadekvatumą bei gydymąsi psichiatrinėje klinikoje, atmestini kaip nepagrįsti. Iš pateiktų pažymų apie jo administracinius nusižengimus bei teistumus, atsakovui niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis nuo 2019 m. balandžio 1 d. dirba UAB „Šilumininkas“ – tai patvirtina, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, neturi jokių psichinių sutrikimų.

9.6. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvu traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualiu interesu, noru ir pažiūru, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka.

9.7. Ieškovė neskatina vaikų bendravimo su tėvu, bet siekia atskirti tėvą nuo vaikų. Dėl to vaikams gali sukelti tėvų atstūmimo sindromą, kuris atsiranda dėl vieno iš tėvų valdžios vaikui dominavimo.

Atsiliepimas

9.8. Atsakovas teigia, kad jo, kaip tėvo, ryšys su vaikais buvo artimas. Atsakovas aktyviai rūpinosi vaikais, gerai žino jų poreikius, valgio racioną, režimą. Atsakovui priklausančiame name įrengtas vaikų kambarys, kuriame jie anksčiau gyveno.

10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą ginčijamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovo nuomonė dėl VTAS išvados subjektyvi, nepaneigta jokiais objektyviais duomenimis.

Šalies argumentai

10.2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie vyresnio vaiko emocinę būseną. Atsakovas nuo bylos iškėlimo pradžios nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų daryti prielaidą, jog ieškovė netinkamai auklėja vaikus, daro jiems neigiamą įtaką, formuoja neigiamą nuomonę apie atsakovą.

10.3. VTAS išvadą parengė kompetentingi vaikų teisių specialistų, socialiniai darbuotojai, kurie, pagal savo pareigas, neabejotinai turi specialių žinių.

10.4. Į bylą pateikta vaiko ambulatorinė asmens sveikatos istorija, kurioje užfiksuota, kad vaikas jaučia tėvo baimę, yra uždaras, viską slepia savyje, sunkiai reiškia jausmus, kai tėvas skambina, bijo atsiliepti. Sveikatos istorijoje užfiksuota, kad vaiko išvaizda yra liūdna, yra įsitempęs, jo aukštas nerimo lygis, emocijos slopinamos, pokalbio metu į klausimus atsako ne pagal prasmę.

10.5. 2019 m. kovo 20 d. psichologas nustatė, kad vaikas tapo piktesnis, atsisako atlikti įprastas veiklas, artėjant susitikimams su tėvu pasidaro dirglus, blogai miega naktimis, nenori susitikti su tėvu, likęs vienas vaikas atrodo įsitempęs.

10.6. VTAS išvadoje teigiama, kad vyresnis vaikas jaučia tėvo baimę, yra uždaras, viską slepia savyje, sunkia reiškia jausmus, kai tėvas skambina, bijo atsiliepti. Po susitikimų su tėvu M. S. naktimis verkia per miegus, krūpčioja, tenka ją raminti, po susitikimo su tėvu paūmėjo bronchinė astma, dusina kosulys. Vaikas nurodė, kad nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, nes tėvas jam sakė, kad ji „gyvena su demonais“, o ją pačią pavadino „vampyru“. Tėvas išgąsdino vaiką, kai bandė atimti seserį iš motinos. Vaikas pasakojo, kad gyvenant kartu su tėvu, jis dažnai išgėrinėjo, namuose garsiai trankydavo durimis, girtas daužydavo indus, rėkdavo ant mamos. Vaikas mano, kad bendravimas su tėvu galimas tik ten, kur yra daug žmonių, nes tik tada jam nebus baisu dėl tėvo elgesio.

10.7. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų interesus.

10.8. VTAS išvadoje užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 25 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje – atsakovas, būdamas neblaivus (1,35 prom. girtumas) pradėjo konfliktuoti, jėga sukeldamas ieškovei fizinį skausmą, atėmė vaiką, užpuolė savo tėvą F. S. ir pradėjo jį mušti. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

10.9. Kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad jį ir vaikus sieja stiprus emocinis ryšys. Ieškovė nurodo, kad, gimus antram vaikui, atsakovas maždaug tris mėnesius aiškino, kad vaikas ne jo, o ieškovė jam buvusi neištikima.

10.10. Ieškovė dėl atsakovo agresyvaus elgesio ne kartą yra kvietusi į namus policijos pareigūnus, tačiau, nenorėdama dar labiau pakenkti atsakovui, manydama, kad policijos iškvietimas bus pakankama priežastis pakeisti savo netoleruotiną elgesį šeimos atžvilgiu, nenorėdama šeimos narių vidinių išgyvenimų atskleisti aplinkiniams ir turėdama viltį išsaugoti šeimą, jokių tolesnių teisinių veiksmų nesiėmė.

10.11. 2019 m. kovo 23 d. atsakovo susitikimas su vaikais nebuvo sklandus. Vyresnysis vaikas laikėsi atokiau nuo atsakovo, žaidė su vaikais, buvusiais žaidimų kambaryje. Atsakovas daugiau dėmesio skyrė jaunesniajam vaikui. Kavinėje vaikas išsigando atsakovo kalbų, įžeidžiančių ieškovę, nereagavo į vaiko prašymus daugiau nešnekėti tokių dalykų. Kavinės išlaidas apmokėjo pati ieškovė, nes atsakovas atsisakė mokėti už vaikus. Susitikimo pabaigoje atsakovas, pamatęs ieškovės rankose mobilųjį telefoną, padarė išvadą, kad yra filmuojamas, todėl agresyviai nusiteikęs su grasinimais atimti bei sudaužyti aparatą prisiartino. Tai pamatęs ir išsigandęs vaikas atsistojo tarp tėvų, o atsakovas apsiramino. Po susitikimo teko vėl raminti vaiką, kuris kartojo, kad daugiau su tėvu susitikinėti nebenori.

10.12. Šalių vyresniam vaikui iki 2027 m. liepos 4 d. nustatytas lengvas neįgalumas. Bendravimas su atsakovu gali dar labiau pakenkti M. S. sveikatai.

10.13. Atsakovo pasiūlyta laikina bendravimo su vaikais tvarka yra itin intensyvi, jog praktiškai vaikai neturėtų nuolatinės gyvenamosios vietos, kas neatitiktų vaikų interesų. Atsakovo bendravimas su vaikais išbalansuotų nusistovėjusį ritmą, pažeistų vaikų teisę į stabilią aplinką, neatitiktų vaikų interesų ir būtų visiškai komplikuotas.

10.14. Ieškovės ir atsakovo santykiai konfliktiniai, todėl gauti sutikimą išvykti su vaikais į užsienį būtų neįmanoma. Atsakovas siekia riboti ieškovės ir vaikų judėjimą.

10.15. Dėl atsakovo netoleruotino ir neadekvataus elgesio ieškovės bei vaikų atžvilgiu, atmestinas reikalavimas įpareigoti ieškovę teikti atsakovui informaciją, susijusią su vaikais (vaikų keliones, sveikatos būklę, mokymosi įstaigas).

Atsiliepimas

10.16. Atsakovas įžeidė vaiko lietuvių kalbos mokytoją, teigdamas, kad ši mokytoja yra baisi, mokytojai sukėlė stresą, galimai neteisėtai darė pokalbio su mokytoja įrašą, be to, mokytojos akyse apšmeižė ieškovę.

Šalies argumentai

11. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. gegužės 18 d. vykusio susitikimo su atsakovu metu, tėvas prie vaikų prasivardžiavo, po susitikimo vaikas atrodė išsigandęs, eidamas vis gręžiojosi atgal. Vaikas, psichologo paragintas pasidalinti, kaip jaučiasi, susigraudino, nedrąsiai išsakė liūdesio, baimės jausmus. Bijo, kad tėtis atvažiuos į namus ar mokyklą. Vaikas norėtų, kad tėtis neprasivardžiuotų, nekalbėtų nesąmonių, negąsdintų, norėtų su juo nesusitikinėti. Atsakovo santykis su vaikais yra sutrikęs, intensyvesnis vaikų bendravimas su atsakovu keltų grėsmę vaikų sveikatai, saugumui ar kitiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą naują rašytinį įrodymą – ieškovo charakteristikų iš darbo vietos kopiją, sprendžia, kad jie nėra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ar iškilo būtinybė juos pateikti vėliau. Dėl to ieškovo pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

16. Ieškovė su rašytiniais paaiškinimais pateikė naują rašytinį įrodymą – šalių nepilnamečio vaiko ambulatorinės kortelės kopiją. Teismas įvertinęs pateikto įrodymo turinį, daro išvadą, kad jis susijęs su teismo nustatyta laikina tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, įrodymas negalėjo būti pateiktas ginčijamos nutarties priėmimo dieną, todėl priimtinas.

17. Atskirasis skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos.

18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

19. Pagal CK. 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

20. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

21. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

22. Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jų santykiai konfliktiniai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė su vaikais išsikėlė iš atsakovo namų ir apsigyveno savo tėvų namuose. Ieškovė siekia, kad būtų nustatytas minimalus tėvo bendravimas su vaikais – trečią mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant vaikų motinai. Atsakovas siekia su vaikais bendrauti intensyviau. Šalių vyresniam vaikui beveik dešimt metų. Jaunesnis – dvejų metų trijų mėnesių amžiaus.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, atsižvelgė VTAS išvadoje nurodytus duomenis ir ginčijama nutartimi nustatė minimalią tėvo su vaikai bendravimo tvarką.

24. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su VTAS išvada. Ji surašyta pagal ieškovės ir nepilnamečio vaiko pasisakymus. Iš VTAS 2019 m. balandžio 8 d. išvados matyti, kad VTAS darbuotojai lankėsi ieškovės ir vaikų gyvenamoje vietoje, bendravo su vyresniu vaiku, kuris išsakė aiškią nuomonę. Vaikas nurodė, jog nenori bendrauti su tėvu, nes jo bijo, tėvas jam sakė, kad jis „gyvena su demonais“, o vaiką pavadino „vampyru“. Anot vaiko, tėvo elgesys jį išgąsdino, nes tėvas bandė atimti iš motinos sesutę. Vaikas pasakojo, kad gyvendamas su tėvu matė, kad šis dažnai išgėrinėdavo, namuose garsiai trankydavo durimis, girtas daužydavo indus, rėkdavo ant motinos. Vaikas nurodė, kad ateityje, jeigu tėvo elgesys pasitaisys ir jis bus blaivus bei neagresyvus, tada galbūt ir norės neutralioje aplinkoje bendrauti su tėvu. Vaikas pabrėžė, kad bendravimas gali būti tik ten, kur yra daug žmonių, nes tik tada nebus baisu dėl tėvo elgesio.

25. Išvadoje nurodyta, kad VTAS 2018 m. lapkričio 25 d. gavo policijos pranešimą apie smurtą artimojoje aplinkoje, t. y. atsakovas, būdamas neblaivus (1,35 proml. girtumas) pradėjo konfliktuoti, sukeldamas sutuoktinei (ieškovei) fizinį skausmą, atėmė vaiką. Taip pat atsakovas užpuolė savo tėvą ir pradėjo jį mušti. VTAS specialistai 2018 m. lapkričio 27 d. nenustatė grėsmės vaikui lygio, bet šeimai paskirtas atvejo vadybininkas. Šalčininkų socialinių paslaugų centras pasiūlė prevencinę pagalbą – individualias psichologo konsultacijas ir mediacijos paslaugas. Atsakovas 2019 m. vasario 14 d. į mediacijos susitikimą neatvyko, individualioje psichologo konsultacijoje dalyvavo vieną kartą – 2019 m. sausio 10 d.

26. Įvertinęs nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vaiko išsakyta nuomonė nepaveikta motinos, nes šią nuomonę patvirtina kiti VTAS išvadoje nurodyti faktai (smurto artimo aplinkoje fiksavimas, ieškovės kreipimaisi į VTAS), psichologo įrašai vaiko ambulatorinėje kortelėje. Šalių vyresnis vaikas pagal savo amžių vertina jam kylančias grėsmes. Netinkamas tėvo elgesys vaikui sukelia nesaugumo jausmą, baimę. Dėl to natūralu, kad tėvo ir vaikų ryšys silpnas. Vaikas neeliminuoja tėvo iš savo gyvenimo – nurodo, kad gali bendrauti, kur yra daug žmonių, ateityje galėtų su juo bendrauti, jei tėvo elgesys pasikeistų, šis būtų blaivus. Vaikas nenurodo jokių kitų veiksnių, kurie turėjo įtakos jo elgesiui, miegui.

27. Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė netinkamai auklėja vaikus, draudžia atsakovui su jais matytis. Ieškovė, prašydama teismo nustatyti minimalią tėvo su vaikais bendravimo tvarką, siekia užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugūs, vyresniojo vaiko emocinė būklė stabilizuotųsi. Atsakovas neįrodė, kad atsakovė reiškia neigiamas emocijas, susijusias su atsakovu, matant vaikams.

28. Atsakovas nurodo, kad iki 2018 metų pabaigos rūpinosi vaikais, juos siejo artimas ryšys. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Tai, kad ši tvarka minimali, nereiškia, kad atsakovo emocinis ryšys su vaikais gali nutrūkti. Nors šalių santykiai konfliktiniai, jie negali daryti įtakos tėvo ir vaikų bendravimui. Tėvas turi siekti atkurti artimesnius santykius su vaikais, ypač vyresniuoju, susigrąžinti jo pasitikėjimą. Abu tėvai turi sukurti vaikams saugią, pasitikėjimą keliančią aplinką, jai rūpintis, didžiuotis ir džiaugtis jų įvairiais pasiekimais. Tėvai neturi teisės žeminti savo vaikų, jų įžeidinėti, pravardžiuoti ar sudaryti sąlygų, kuriose vaikas jaustųsi nesaugus, įskaudintas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju nustačius intensyvesnį tėvo bendravimą su vaikais, būtų pakenkta vaikų interesams, emocinei būklei. Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ar kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo siekį bendrauti su vaikais, daro išvadą, kad ieškovė turėtų informuoti atsakovą apie vaikų sveikatos būklę, pasiekimus, atostogas, keliones, tačiau atsakovas neturi teisės riboti ieškovės ir vaikų judėjimo.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

33. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti atsakovo T. S. (T. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus