Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec,vidurinio išsilavinimo, neįgalus, darbo biržos įskaitoje, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR BK 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. U. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent 2010 m. balandžio 17 d., tiksliai nenustatytą valandą G. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 7938-002-0065, tyčia išgriovė 23 metrus nukentėjusiajai G. L. priklausančios metalinio tinklo tvoros, esančios jos nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. 7938-002-0065.

Taip pat, kaltinamasis A. U., 2010 m. gegužės 29 d., tiksliai nenustatytą valandą, toje pačioje vietoje tyčia išgriovė dar 39 metrus nukentėjusiajai G. L. priklausančios metalinio tinklo tvoros bei įmontuotus metalinius strypus, viso per du kartus tyčia sugadino nukentėjusiajai G. L. priklausančios 62 metrus metalinio tinklo tvoros, 1150 Lt sumai.

Kaltinamasis A. U. teisiamajame posėdyje dėl turto sužalojimo neprisipažino ir nurodė, jog nukentėjusioji yra jo pusseserė, jo motinai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su G. L. žemės sklypu plane pažymėtu nuo taško 14, 10, 9, 4. Kaltinamasis nurodė, kad dėl sklypų ribos su G. L. vyksta ginčai. Žemės sklypus skiria metalinio tinklo tvora, kurią 1996 metais pastatė nukentėjusioji G. L. plane pažymėtu nuo taško 14 iki 4. Tvora iš vienos pusės prie taško 14 yra įaugusį į sumedėjusius krūmus, kurie auga jo žemėje, o toliau pritvirtinta prie metalinių stulpų, įbetonuotų į žemę. Tvoros tinklas senas, surūdijęs, metalinis tinklas pritvirtintas prie stulpų vielutėmis, neprivirintas, todėl tinklas galėjo nukristi ir nuo vėjo. Nupjovus krūmus savo žemėje, tvora deformavosi, bet stulpų jis neišrovė. Nurodė, kad dar 1996 m. jis buvo išgriovęs tvorą nuo taško 9 ir už gyvenamojo namo raide „G“ apie 3 metrus. Nurodė, kad išgriautą tvorą galėtų atstatyti už 200 litų, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu dėl turto sužalojimo neprisipažino, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. L. teismui parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, priklausančiu kaltinamojo motinai. Kaltinamasis pastoviai jai reiškia pretenzijas dėl žemės sklypo ribos, jos sklypas yra atitvertas metalinio tinklo tvora, kuri pritvirtinta prie įbetonuotų į žemę metalinių stulpų. Nurodė, kad jos žemės sklypas ribojasi ties taškų 14, 10, 9, 4.. 2010-04-16 kaltinamasis išgriovė jos tvorą nuo taško 14 iki taško 10, viso apie 23 metrus, tvora deformavosi. Dalį tvoros kaltinamasis numetė ant žemės, išrovė du stulpus, keturis stulpus išjudino. Vėliau 2010-05-29 kaltinamasis dar nugriovė apie 45 metrus tvoros, išmėtė stulpelius. Viso sugadino apie 68 metrus tvoros. Tvoros atstatymo darbai kainuoja iš viso 8167,50 Lt, šią sumą ji prašo priteisti iš kaltinamojo. Dėl išgriautos tvoros kreipėsi į policiją, į vietą buvo atvažiavę policininkai Raimundas Vasiljevas ir Rimas Kazlauskas, taip pat atvažiavo jos sesuo su vyru L.S. Č.. Nukentėjusioji prašo priteisti 484 Lt už plano parengimą, 3000 Lt neturtinės žalos, 300 Lt už advokato pagalbą, 450 Lt už antstolio darbą, viso prašo priteisti 11951,50 Lt.

Liudytoja L. Č. parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. 2010 m. balandžio mėn. sesuo jai pranešė, kad A. U. ardo jos tvorą ir paprašė atvažiuoti. Atvykę kartu su vyru į (duomenys neskelbtini) pamatė iškastą stulpą, kaltinamasis tuo metu buvo savo namuose. Buvo išgriauta apie 10 metrų tvoros nuo taško 14 iki 10.

Liudytojas S. Č. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmonos sesuo. 2011 m. pavasarį nukentėjusioji pranešė, kad kaltinamasis ardo tvorą. Nuvykę pas nukentėjusiąją, pamatė, kad buvo išversti stulpeliai, išgriauta dalis tvoros. S. Č. kalbėjo su kaltinamuoju, kuris pripažino, jog jis tvorą išgriovė, nes tvora buvo ant jo žemės, todėl tvorą nugriovė.

Liudytoja V. Č.a parodė, kad nukentėjusioji yra jos sugyventinio giminaitė, gyvena netoliese apie 1 km. atstumu. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios sklypai ribojasi. Nurodė, kad kai nukentėjusioji statė tvorą, ji dirbo pas nukentėjusiąja. Ji matė, kai buvo aptverta tvora. Nurodė, kad kaltinamasis nupjovė krūmus , prie kurių buvo pritvirtinta metalinė viela, kuri buvo nukritusi ant žemės.

Liudytoja P. U. parodė, kad su nukentėjusiąja susiklostė blogi santykiai , nukentėjusioji ant žemes sklypų ribos pastatė metalinę tvorą prieš daug metų. Nurodė, kad jos sūnus nupjovė krūmus prie tvoros, todėl tvora nukrito.

Liudytojas Rimas Kazlauskas parodė, kad dirba Trakų PK patruliu. Maždaug prieš metus laiko, gal vasarą kartu su Vasiljevu važiavo pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) dėl apgadintos tvoros. Nukentėjusioji parodė, kur buvo apgadinta tinklinė tvora, nulaužti stulpai, tinklas gulėjo ant žemės apie 20 metrų. Nukentėjusioji paaiškino, kad tvora išgriovė kaimynas, su kaimynu bendravo jo kolega R.Vasiljevas.

Liudytojas V. V. parodė, kad gyvena kaimynystėje, 2001 metais dirbo statybos darbus pas G. L.. Matė kaip buvo išversta G. L. tvora ir keturi stulpai, tvorą išvertė A. U.. A. U. išpjovė krūmus, nuo jų buvo nuimta tvora apie 6 m .

Liudytojas P. P. parodė, kad gyvena kaimynystėje, G. L. maždaug 1999 metus pastatė metalinio tinklo tvora. Prieš metus tvora nukrito, kadangi U. išpjovė krūmus, ant kurių laikėsi tvora iš vienos pusės.

Liudytojas Raimondas Vasiljevas parodė, kad dirba Trakų PK patruliu, gerai neprisimena datos, buvo gautas nukentėjusiosios pranešimas apie tai, kad jos kaimynas išgriovė jos tvorą. Nuvykę į įvykio vietą, nukentėjusioji paaiškino, kad kaimynas nugriovė jos tvorą. Apžiūrėję vietoje, pamatė, kad buvo išgriauta nemažai tvoros, kiek metrų negali pasakyti. Pokalbio metu su kaltinamuoju, jis paaiškino, kad tvora, kurią jis nugriovė yra jo žemės sklypo teritorijoje ir jis ją visą nugriaus. Kaltinamasis buvo įspėtas už tokius savavališkus neteisėtus veiksmus, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už savo savavališkus veiksmus. Nurodė, kad tvora buvo pritvirtinta prie metalinių stulpų, išgriautos tvoros buvo apie 20 metrų.

Liudytojas J. Ab. parodė, kad pažįsta ir G. L. ir A. U.. Nurodė, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo seniai vyksta konfliktai. Nukentėjusioji G. L. pastatė tą tvorą, kuri skyrė jos ir pusbrolio A. U. žemės sklypus. Nuo senų laikų ta tvora buvo, ji padaryta iš metalinių kuolų ir metalinio tinklo. Nurodė, kad 2010 m. pavasarį matė kaip kaltinamasis laužė tvorą, daužė tvorą ir nuo stulpų rovė tvorą, sulaužė apie 20 metrų tvoros nuo kampo, nuo kelio pusės. Matė, kaip kaltinamasis laužtuvu daužė per tinklą, kuris buvo niekam tinkamas. Kaltinamasis vertė nuo kuolo tą tinklą, kuris nukrito ant žemės, išardytos tvoros buvo apie 30 metrų.

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad G. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 7938-0002-0065, (duomenys neskelbtini),9288 kv.m. ploto (b.l. 8-10).

Iš žemės sklypo plano matyti, kad G. L. žemė ribojasi su O.U. žemės sklypu ties tašku 2,6, 11,16 (b.l. 12).

Iš pateiktos G. L. sąmatos matyti, kad 68 m. ilgio išgriautos tvoros atstatymo darbai su medžiagomis kainuotų 8167,50 Lt (b.l. 15).

Iš fotonuotraukų matyti, kad G. L. tvora buvo metalinio parūdijusio tinklo, kuris pritvirtintas prie metalinių parūdijusių įbetonuotų į žemę stulpų metaline viela (b.l.48, 55).

Iš byloje esančios 2012-06-13 specialisto išvados bei prie jos pridėtų fotonuotraukų matyti, kad 44,5 m ilgio tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) buvusiam lygyje galimas atstatymas naudojant esamas natūroje (išlikusias) medžiagas kainuotų 540 Lt be PVM. Matyti metalinio tinklo pritvirtinimo būdas prie stulpelių, jos būklė( b.l. 97-98).

Iš 2012-03-05 antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad išmontuotos tvoros ilgis sudaro 62 metrus (b.l. 112-115).

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis G. L. priklausančio tvoros nesugadino, jos neardė vertinami kritiškai ir atmetami, nes prieštarauja nukentėjusiosios G. L., liudytojų J.A., A. V. ir R.K. parodymams, kurie nurodė, kad kaltinamasis sudaužė nukentėjusiosios tvorą ir tai padarė tiesiogine tyčia, norėdamas nukelti tvorą, kadangi nesutaria su nukentėjusiąja dėl žemės ribų. Kaltinamasis pripažįsta iš dalies tai, kad tvorą jis nukėlė nuo krūmo kuris auga jo žemės sklype ir kurį jis nupjovė. Nurodo, kad tvora (metalinis tinklas) nukrito, kai tik buvo nupjautas krūmas prie kurio per kelerius metus metalinis tinklas įaugo ir tokiu būdu laikėsi. Tokius jo parodymus patvirtino jo motina P. U., liudytojai V.Č., V.V., kurie parodė, kad A. U. nupjovė krūmą šalia tvoros, todėl tvora netekusi pagrindo , nukrito. Teismas, vertindamas apklaustų teisme liudytojų parodymus, pažymi ir remiasi tais parodymais, kurie atitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Nors kaltinamasis neigia sugadinęs nukentėjusiosios tvorą, tačiau liudytojai –policijos pareigūnai-Kazlauskas ir Vasiljevas , liudytojas J.A. parodė, kad kaltinamasis daužė laužtuvu tvorą, tai patvirtino ir policijos pareigūnai, kuriems kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusiosios tvora yra jo teritorijoje ir jis ją visą nugriaus.

Tokiu būdų yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. U. tyčia sugadino svetimą turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 1 d.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, jog A. U. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, buvo baustas už KET pažeidimus, nuobaudos negaliojančios (b.l. 38-39), Trakų psichikos sveikatos centro stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 40), Rūdiškių seniūnijoje apie A. U. jokių duomenų neturi (b.l. 41), todėl teismas baudžia kaltinamąjį laisvės apribojimu.

G. L. civilinis ieškinys dėl 8167,50 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos, 450 Lt antstolio darbo apmokėjimo išlaidų, 484 Lt žemės sklypo plano parengimo išlaidų, 600 Lt advokato darbo apmokėjimo išlaidų, viso 1534 Lt išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš 2012-03-05 antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, išmontuotos tvoros ilgis sudaro 62 metrus. Metalinis tinklas yra smarkiai padėvėtas, surūdijęs, pritvirtintas prie metalinių stulpų metaline viela, apsukant aplink stulpą, nenaudojant jokių tvoros montavimui naudojamų tvirtinimo detalių, suvirinimo darbų, tai matyti iš pridėtų prie protokolo fotonuotraukų. Kadangi nukentėjusiosios tvora buvo pastatyta 1996 metais, tai yra buvo eksploatuojama 14 metų, todėl negali būti vertinama kaip naujai pastatyta tvora, dėl šios priežasties teismas nesiremia nukentėjusiosios pateikta sąmata tvoros atstatymo, kadangi tai nėra nukentėjusiosios faktinės išlaidos tvorai atstatyti. Nukentėjusioji savo skunde nurodė, kad kaltinamasis sugadino 68 m. metalinio tinklo tvoros, ir padarė 1150 Lt turtinę žalą. Pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą buvo išmontuota 62 metrai tvoros., tokiu būdu nukentėjusiajai yra padaryta atitinkamai 1048,42 Lt turtinė žala, kuri ir priteistina iš kaltinamojo. Kitoje dalyje teismas civilinį ieškinį atmeta, kaip nepagrįstą.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, G. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta kaip nepagrįsta jokiais įrodymais. Nukentėjusioji neįrodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą, depresiją ar kitus nepatogumus, todėl šioje dalyje civilinys ieškinys atmestinas.

Iš kaltinamojo taip pat priteistina 600 Lt suma už advokato atstovavimą, 484 Lt už žemės sklypo plano parengimą, 450 Lt už antstolio darbą, viso 1534 Lt bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai G. L..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 8 (aštuonių) mėnesių laikui, įpareigojant A. U. per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą – 1048,42 Lt nukentėjusiajam ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje, gavimo dienos.

Priteisti iš A. U. 1048,42 Lt nusikalstama veika turtinei žalai, 600 Lt už advokato atstovavimą, 450 Lt už antstolio darbą, 484 Lt už žemės sklypo plano parengimą nukentėjusiajai G. L..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.