Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-910-387/2012

Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-48-3-00017-2011-8

2012 m. lapkričio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. ir nukentėjusiosios G. L. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., ir nubaustas 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai 1048,42 Lt turtinę žalą ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš A. U. G. L. naudai priteista 1048,42 Lt turtinei žalai atlyginti, 600 Lt už advokato atstovavimą, 450 Lt už antstolio darbą, 484 Lt už žemės sklypo plano parengimą.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. 2010 m. balandžio 17 d., tiksliai nenustatytą valandą G. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Karališkių k., Trakų r., unikalus Nr. 7938-002-0065, tyčia išgriovė 23 metrus nukentėjusiajai G. L. priklausančios metalinio tinklo tvoros, esančios jos nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. 7938-002-0065.

Taip pat, A. U., 2010 m. gegužės 29 d., tiksliai nenustatytą valandą, toje pačioje vietoje tyčia išgriovė dar 39 metrus nukentėjusiajai G. L. priklausančios metalinio tinklo tvoros bei įmontuotus metalinius strypus, viso per du kartus tyčia sugadino nukentėjusiajai G. L. priklausančios 62 metrus metalinio tinklo tvoros, 1150 Lt sumai.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priėjo išvadų dėl nuteistojo kaltumo, padarius nusikalstamą veiką, neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir šališkai vertinant byloje surinktus duomenis, atsisakius ištirti nuteistojo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus. Teismas vadovavosi įrodymų tikėtinumo taisykle, kuri yra civilinės teisės kategorija, tačiau negali būti taikoma baudžiamojoje teisėje.

Pasak apeliantės, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 1 str., kuriame nurodoma, kad kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo turi būti teisingai nubaustas. Skirdamas A. U. bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad 2010-04-17 sunaikinęs ir sugadinęs 23 metrus nukentėjusiosios tvoros ir būdamas įspėtas apie jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę, jis tinkamų išvadų nepadarė ir toliau elgėsi įžūliai 2010-05-29 vėl sunaikindamas dar 39 metrus tvoros. Taigi, apeliantės nuomone, nuteistajam yra paskirta per švelni bausmė. Be to, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta A. U. gyvenamoji vieta, iš kurios jis negali pasišalinti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios. Kadangi nuteistojo deklaruotos ir realios gyvenamosios vietos adresai nesutampa, jis galės gyventi kur nori, o tai nėra laisvės apribojimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantų skundai atmestini.

Išanalizavus bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina A. U. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad vertindamas įrodymus bei išdėstydamas jų turinį, apylinkės teismas akcentavo jų įrodomąją reikšmę. Taip pat pirmos instancijos teismas, paaiškindamas liudytojų parodymų vertinimo kriterijus, pažymėjo, kad vadovavosi tų liudytojų parodymais, kurie atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tokiu būdu teismas vertino ne atskirus duomenis, bet byloje surinktų įrodymų visumą, savo vertinimą pagrįsdamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai nurodyta, kad A. U. kaltę įrodo liudytojų policijos pareigūnų R. V. bei R. K. parodymai, tuo tarpu liudytojas J. A. vienareikšmiškai nurodė matęs kaip A. U. laužtuvu daužė tvorą. Tvoros sugadinimo faktą patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, specialisto išvada, 2012-03-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kita medžiaga. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad apylinkės teismas, nors ir nebuvo to akcentavęs, tačiau, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, vertino A. U. pateiktą 2012-06-13 specialisto išvadą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog metalinis tinklas yra surūdijęs, pritvirtintas prie metalinių stulpų metaline viela, apsukant aplink stulpą, nenaudojant jokių tvoros montavimui naudojamų tvirtinimo detalių, suvirinimo darbų (b. l. 130). Pažymėtina, kad būtent šie duomenys yra nurodomi A. U. pateiktoje specialisto išvadoje (b. l. 97). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p. bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl šis apelianto argumentas atmestinas.

Nepagrįstu apeliacinės instancijos teismas laiko ir A. U. nurodytą argumentą dėl jo veikos vertinimo neatsargių veiksmų kontekste. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad tarp A. U. ir G. L. vyksta konfliktai dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Pastarąją aplinkybę patvirtino dauguma apylinkės teisme apklaustų liudytojų. Taip liudytojas S. Č. nurodė girdėjęs kaip pats A. U. sakė, jog išgriovė tvorą, nes jam netinka žemės sklypo ribos (b. l. 71). O liudytojas R. V. teigė, kad apeliantas jam aiškino, jog tvora yra jo žemėje, todėl jis ją ir griauna (b. l. 123). Ginčo dėl žemės sklypo ribų nustatymo neneigia ir pats A. U. bei G. L.. Tiek aukščiau aptarti įrodymai, tiek kita bylos medžiaga (žemės sklypo planas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, valstybės žemės pirko – pardavimo sutartis, namų valdos žemės sklypo ribų planas ir kt.) patvirtina, jog, savavališkai griaudamas tvorą, A. U. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Skunde nurodytas teiginys, kad veikdamas tokiu būdu A. U. nesuprato, jog griauna svetimą turtą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai nepagrįstas. Apeliantas, daug metų gyvendamas šalia G. L., puikiai žinojo kam priklauso jo griaunamas turtas. Tuo tarpu tas faktas, kad jis ir nukentėjusioji nesutaria dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nesuteikia A. U. teisės elgtis tokiu būdu. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog A. U. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., veikdamas tiesiogine tyčia.

Apygardos teismas sutinka su A. U. nurodytu teiginiu, jog būtinu nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., objektyviosios pusės požymiu yra sugadinto turto vertė, tačiau pažymi, jog skirtingai negu, kad nurodoma skunde, byloje yra įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiajai priklausančios sugadintos tvoros vertę (2011-02-03 sąmata tvoros atstatymo darbams). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nustatydamas pastarojo turto vertę, apylinkės teismas teisingai vadovavosi ne atkuriamąja turto verte, t. y. visa nukentėjusiosios sąmatoje nurodyta suma (b. l. 15), bet būtent sugadinto turto verte, t. y. vamzdžių bei tinklo verte. Konstatuotina, kad šiuo atveju buvo pagrįstai remtasi 2011-02-03 sąmata, kadangi joje yra aiškiai nurodyta nusikalstamos veikos padarymo metu sugadinto turto (vamzdžių bei tinklo) vertė, tuo tarpu A. U. pateiktoje 2012-06-13 specialisto išvadoje yra akcentuojama atstatomųjų darbų vertė, atskirai nenurodant sugadinto turto vertės. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nustatydamas sugadinto turto vertę apylinkės teismas atsižvelgė ir į 2012-03-05 antstolio Donato Kisieliaus konstatuotas aplinkybes, o būtent į tai, kad išmontuotos tvoros ilgis sudaro 62 metrus, o ne 68 metrus, kaip nurodė nukentėjusioji. Taigi pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė motyvuotą išvadą, kad sugadintos tvoros vertė sudaro 1048,42 Lt, t. y. viršija 3 MGL sumą, bet neviršija 250 MGL sumos, bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas A. U. veiką pagal BK 187 str. 1 d.

Kartu apygardos teismas pažymi, kad BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad sugriauta tvora A. U. nepriklausė. Taigi šis turtas nuteistajam yra svetimas, tad sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą sugadinto turto nuosavybės klausimas yra nesvarbus. Be to, bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad sugriauta tvora priklausė G. L..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra nustatyta, jog A. U. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., tad naikinti 2012-08-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį jo skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl G. L. apeliacinio skundo.

Iš G. L. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės skundžia 2012-08-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei A. U. paskirtos bausmės griežtumo. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodomi argumentai dėl apylinkės teismo liudytojų R. V., R. K. bei J. A. parodymų vertinimo pastarųjų klausimų išsprendimui esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismas, priimdamas nuosprendį, vertina ne atskirus įrodymus, tačiau byloje surinktų įrodymų visumą. Taigi pirmos instancijos teismas, nustatydamas G. L. patirtos turtinės žalos dydį, pagrįstai vadovavosi ne tik nukentėjusiosios pateikta 2011-02-03 sąmata, bet ir 2012-06-13 specialisto išvada. Kaip jau buvo minėta, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog tvoros metalinis tinklas yra surūdijęs, pritvirtintas prie metalinių stulpų metaline viela, apsukant aplink stulpą, nenaudojant jokių tvoros montavimui naudojamų tvirtinimo detalių, suvirinimo darbų. Taip pat akcentavo, kad tvora buvo eksploatuojama jau 14 metų, todėl negali būti vertinama kaip naujai pastatyta. Dėl pastarųjų priežasčių apylinkės teismas pagrįstai pilna apimtimi nesivadovavo 2011-02-03 nukentėjusiosios pateikta sąmata. Juo labiau, kad 2012-06-13 specialisto išvadoje yra nurodoma, jog visą trūkstamos tvoros dalį galima atstatyti nenaudojant naujų medžiagų (b. l. 98). Apygardos teismas sutinka su nukentėjusiosios skunde minima aplinkybe, jog pastarojoje specialisto išvadoje yra nurodytas mažesnis išmontuotos tvoros ilgis, t. y. 44,5 metrai, tačiau net ir proporcingai paskaičiavus išardytos 62 metrų tvoros atstatymo darbų vertę pagal pateiktą lokalinę sąmatą (b. l. 110), išeina, kad atstatomųjų darbų vertė sudaro apytiksliai 1000 Lt. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog G. L. patirtos turtinės žalos dydis sudaro 1048,42 Lt.

Apygardos teismas pritaria apeliantės išsakytam argumentui, kad neturtinė žala asmeniui yra atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo, nepriklausomai nuo nusikaltimo objekto. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl A. U. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas (62 metrų tinklo tvora). Įvykdytas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių, nusikaltimu yra padaryta 1048,42 Lt turtinė žala. Analizuojant CK 6.250 str. 2 d. turinį, svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymų leidėjas įpareigojo teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti ne tik į aukščiau išvardintus konkrečius kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, kurios kiekvieną kartą yra nustatomos ir įvertinamos bylą nagrinėjančio teismo. Be to, sprendžiant šį klausimą, teismas yra įpareigotas vadovautis bendraisiais teisės principais. CK 6.250 str. 2 d. specialiai pabrėžiamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Tuo tarpu minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą šioje byloje yra labai svarbi ta aplinkybė, jog tarp G. L. ir A. U. jau seniai vyksta konfliktas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, dėl ko, teismo nuomone, ir buvo padaryta nusikalstama veika. Taigi akivaizdu, kad dėl įvairaus pobūdžio nesutarimų su A. U. nukentėjusioji jau seniai patiria neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, kurių įvykdyta nusikalstama veika iš esmės negalėjo labai įtakoti. Nukentėjusiajai kaltininko elgesys negalėjo būti netikėtas, kadangi, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. U. yra ne kartą teigęs, jog G. L. tvora stovi jo žemėje, dėl ko, jo manymu, jis turi teisę ją nugriauti. Atsižvelgdamas į šios konkrečios situacijos ypatumus, siekdamas užtikrinti skirtingų teisėtų interesų pusiausvyrą bei pripažindamas, jog nukentėjusioji patyrė dėl įvykdyto nusikaltimo neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas A. U. atžvilgiu laikytinas pakankama G. L. patirtos neturtinės žalos kompensacija bei moraline satisfakcija, todėl materialine išraiška nukentėjusiosios patirta neturtinė žala niekaip neturi būti įvertinta.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog G. L. išsakytas argumentas dėl to, jog apylinkės teismas visiškai neįvertino A. U. turtinės padėties, yra nepagrįstas. Šis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus pirmos instancijos teismo nebuvo vertinamas, kadangi teismas nurodė, jog nukentėjusioji nepatyrė neturtinės žalos. Taigi šios žalos dydžio nustatymo klausimas apylinkės teismo iš viso nebuvo sprendžiamas. Be to, G. L. dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes dėl geros A. U. turtinės padėties. Atvirkščiai, byloje esantys neįgaliojo pažymėjimo kopija, darbo ieškančio asmens atmintinės kopija ir kiti dokumentai leidžia pagrįstai manyti, jog A. U. gaunamos pajamos nėra labai didelės.

Apygardos teismui nustačius, jog nukentėjusiosios patirta neturtinė žala neturi būti įvertinta pinigine išraiška, pirmos instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdamas nuteistajam A. U. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas jam bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį, įvertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei sukeltas pasekmes. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. U. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, buvo bustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos yra negaliojančios. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, neigiamai charakterizuojančių A. U., tuo tarpu apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, teisėjų kolegijos vertintina kaip pakankamai griežta. G. L. dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą kontroliuoja pataisos inspekcija, kurios darbuotojams A. U. turės nurodyti tikslų savo gyvenamosios vietos adresą, kurios jis negalės pakeisti be teismo ar pataisos inspekcijos žinios. Be to, A. U. yra teismo įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą. Taigi šio įpareigojimo nevykdymas per nustatytą laikotarpį taip pat bus traktuojamas kaip netinkamas kaltininkui paskirtos bausmės vykdymas.

Iš A. U. priteistinos nukentėjusiosios G. L. patirtos papildomos 300 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. U. bei nukentėjusiosios G. L. apeliacinius skundus atmesti.

2012-08-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. U. nukentėjusiosios G. L. naudai 300 Lt (trys šimtai litų) jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.