Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovo K. C. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka dėl tokių motyvų. UAB „Karlida“, kuri įtrauktą į procesą kaip trečiasis asmuo, buvo įsteigtą 2014-04-24 vienintelio akcininko L. C. sprendimu 2014-04-24. Nuo 2014-04-24 UAB „Karlida“ direktoriais dirbo keturi asmenys: M. M. (2014-04-24 - 2014-04-29), L. C. (2014-04-29 - 2014-12-31), atsakovas K. C. (2014-­12-31 - 2015-06-15), S. B. (nuo 2015-06-17, direktorius ir vienintelis akcininkas). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-05-23 tarp ieškoves - ir UAB „Karlida“ buvo sudaryta Rangos sutartis, pavadinta Paslaugų teikimo sutartimi Nr. D-0004, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti kasimo darbus ir išlyginti (paskleisti iškasta žemę) o UAB „Karlida“ (užsakovas) įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti ieškovui pagal faktiškai išdirbta laiką ir mechanizmų pristatymų kaina. Taigi minėtos sutarties šalimis buvo ieškovė - UAB „Dengista“ ir UAB „Karlida“, kadangi tik šios šalys dalyvavo aukščiau minėtame sandoryje ir tik minėtas šalis siejo rangos teisiniai santykiai, tame tarpę kylantys iš sutarties įsipareigojamai ir atsakomybė. Aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir, kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas K. C., UAB „Karlida“ dirbo tik samdomu darbuotoju - direktoriumi iki 2015-06-17, todėl jokių įsipareigojimų ieškovei neturėjo ir turėti negalėjo, kadangi sutarties pasirašymo metu ir jos vykdymo metu jau buvo išvykęs ir dirbo Švedijoje. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ir S. B. yra susiję giminystės ryšiais ir tai sudaro prielaidą teigti, kad atsakovas ir trečiasis asmuo tarpusavio susitarimu siekė naudos atsakovui (dėl atliktų darbų padidėjo jo sklypo vertė), o siekdami išvengti mokėjimo už atliktą darbą, sutartį dėl darbų sudarė ne tiesiogiai atsakovas, o per trečiąjį asmenį (ieškinio redakcija), taip pat neturi jokio pagrindo, kadangi ieškovė nepateikė savo pozicijos pagrįstumo patvirtinančių įrodymų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant j konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Atsakovas buvo atleistas iš savo pareigu dar 2015-06-17, tai yra prieš metus kai buvo pasirašyta minėta Rangos sutartis. UAB „Karlida“ direktorius S. B., atstovaudamas UAB „Karlida“ ne tik pasirašė įmonės vardu sutarti, bet sumokėjo avansą ieškovei ir pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 4 ir Nr. 5. Atsižvelgiant į tai, teisiniu subjektu (atsakovu) dėl galimai patirtų nuostolių, dėl sutarties sąlygų nevykdymo pagal Rangos sutartį tarp ieškovės ir UAB „Karlida“, gali būti tik viena iš sutarties šalių, o būtent, UAB „Dengista“ arba UAB „Karlida“. Be to, atsižvelgiant į Rangos sutarties nuostatas, ieškovė neteisingai nustatė materialiojo teisinio santykio dalyvius ir neteisingai aiškino, kas yra civilinės atsakomybės subjektas ir tinkamas atsakovas už galimai bendrovei padarytą žalą. Nepasinaudojusi galimybe ginti pažeistas teises kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės) teisės normų nustatytais būdais, ieškovė, remiantis non cianui (nekonkuravimo) principu negali atsakovui reikšti ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo. CK 6.237 straipsnyje įtvirtintą nuostata dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą kai asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos. Pasisakydamas dėl septintosios sąlygos, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo — asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja kitos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Taigi, be kitų, turi būti pateikti įrodymai atsakovo praturtėjimo dėl ieškovės veiksmų faktas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo žemės sklypo vertė padidėjo ieškovės sąskaitą, be tuo faktas, kad atsakovas pardavė jam nuosavybės teisė priklausanti žemes sklypą nekaip nepatvirtino fakto kad atsakovas dėl to nepagristai praturtėjo. Ieškovė neįrodė, jog į kokius nors žemes darbus buvo atsižvelgta, nustatant kaina parduodant žemės sklypą. Nenustačius, kad į parduodamo daikto kainą buvo įtraukta kokio nors ieškovės turto vertė, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas sutaupė ieškovės sąskaita. Be to, nors ieškovė ieškinyje teigia, kad Rangos sutarties esmė - tvenkinio iškasimas, tačiau iš pateiktų teismui atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų Nr. 4 ir Nr. 5 seka, kad ieškovės UAB „Karlida“ buvo suteiktos tik ekskavatoriaus nuomos bei transporto pristatymo paslaugos, kas visiškai prieštarauja Rangos sutarties dalykui ir nekaip nepatvirtino ieškovės nuostolių fakto. Atsiliepime pažymima ir tai, kad minėtas žemes sklypas atsakovo buvo įgytas jau su tvenkiniu. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl šios kategorijos bylose ieškovė turi įrodyti, ne tik kad atsakovas praturtėjo bet ir jos sąskaita. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl savo turto sumažėjimo, nes tai galima nustatyti, tik tuo atveju, kai žinoma kokiu turtu disponavo ieškovė prieš Rangos sutarties pasirašymo, ir kokia dalis liko po sutarties visiško įvykdymo. Sąskaitų-faktūrų išrašymas, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai prieštaraujantis Rangos sutarties dalykui negali būti patirtų nuostolių ir nepagristo praturtėjimo įrodymais.

Trečiojo asmens UAB „Karlida“ atstovės pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovas atsakovui K. C. 2016 m. gegužės 23 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. D0004 pagrindu teikė sklypo formavimo paslaugas atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 25 d. trečiasis asmuo UAB „Karlida“ sumokėjo ieškovui pagal sutartį priklausantį 1.000 EUR avansą, o 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 16 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. 2016 m. birželio 16 d. Ieškovas trečiajam asmeniui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Ser. DEN Nr. 00015, kurioje galutine mokėtina už paslaugas suma, atskaičius sumokėtą avansą, nurodyta 13 052,94 EUR. Sutarties sudarymo ir vykdymo metu trečiojo asmens direktoriumi ir akcininku buvo S. B., kuris ieškovo duomenimis, giminystės ryšiu yra susijęs su atsakovu, o ir pats atsakovas nuo 2015-01-09 iki 2015-06-17 yra buvęs trečiojo asmens UAB „Karlida“ direktoriumi. Nors paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos atsakovui K. C., atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Galimai tikėdamasis išvengti 13 052,94 EUR skolos, atsakovas pardavė žemės sklypą, ir 2017 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos į užsienį. Trečiasis asmuo palaiko ir ieškovo poziciją dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovui atsakovui priklausančiame žemės sklype suteikus paslaugas (iškasus tvenkinį), o atsakovui už tai neapmokėjus, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Atsakovo nepagrįstas praturtėjimas pasireiškia ir žemės sklypo vertės padidėjimu, dėl ieškovo jam suteiktų paslaugų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje aiškinantis, ar yra nepagrįstas praturtėjimas (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Trečiasis asmuo mano, kad šiuo atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, t. y. atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Dėl ieškovo atliktų veiksmų atsakovas gavo tiesioginę naudą, jo žemės sklypas buvo pagerintas; 1) ieškovo turtas sumažėjo, nes ieškovas savo lėšomis atlikto žemės sklypo, kuris priklauso atsakovui, formavimo paslaugas, už kurias atsiskaitymo negavo; 2) tarp atsakovo praturtėjimo ir ieškovo turto sumažėjimo yra akivaizdus priežastinis ryšys; 3) atsakovas neturėjo teisinio pagrindo gauti ieškovo teikiamas paslaugas, nes tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis; 4) ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos; 5) ieškovas neturi galimybės ginti savo teisių kitais būdais, nes atsakovo ir ieškovo jokie teisiniai santykiai nesieja. Taigi, šiuo atveju esant visoms ieškovo ieškinyje nurodytoms sąlygoms atsakovo nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Nors ieškinyje nėra nurodytas toks teisinis pagrindas, trečiasis asmuo papildomai pasisako dėl galimo apsimestinio sandorio sudarymo. Nors su sutarties vykdymu susijusius dokumentus (Priėmimo-perdavimo aktus ir Darbų žiniaraščius) pasirašinėjo ir 1000 Eur avansą mokėjo trečiasis asmuo, atstovaujamas direktoriaus S. B., tačiau pagal ieškovo pateiktus įrodymus galima spręsti, kad tikrąja sutarties šalimi buvo atsakovas, todėl sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, galėtų būti pripažinta apsimestiniu sandoriu. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal suformuotą teismų praktiką, sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento - šalių valios - ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Kasacinio teismo praktikoje apsimestiniu laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui - tikrajai sandorio šaliai. Kad sutartis yra apsimestinis sandoris ir tikrąja jos šalimi yra ne trečiasis asmuo, o atsakovas patvirtina šios faktinės aplinkybės: 1) ieškovas sklypo formavimo paslaugas atliko atsakovui, aptarnaudamas atsakovui priklausantį žemės sklypą, kas reiškia, kad naudą iš sutarties gavo atsakovas; 2) trečiasis asmuo jokios naudos iš sutarties negavo ir negalėjo gauti, nes žemės sklypas trečiajam asmeniui nepriklauso; 3) atsakovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl suteiktų paslaugų, jas priėmė; 4) trečiojo asmens direktorių bei akcininką S. B. ir atsakovą, ieškovo nurodytais duomenimis, sieja giminystės ryšiai; 5) atsakovas nuo 2015-01-09 iki 2015-06-17 buvo trečiojo asmens direktoriumi; 6) galimai suprasdamas savo iš sutarties kylančią apmokėjimo už paslaugas pareigą atsakovas elgėsi nesąžiningai - pardavė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame buvo suteiktos paslaugos pagal sutartį, o 2017 m. birželio 15 d. išvyko į užsienį, taip galimai siekdamas išvengti atsiskaitymo pagal sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teigia, kad nors sutartį sudarė ieškovas ir trečiasis asmuo, tačiau faktine sutarties šalimi laikytinas atsakovas. Ieškovas prievoles, kylančias iš sutarties, įvykdė ne trečiajam asmeniui, o atsakovui. Tuo tarpu trečiojo asmens direktorių ir akcininką S. B. su atsakovu siejantis giminystės ryšis sudarė sąlygas pasinaudoti trečiuoju asmeniu, apsimestiniu sandoriu (sutartimi) sukuriant jam įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu, nieko negaunant mainais už tai, o atsakovui sukuriant naudą. Trečiąjį asmenį atstovaujantis direktorius S. B. tik formaliai pasirašinėjo su sutarties vykdymu susijusius dokumentus (priėmimo-perdavimo aktus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, mokėjo avansą, kad atsakovas, būdamas susijęs su direktoriumi, pagal sutartį gautų naudą, bet formaliai išvengtų įsipareigojimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, teismas taip pat vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Trečiąjį asmenį laikant tikrąją sutarties šalimi, kai jis negavo jokios naudos iš sutarties, ir atsakovui turėjus ryšių su trečiojo asmens vadovu, sudariusiu sąlygas pasinaudoti trečiuoju asmeniu, siekiant atsakovui išvengti įsipareigojimų pagal sutartį, prasilenktų su sutarties sąžiningo aiškinimo principu. Akivaizdu, kad tikrasis sutarties tikslu buvo - atlikti sklypo formavimo paslaugas atsakovui priklausančiame žemės sklype ir atsakovui išvengti bet kokių su tuo susijusių išlaidų ar atsakomybės. Sutartimi galimai buvo siekiama pridengti tikrąjį sandorį su tikrąją sutarties šalimi - atsakovu. Įvertinus tai, kad sutartis atitinka apsimestinio sandorio požymius ir atsakovui esant tikrąja sutarties šalimi, būtent jam kyla sutartiniai įsipareigojimai dėl apmokėjimo už paslaugas, o trečiasis asmuo net nelaikomas sutarties šalimi. Kaip nurodyta teismų praktikoje, teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui - tikrajai sandorio šaliai, taigi šiuo atveju atsakovui. Trečiojo asmens vardu sutartį sudarė direktorius S. B., kuris, ieškovo duomenimis, su atsakovu susijęs giminystės ryšiu. Trečiasis asmuo iš sutarties jokios naudos negavo, todėl sudarant tokio pobūdžio sutartį, buvo supainioti trečiojo asmens, kaip bendrovės, ir jos vadovo, asmeniniai interesai. Pažymi, kad pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Sutartis, kuri vykdoma trečiojo asmens, tačiau realiai naudinga su vadovu giminystės ryšiais susijusiam asmeniui (atsakovui) galimai prieštarauja trečiojo asmens, kaip bendrovės, interesams ir veiklos tikslams, todėl tokios sutarties sudarymas laikytinas neteisėtu veiksmu. Dėl nurodytų priežasčių trečiojo asmens nuomone, turėtų būti tenkinamas ieškovo ieškinys ir skola už suteiktas žemės sklypo formavimo paslaugas ieškovui turėtų būti priteista iš atsakovo. Prašo tenkinti UAB „Dengista“ ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.