Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie savo kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Pareiškėjos prašomas neturtinės žalos dydis yra neprotingas, neproporcingas, nepagrįstas ir neįrodytas, ir nėra pagrindo šio skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui. Prašoma atlyginti turtinė žala (atstovavimo išlaidos) yra administracinio nusižengimo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurioms atlyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) yra nustatyta specialioji tvarka, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, todėl nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio nuostatos netaikomos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjos atžvilgiu buvo surašytas dėl to, jog 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 14.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinėse ir gyvenamosiose patalpose ji galimai laikė 22 pakelius baltarusiškų cigarečių raudonos spalvos su užrašu „Fest“, vieną pakelį baltarusiškų cigarečių mėlynos spalvos su užrašu „Fest“, kuriame buvo 17 vnt. cigarečių, 32 pakelius baltarusiškų cigarečių mėlynos spalvos su užrašu „Minsk7“, 8 pakelius baltarusiškų cigarečių raudonos spalvos su užrašu „Premier“, taip pat dėl to, kad gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose pareiškėja galimai laikė 0,5 litro naminės degtinės, 1,2 litro nedenatūruoto etilo alkoholio (spirito). Buvo konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo, pakeitimo 2013 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 4-759 taisyklių 3.1 punką, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija 2015 m. gegužės 21 d. Nr. II-1738, TAR, 2015, Nr. 2015-08130) 14 straipsnio 4 dalies reikalavimą, tokie pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 209 straipsnio 3 dalį ir 137 straipsnio 3 dalį.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinių nusižengimų teisena nutraukta, nes įvertinus visus byloje surinktus įrodymus konstatuota, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarimas paliktas nepakeistu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog administracinių nusižengimų teisenos pareiškėjos atžvilgiu nutraukimą nulėmė ne procedūrinių pažeidimų, padarytų administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nustatymas, o tai, kad nebuvo surinkta pakankamai patikimų pareiškėjos kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai nenustatęs inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų, Tauragės AVPK pareigūnas nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Pabrėžtina, kad būtent Tauragės AVPK (jo pareigūnai), nes turėjo įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir savo vidinį įsitikinimą pagrįsti visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau to nepadarė, todėl yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjos prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

ANK 666 straipsnyje yra numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Taigi, tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

Pastebėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame pripažinta, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. LVAT vertinimu, paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (LVAT 2021-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021 ir kt.).

Įvertinus tai, jog prašymai dėl teisių paslaugų išlaidų atlyginimo administracinių nusižengimų bylose turi būti teikiami administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose, šioje dalyje skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, siekdama apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytą tinkamą administracinių nusižengimų tyrimų tvarką. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjos teisių apimtį.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žiūrėti LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žiūrėti EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, EŽTT 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žiūrėti EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Neatmestina tikimybė, kad dėl neteisėtų Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų pareiškėja galėjo patirti stresą, neigiamus išgyvenimus, nervinę įtampą, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog nebuvo paneigta pareiškėjos kaltė – buvo suabejota tik pareiškėjos kaltės įrodymų pakankamumu. Be kita ko, nėra įrodyta, jog pareiškėjos patirti išgyvenimai buvo tiesioginė Tauragės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų pasekmė. Atsižvelgiant į tai nevertintina, jog administracinio nusižengimo teisenos pareiškėjos atžvilgiu nutraukimas pats savaime lemia reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą patenkinimą. Įvertinus pažeidimo trukmę darytina išvada, jog nėra pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl pareiškėjos teisės į tinkamą administracinių nusižengimų tyrimą tvarkos pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėja

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2021 m. vasario 11 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo pažeista pareiškėjos D. R. teisė į tinkamą administracinių nusižengimų tyrimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.