- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-739-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01898-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. U.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3332-722/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ir ieškovė) „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. U., kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo: 1) 95,63 Eur negrąžintą kreditą; 2) 25,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 3,85 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 43,77 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 65 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 95,63 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.); 6) 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ (toliau – UAB „BnP Finance“) ir atsakovo 2019 m. liepos 31 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB- 5nswtcvx, kuria atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas pagal minėtą sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokestį, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020 m. kovo 4 d. su atsakovu sutartis nutraukta.
3. Atsakovui L. U. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo L. U. 95,63 Eur negrąžintą kreditą, 25,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 3,85 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 43,77 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 65 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos (95,63 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (168,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2020 m. liepos 31 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5nswtcvx specialiosios ir bendrosios sąlygos, informacija apie vartojimo kreditą, išrašas iš mokumo vertinimo sistemos, banko sąskaitos išrašas patvirtinantis kredito sumokėjimą, 2020 m. sausio 31 d. raginimas, 2020 m. vasario 17 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2020-03/01, išrašas iš jos priedo Nr. 2 ir 2020 m. balandžio 6 d. pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą – iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
6. Teismas nustatė, kad UAB „BnP Finance“ 2019 m. liepos 31 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-5nswtcvx, kuria atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą 198,96 Eur ( 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovas prievolės nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. vasario 17 d. siųstu pranešimu, kuriame pranešta, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2020 m. kovo 4 d., sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu atsakovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu pranešta apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą ir kad prievolę atsakovas privalo vykdyti ieškovei. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą ar pareiškęs pretenzijas dėl skolos ( jos perleidimo) nėra pateikta.
7. Teismas nurodė, jog ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti 95,63 Eur skolą, 25,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos ir 3,85 Eur nesumokėtą administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos.
8. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 43,77 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos (95,63 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.), 65 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos (95,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo, teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. nutraukus su atsakovu kredito sutartį dėl to, kad atsakovas šios sutarties nevykdė, kreditorius nuo sutarties nutraukimo momento įgijo teisę reikalauti visų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, t. y. sumokėti visą negautų pajamų (nuostolių sumą), neskaidant jos skaičiavimo laikotarpio iki ieškinio teismui pateikimo momento ir vėliau iki sutarties termino pabaigos. Teismas nustatė, kad ieškovė taiko švelnesnę civilinės atsakomybės formą, prašydama nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021m. liepos 31 d.) priteisti iš atsakovo ne konkrečią paskaičiuotą nuostolių sumą, o negautas pajamas procentine išraiška – 65 proc. nuo negrąžinto kredito sumos (95,63 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra tenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 43,77 Eur negautos pajamos (nuostoliai) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) ir 65 proc. (metinės) negautos pajamos nuo negrąžintos kredito sumos (95,63 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.).
9. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) nuo negrąžinto kredito sumos (95,63 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo vertino kaip kompensuojamąsias palūkanas, todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškinimą, šį ieškinio reikalavimą atmetė. Nurodė, kad paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius turi teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų, t. y. šios palūkanos turi būti numatytos sutartyje arba įstatyme. Sutarties 1.17, 6.1 punktuose numatyta palūkanų pažeidus sutartį mokėjimo tvarka, ieškovė iš atsakovo neprašo 0,05 proc. netesybų, numatytų sutarties 6.2 punkte. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, teismas sprendė, kad iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (168,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo L. U. 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto ribojimo. Apeliantė su šiais teismo motyvais nesutinka, kadangi teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Minėta norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų ieškovės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu. Ieškovė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi manė, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ji patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia ieškovei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Mano, kad ieškinyje ji aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti jos reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.
1.2. Nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą skundžiamame sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Kaip teismas gali spręsti, kad jeigu 2021 m. liepos 31 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos apeliantei, tai ji negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2021 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos vartojimo kredito sumos, tai ji jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebūklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Pasibaigus sutarties terminui ieškovei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 65 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.
13. Atsakovas L. U. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“ ir atsakovo L. U. 2019 m. liepos 31 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB- 5nswtcvx, kuria atsakovui suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas pagal minėtą sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokestį, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020 m. kovo 4 d. sutartis nutraukta.
17. Apeliantė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo atmetė, nurodęs, kad kreditorius turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos.
19. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jos termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Be to, teismas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą turėjo sieti ne su sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, bet su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu. Atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negauna pagrįstai tikėtinų pajamų ir negali jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos, dėl ko patiria nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
21. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. kovo 4 d., todėl, remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
23. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju vartojimo kredito sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 65 proc. dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netgi, jei toks ieškovės reikalavimas būtų teismo vertinamas / kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis laikytinas neįrodytu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal vartojimo kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.
27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.