- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-1655-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44700-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarųjų akcinių bendrovių „SDG“, „Losrita“, Archeologijos projektų centrui „Antiqua“, mažajai bendrijai „Astradanas“
- Ieškovas
- D. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „SDG“ ir „Losrita“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4686-967/2018 pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Losrita“, Archeologijos projektų centrui „Antiqua“, „SDG“ ir mažajai bendrijai „Astradanas“ dėl neturinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. T. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Losrita“, UAB Archeologijos projektų centro „Antiqua“, UAB „SDG“ ir MB „Astradanas“ 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – lygiomis dalimis areštuoti atsakovių turtą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė – 35 000 Eur; atsakovės visokiais būdais siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, prašo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla; nereaguoja į bandymą ginčą išspręsti ikiteismine tvarka bei atsisakė atlyginti žalą gera valia. Todėl, anot ieškovo, vertinant atsakovių veiksmus, tikėtina, jog jos sieks sudarinėti sandorius dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims, todėl sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo lygiomis dalimis 35 000 Eur sumai atsakovių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir/ ar turtines teises, leidęs atsakovėms atsiskaityti su ieškovu pagal byloje pareikštus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais.Teismas nurodė, kad, pagal teismų praktiką, grėsmė teismo sprendimo įvykdomumui kyla tuomet, kai reikalavimo suma yra didelė. Ieškovo pareikštų reikalavimų suma – 35000 Eur. Iš viešojo registro duomenų matyti, kad atsakovių finansinė padėtis, atsižvelgiant į turimo turto, finansinių įsipareigojimų bei pelno/nuostolio santykį, iš esmės nėra labai gera, o atsakovė MB ,,Astradanas“ jau kelerius metus neteikia viešajam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, reikalavimo suma atsakovėms yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovės gali vengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „SDG“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „SDG“ ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „SDG“ atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovo teiginys, kad atsakovė gali būti finansiškai nepajėgi sumokėti priteistą sumą, yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais ar kita bylos medžiaga.Byloje yra keturios atsakovės. Ieškovas pats savarankiškai nusprendė, kad apribojimai būtų taikomi kiekvienai atsakovei atskirai lygiomis dalimis. Vadinasi, ieškovė turėjo įvertinti, ar 8 750 Eur suma kiekvienai iš atsakovių yra didelė, ar ne. Duomenys apie atsakovės veiklą ir finansinę padėtį yra viešai prieinami viešajame Juridinių asmenų registre, taip pat kitaip viešai prieinami ir patikrinami. Visi šie finansiniai bendrovės veiklos duomenys, įskaitant 2017 metų veiklos III ketvirčio pabaigos duomenis, aiškiai parodo, kad ieškovo reikalavimo suma nėra nei didelė, nei egzistuoja kokia nors reali grėsmė, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas.Teismo pozicija šiuo klausimu taip pat abejotina. Teismas detaliai nenagrinėjo teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių – ieškinio sumos, atsakovės turtinės padėties, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovės elgesio iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir kt. Taip teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Teismo sprendimas nepranešti atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių svarstymą suvaržė atsakovės galimybę paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją. Atsakovė turimais faktiniais duomenimis gali objektyviai pagrįsti ne tik savo gerą finansinę padėtį, bet galėtų atsikirsti ir į kitus ieškovo teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Ieškovas nei karto nesikreipė tiesiogiai į atsakovę dėl taikaus ginčo sprendimo galimybių, atsakovė paminėtame ikiteisminiame tyrime nedalyvauja ir apie tokį tyrimą sužinojo tik iš atsakovės prašymo sustabdyti bylą šiuo pagrindu. Bendrovė taip pat neatlieka jokių veiksmų, kuriais, anot ieškovės, siektų vilkinti procesą. Ieškovas turi įvertinti savo pasirinkimo pasekmes, o atsakovė negali prisiimti atsakomybės už lėtesnį teisminį procesą, kiek tai nėra susiję su atsakovės veiksmais.Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė informavo tiek teismą, tiek proceso šalis, kad yra apdraudusi savo profesinę civilinę atsakomybę, ir prašė įtraukti į bylą draudimo bendrovę trečiuoju asmeniu. Todėl, įvertinus aplinkybių visumą, neegzistuoja jokių prielaidų, kad atsakovė siektų paslėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, ir būtų reali grėsmė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas kaip nors būtų apsunkintas.Atsiliepimu į atsakovės UAB „SDG“ atskirąjį skundą ieškovas D. T. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsakovė UAB „SDG“ skundžiamos nutarties nepagrįstumą sieja su tokiu atskirajame skunde išdėstytų motyvų ištyrimo ir įvertinimo mastu, kuris būdingas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijai, todėl šie argumentai negali būti nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.Teismas teisingai pripažino, kad ieškinio suma ieškovui yra didelė, kad turtinės prievolės įvykdymas nėra užtikrintas kitomis priemonėmis, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kyla grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų balansų matyti, kad įmonės įsipareigojimai gerokai viršija turimą kapitalą, ir tai yra tendencinga, tęsiasi jau kelerius metus.Ieškinio reikalavimas yra priteisti 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš visų atsakovų solidariai.Atsakovė nenurodė jokių argumentų ir nepaneigė teismo išvadų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių gerą įmonės finansinę padėtį bei pajėgumą įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Taigi atsakovė nepaneigė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.Skundžiama nutartimi pavesta antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per mėnesį gali būti panaudota atsakovės finansinėms operacijoms atlikti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir varžo atsakovę daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Atsakovė UAB „Losrita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Losrita“. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Ieškovo pareikštas ieškinys atsakovei UAB „Losrita“ yra preliminariai (lot. prima facie) nepagrįstas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Losrita“ nepagrįstai ir neteisėtai įtraukta į bylą bendraatsakoviu, kadangi visus reikalavimus ieškovas turėtų reikšti tiesiogiai savo darbdaviui – atsakovui UAB Archeologijos projektų centrui „Antiqua“. Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. spalio 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nėra nurodomi jokie neteisėti UAB „Losrita“ veiksmai (neveikimas), susiję su nelaimingu atsitikimu, tokių veiksmų neįrodinėja ir ieškovas. Be to, ieškovas neįrodinėja savo patirtos neturtinės žalos dydžio, o ieškiniu prašomos priteisti neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikoje formuluojamiems kriterijams bei dydžiams.Teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo jokių atsakovės UAB „Losrita“ finansinės atskaitomybės dokumentų, rodiklių, nevertino jų su ieškinio suma, nepateikė jokių motyvų, kodėl, anot teismo, konkrečiai atsakovei UAB „Losrita“ nurodyta ieškinio suma yra didelė. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovei pritaikytos be jokių aiškių motyvų, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Atsakovė UAB „Losrita“ yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, turintis pakankamai turto, pelno ir pajamų, kuriam 35 000 Eur ieškinio suma nėra didelė.Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kenkia UAB „Losrita“ reputacijai, trikdo bendrovės įprastos ūkinės veiklos vykdymą.
Atsiliepimu į atsakovės UAB „Losrita“ atskirąjį skundą ieškovas D. T. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsakovė UAB „Losrita“ skundžiamos nutarties nepagrįstumą sieja su tokiu atskirajame skunde išdėstytų motyvų ištyrimo ir įvertinimo mastu, kuris būdingas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijai, todėl šie argumentai negali būti nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.Teismas teisingai pripažino, kad ieškinio suma ieškovui yra didelė, kad turtinės prievolės įvykdymas nėra užtikrintas kitomis priemonėmis, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kyla grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Atsakovės su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai parodo, kad įmonės įsipareigojimai gerokai viršija turimą kapitalą, ir tai yra tendencinga, tęsiasi jau kelerius metus iš eilės ir tik didėja. Be to, ieškovui pateiktus skundžiamą nutartį vykdyti, antstoliai nurodė, kad nė vienas iš atsakovų neturi nei piniginių lėšų, nei nekilnojamojo turto, kurį galėtų areštuoti. Tad atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, neva įmonė yra moki, yra tikrovės neatitinkanti informacija.Iš 2017 metų atsakovės balanso matyti, kad atsakovė turi net 762 509,32 Eur įsipareigojimų, kurie yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Todėl kyla klausimas, iš kokių lėšų įmonė dengs net 7 kartus savo turimą kapitalą viršijančius įsipareigojimus per vienerius metus ir dar atsiskaitys pagal ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.Teismas taikė areštą 35 000 Eur sumai lygiomis dalimis iš visų atsakovių, t. y. po 8 750 Eur kiekvienai įmonei. Tad, atsižvelgus į atskirojo skundo argumentus, atsakovei tokia maža suma nebus kliūtis vykdyti įmonės veiklą.Vien faktas, kad atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, kurie jai gali sukelti nuostolių, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo ir nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo. Juo labiau kad atsakovė UAB „Losrita“ jokių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes (dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose apsunkinimo ir pan.) patvirtinančių įrodymų nepateikė, o rėmėsi vien prielaidomis. Aplinkybė, kad atsakovei pateiktas draudimo pasiūlymas neatitinka jos lūkesčių, taip pat nėra priežastis naikinti atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokiomis draudimo įmonių paslaugomis naudojosi anksčiau.Atsakovė nenurodė jokių argumentų ir nepaneigė teismo išvadų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių gerą įmonės finansinę padėtį bei pajėgumą įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Taigi atsakovė nepaneigė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kuriems laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkinami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovų turtas.
Dėl atsakovės UAB „SDG“ atskirojo skundo
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui apeliantė nekelia.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą motyvavo didele ieškinio suma ir nelabai gera atsakovių turtine padėtimi.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš visų atsakovių solidariai, tačiau prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašė areštuoti atsakovių turtą lygiomis dalimis, taigi neviršijant 8 750 Eur sumos ((35 000 Eur / 4) = 8 750 Eur). Todėl, kaip teisingai nurodo apeliantė, teismas turėjo vertinti, ar 8 750 Eur suma apeliantei yra tokia didelė, kad galėtų objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Pagal apeliantės pateiktą 2017 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansą, apeliantės turtas įvertintas 2 519 185 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 881 807 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 442 484 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 836 697 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 605 787 Eur). Apeliantės grynasis pelnas, 2017 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, buvo 611 949 Eur; apeliantė veikė pelningai ir ankstesniais metais: 2015 m. uždirbo 667 690 Eur, o 2016 metais – 724 982 Eur grynojo pelno. Kaip nurodo apeliantė, įmonė turi 210 darbuotojų ir neturi skolų valstybės ar savivaldybių biudžetams, ką iš esmės patvirtina viešai skelbiama informacija.Nors atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas akcentuoja, kad, remiantis apeliantės pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai jau kelerius metus viršija įmonės nuosavą kapitalą, teismo vertinimu, ši aplinkybė neįrodo, kad 8 750 Eur, ir netgi 35 000 Eur, suma apeliantei būtų tokia didelė, kad keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad visi įmonės finansiniai ir kiti įmonės veiklą apibūdinantys duomenys turi būti vertinami sistemiškai, o toks vertinimas neduoda pagrindo spręsti, kad apeliantės turtinė padėtis būtų iš esmės bloga, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas.Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jokių apeliantės nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nenustatė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės nesąžiningumu nemotyvavo. Todėl, įvertinus tai, kad ir ieškinio suma negali būti laikoma apeliantei didelė, darytina išvada, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones apeliantei pritaikė neturėdamas tam pakankamo pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Dėl išdėstytų motyvų apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „SDG“.
Dėl atsakovės UAB „Losrita“ atskirojo skundo
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė jai laikinąsias apsaugos priemones, nes neegzistuoja nė viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinys dėl apeliantės yra preliminariai nepagrįstas ir ieškinio suma apeliantei nėra didelė, todėl neegzistuoja rizika, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Kaip ne kartą yra nurodyta teismų praktikoje, tikrindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai, t. y. kad apeliantė nepagrįstai į bylą įtraukta bendraatsakove; kad viename iš įrodymų, kuriuo ieškovas grindžia ieškinį – Nelaimingų atsitikimų darbe akte – nėra nurodomi jokie neteisėti apeliantės veiksmai; kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja teismų praktikoje suformuluotiems žalos dydžio nustatymo kriterijams, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šioje proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali būti įvertinti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantei pareikšti ieškovo reikalavimai (-as) būtų aiškiai nepagrįsti.Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, t. y. grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai.Nors, remiantis apeliantės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 762 509,32 Eur – beveik prilygo visam įmonės turtui – 870 648,38 Eur, iš kitų apeliantės pateiktų įrodymų matyti, kad 2017 metus apeliantė baigė pelningai, uždirbusi 71 702,86 Eur grynojo pelno; 2017 metais apeliantė dalyvavo trijuose viešuosiuose pirkimuose ir vieną iš jų laimėjo; 2018 m. vasario 8 d. duomenimis, banko sąskaitoje apeliantė turėjo 131 943,78 Eur. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pareikštas visiems atsakovams solidariai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantės turtinė padėtis būtų tokia bloga, kad keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis, vykdantis skundžiamą teismo nutartį, nesurado jokio atsakovių turto, kurį galėtų aprašyti, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).Kita vertus, kaip minėta, nei didelė ieškinio suma, nei nepakankamos atsakovo finansinės galimybės įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodoma teismų praktikoje, pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą sumą, masės ar jo vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016). Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomas tik tada, kad yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jokių nesąžiningų apeliantės veiksmų nenustatė ir, kaip ir kitos atsakovės atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės nesąžiningumu negrindė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinąsias apsaugos priemones apeliantei pritaikė be pakankamo pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalies).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis nors ir neišsamiai, tačiau yra motyvuota, todėl apeliantės prašymo panaikinti ją dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, teismas netenkina.Dėl kitų apeliantės argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų papildoma analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui.Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis pakeičiama, atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovėms UAB „SDG“ ir UAB „Losrita“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliantės UAB „SDG“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nesprendžia, nes, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ginčo esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti – atmesti ieškovo D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo atsakovėms UAB „SDG“ (juridinio asmens kodas 135899565) ir UAB „Losrita“ (juridinio asmens kodas 303255361).
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartį išsiųsti vykdyti Turto arešto aktų registrui.