Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos edukologijos universitetui dėl įpareigojimo nutraukti diskriminacinę praktiką ir platinti leidinį, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, išvadas teikiančios valstybės institucijos - Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-16 sprendimu N. M. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-310-262/2016 apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-611/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016-03-02 nutartį panaikino ir grąžino bylą apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-431/2017 panaikino 2015-04-16 sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo 2017-10-03 nutartyje nurodyta, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neatliko Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014-04-08 rašte esančios išvados dėl knygos poveikio nepilnamečiams nepriklausomo įvertinimo, netyrė ir nevertino pačios knygos turinio, jo neanalizavo, nevertino poveikio nepilnamečiams asmenims dėl pritaikyto ribojimo proporcingumo, kuris yra reikšmingas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio, taikomo kartu su 10 straipsniu, aspektu. Dėl to buvo pripažinta, kad nagrinėjant bylą buvo neatskleista bylos esmė.

Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, t.y. prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas neteisėtai dėl diskriminacinių pagrindų sustabdė N. D. (ieškovės kūrybinis pseudonimas) knygos „Gintarinė širdis“ platinimą ir įpareigoti nutraukti šią neteisėtą diskriminacinę praktiką bei toliau be jokių kliūčių tęsti knygos platinimą pagal anksčiau Universiteto vykdytą platinimo tvarką; 2) įpareigoti atsakovą paskelbti VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto interneto svetainėje viešą tokio turinio atsiprašymą dėl knygos „Gintarinė širdis“ platinimo sustabdymo diskriminaciniais pagrindais: „VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas patvirtina, kad knygos „Gintarinė širdis“ platinimas 2014-03-27 įsakymu buvo sustabdytas be teisėto pagrindo, dėl homofobiškų nuostatų joje esančių tekstų ir knygos autorės N. D. atžvilgiu. VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas pripažįsta, kad knygos „Gintarinė širdis“ platinimo sustabdymas, o vėliau leidimas ją platinti tik užklijavus lipduką su įrašu „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“, prasilenkia su suvokimu, jog tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems asmenims turi būti sudaromos lygios galimybės būti dalimi sveikos ir brandžios visuomenės. Todėl VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas už ankstesnę savo išsakytą poziciją nuoširdžiai atsiprašo autorės ir tų žmonių, kuriuos ši jų nuostata palietė tiesiogiai ar netiesiogiai bei patvirtina, jog knygą „Gintarinė širdis“ platins be apribojimų, ir tikisi, jog dabar ir ateityje VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas bus siejama su modernios, į pažangą orientuotos įtaigos vardu“.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba išvadoje nurodė, kad knygoje „Gintarinė širdis“ pasakose „Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo“ ir „Apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių, lakštingalom giedančių“ esanti informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, t.y. atitinka NANVIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytą kriterijų. Tai nustatė prie Tarnybos veikiančių ekspertų grupė. Teigė, kad knygoje „Gintarinė širdis“ esančios informacijos skleidimas nėra draudžiamas, bet turi būti ribojamas pagal asmenų amžių, t.y. tokio pobūdžio informacija nerekomenduojama asmenims iki 14 metų amžiaus. Lygių galimybių kontrolierės 2014-08-22 pažymoje dėl skundo Nr. 14-SN-109 tyrimo, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. I‑9157‑142/2014 N. M. prieš Kultūros ministeriją ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą jokių diskriminacinio pobūdžio pažeidimų nebuvo nustatyta.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga išvadoje nurodė, kad nenagrinėjo knygos „Gintarinė širdis“ turinio. Už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimą yra atsakinga Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, prie kurios veikia atitinkamų sričių ekspertai. Šie ekspertai 2014-05-30 išvadoje pripažino, kad knygos „Gintarinė širdis“ pasakose yra žalingos nepilnamečiams informacijos. Nurodė, kad valstybės pareiga yra užtikrinti, kad vaikas būtų apsaugotas nuo žalingos viešosios informacijos. Vaikas viešosios informacijos turinį gali suprasti ir vertinti skirtingai, atsižvelgiant į amžiaus tarpsnių ypatybes, todėl viešosios informacijos turinys, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, gali būti ribojamas pažymint informaciją pagal amžiaus kategoriją ar imantis kitokių priemonių. Įstaigos nuomone, toks reglamentavimas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui – apsaugoti vaiką nuo žalingos viešosios informacijos bei užtikrinti geriausius jo interesus. Pažymėjo, kad vaikų auditorija yra vertinama kaip labiausiai paveikiama, bet jos poveikio mastas priklauso nuo individų skirtumų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – Universitetas) ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2013-05-06 sudarė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamo leidybos projekto sutartį Nr. LE 13/063 (toliau – Sutartis), kurios 2.1.1 punktu ir 2.1.2 punktu Kultūros ministerija įsipareigojo skirti dalinį finansavimą ieškovės knygai „Pasakos kitaip“ (2013-10-30 leidybos sutarties pakeitimu Nr. 1 pavadinimas pakeistas į „Gintarinė širdis“) išleisti, t.y. skirti 7 010 Lt šias lėšas pervedant leidėjui (Universitetui). Atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagų ir savo priemonėmis kokybiškai išleisti leidinį, ne vėliau kaip iki 2013-12-13 pagal pridedamą sąmatą išleisti šią knygą, skirti savivaldybių viešosioms bibliotekoms 140 išleisto leidinio egzempliorių (Sutarties 2.2.1 punktas, 2.2.5 punktas).

Pasirašytame aštuonių Lietuvos Respublikos Seimo narių 2014-03-20 rašte VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto rektoriui pažymėta, kad Lietuvos Tėvų forumas ir kitos šeimas atstovaujančios organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl knygos „Gintarinė širdis“ platinimo, nes joje yra teiginių, kad tos pačios lyties asmenų santuoka yra sveikintinas reiškinys. Rašte iškeltas klausimas, ar pagrįstai tokio pobūdžio knygos platinimas yra finansuojamas valstybės lėšomis ir, ar knyga atitinka Universiteto koncepciją vaikų ugdymo kontekste.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2014-04-08 rašte, adresuotame Kultūros ministerijai nurodė, kad knygoje „Gintarinė širdis“ formuojama nuostata, jog šeimą gali sukurti tos pačios lyties asmenys, kas remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 d. 16 p. laikytina nepilnamečiams neigiamą poveikį darančia informaciją. Jos skleidimas nėra draudžiamas, tačiau knygos su tokiu turiniu platinimas turėtų būti ribojamas, t.y. ant knygos įdėklų ar pakuočių turi būti aiškiai įskaitomas atitinkamas įspėjamasis užrašas arba indeksas „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“ arba „N-14“.

VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto rektorius 2014-03-27 įsakymu Nr. 1-224 įsakė sustabdyti leidinio „Gintarinė širdis“ platinimą, nutraukti jo prekybą, o visą neišplatintą leidinio tiražą pristatyti į archyvą. Rektorius 2015-03-25 įsakymu Nr. 1-172 įsakė atnaujinti leidinio „Gintarinė širdis“ platinimą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vertinime nurodytu būdu. Nurodė užtikrinti likusių neišplatintų knygos „Gintarinė širdis“ egzempliorių žymėjimą įspėjamuoju užrašu „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“.

Į bylą pateikta VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto 2012-12-06 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamo leidybos projekto paraiška, kurioje nurodyta, jog N. D. (N. M.) knygos tiražas yra 500 egz., išleidimui iš viso reikalinga lėšų suma yra 14 020 Lt - iš valstybės biudžeto prašoma 7 010 Lt ir leidėjo lėšos sudaro 7 010 Lt. Minėto projekto 2013-05-06 išlaidų sąmatoje nurodyta, kad bendra išlaidų suma 7 010 Lt. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamo leidybos projekto leidinio N. D. „Gintarinė širdis“ išleidimas įvykdymo 2013-12-18 ataskaitos Nr. B14-180 grafoje „Pasiekti projekto rezultatai skaičiais (leidinio tiražas)“ ties antrašte „Informacija apie projekto įvykdymą“ nurodyta 500 egz. ir grafoje „Kiti projekto finansavimo šaltiniai (leidykla, partneriai, rėmėjai) ir jų finansinis indėlis nurodyta VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto indėlis – 7 010 Lt ir Universiteto panaudų lėšų tokią sumą patvirtina Projekto įvykdymo faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašas. Į bylą pateiktas viešųjų bibliotekų, kurioms buvo išplatinta ieškovės knyga „Gintarinė širdis“, sąrašas, kuriame nurodyta išplatinta knygos 140 egz. Į bylą pateikti Universiteto Ryšių su visuomene skyriaus atsakymai žurnalistės klausimus, tarp kurių atsakant į klausimą dėl valstybės skirtos paramos knygai platinti grąžinimo bei įsipareigojimo išplatinti tam tikrą knygos egzempliorių skaičių nurodyta, jog bibliotekoms išplatinta 140 egz. bei 86 egz. yra parduoti, t.y. iš viso išplatinta 241 vnt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad Universitetas gavo knygos finansavimą tik 140 knygoms išplatinti, tačiau Universitetas išplatino daugiau knygos egzempliorių – 270.

Pirmą kartą nagrinėjant bylą teismai pripažino, kad Universitetas realiai išplatino tam tikrą kiekį knygos egzempliorių, kai jau neturėjo pareigos platinti ieškovės kūrinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-06 nutartyje 28 punkte nurodė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 43, 44 ir 46 straipsnių normos nesudaro pagrindo teigti, kad leidybos sutartimi autorius, perduodamas leidėjui teisę atgaminti jo kūrinį, kartu privalomai perduoda ir kūrinio platinimo pareigą, t.y. leidėjui pareiga platinti jo atgaminamą kūrinį atsiranda tik tuo atveju, jeigu tokia teisė jam suteikiama leidybos sutartimi, dėl kurios sąlygų - atgaminto kūrinio platinimo tvarkos, įskaitant kūrinio platinimo teisę perduoti pačiam kūrinio autoriui ar leidėjui šalys yra laisvos susitarti. Šiuo atveju šalys 2013-09-20 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. TS13VP13-152 dėl knygos „Pasakos kitaip“ („Gintarinė širdis“) iliustravimo, knygos viršelio sukūrimo ir knygos meninio apipavidalinimo, kuri nėra kūrinio platinimo (leidybos) sutartis. Todėl, nesant sutartinių įsipareigojimų atsakovas Universitetas neprisiėmė pareigos platinti ieškovės kūrinio. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė leidybos sutartis ir akcentuotina, kad Universiteto rektorius 2015-03-25 įsakymu Nr. 1-172 įsakė atnaujinti leidinio „Gintarinė širdis“ platinimą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vertinime nurodytu būdu. Dėl to laikytina, kad vadovaujantis ATGTĮ 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 2 dalies ir 46 straipsnių nuostatomis Universitetui nusprendus atnaujinti knygos platinimą (faktiškai esminė dalis kūrinio egzempliorių buvo išplatinta iki to sprendimo), Universitetui negaunant papildomo finansavimo neatsirado pareiga platinti ieškovės kūrinį, o įsipareigojimus pagal 2013-05-06 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamo leidybos projekto sutartį Nr. LE 13/063 Universitetas iš esmės įvykdė. Pažymėtina, kad knygos platinimas pasireiškė po kelis egzempliorius pateikus bibliotekoms ir galimai kažkiek vienetų pardavė Universiteto leidykla, o kitos Universiteto galimybės platinti knygą per prekybos vietose nenustatytos.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – NANVIPĮ) 9 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atlieka Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius), kuris 1) rūpinasi šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir prižiūri, kaip jų laikomasi; 2) siekdamas užtikrinti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis; 3) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu teikia jiems rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų; 4) parengia ir viešai skelbia šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose pateiktų kriterijų ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų ribojimų taikymo rekomendacinio pobūdžio gaires; 5) ne rečiau kaip kartą per metus rengia ir viešai skelbia Inspektoriaus, kitų už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atsakingų institucijų veiklos ir teismų praktikos taikant šį įstatymą apibendrinimus; 6) rengia ir teikia atsakingoms institucijoms teisės aktų, susijusių su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, projektus; 7) nagrinėja skundus (pareiškimus) dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų. Remiantis minėto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį Inspektorius turi teisę taikyti poveikio priemones – įspėti atsakingus asmenis dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo, viešai paskelbti apie viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ar kitų už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingų asmenų padarytus NANVIPĮ nuostatų pažeidimus, traukti atsakingus asmenis administracinėn atsakomybėn ir pan. Pagal NANVIPĮ 9 straipsnio 6 dalį prie Inspektoriaus veikia nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė (iki 9 asmenų). Ji vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams ir teikia savo išvadas Inspektoriui. Ekspertus skiria Inspektorius, atsižvelgdamas į institucijų, išvardytų šio straipsnio 7 dalyje, siūlymus.

Pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatų 12 punktą Inspektoriaus ir jo vadovaujamos Tarnybos misija – užtikrinti, kad visuomenės informavimo srityje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, ugdyti visuomenės pilietiškumą, kritišką požiūrį į visuomenės informavimo procesus, kelti visuomenės teisinį sąmoningumą, žmogaus teisių suvokimą, puoselėti darnius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų santykius su visuomene, skatinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atsakomybę. Tarnybos strateginis tikslas – žmogaus teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse (13 punktas). R. Ž. etikos inspektoriaus tarnybos nuostatų 14 punkto 4 papunkčiu Inspektoriaus viena iš funkcijų yra pagal savo kompetenciją prižiūrėti, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, pagal 16 punkto 5 papunktį Inspektorius užtikrina Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. Dėl nurodyto teismas pripažino, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba šiame ginče negali turėti materialinio suinteresuotumo, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos procesinę padėtį iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pakeitė į išvadą teikiančios institucijos. Nors ieškovė tokiam procesiniam sprendimui prieštaravo ir viso prašė pašalinti iš bylos išvadas teikiančias institucijas, teismas pažymi, kad vadovaujantis NANVIPĮ 9 straipsnio nuostatomis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba laikytina pagrindine institucija, atsakinga už minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-06 nutartyje 41 p. nurodė, kad nagrinėjant bylą teismai neatliko Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014-04-08 rašte esančios išvados dėl knygos „Gintarinė širdis“ poveikio nepilnamečiams nepriklausomo įvertinimo. Tačiau iš naujo nagrinėjant bylą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, pateikdama teismui išvadą dėl ginčo kartu pateikė 2014-05-30 trijų ekspertų – dr. E. L., dr. S. L. ir dr. P. R. grupės posėdžio protokolą. Minėtame protokole nurodyta, kad ekspertai priėmė nutarimą, kad knygoje „Gintarinė širdis“ pasakose „Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo“ ir „Apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių, lakštingalom giedančių“ paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, t.y. atitinka NANVIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytą kriterijų – skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata. Pasakose esanti informacija ne vien dėl savo turinio, bet ir dėl savo formos yra kryptinga, t.y. ją siekiama (skatinama) keisti pažiūras ir (ar) elgseną. Esant magiškam, simboliniam mąstymui bei lakiai vaizduotei, etinių - moralinių pamatų diegimo laikui, savo lyties suvokimui ir pažinimui, lyčių skirtumų suvokimui ir supratimui, pasakos, pateikiančios vienos lyties porų santykius kaip normalius ir savaime suprantamus, vaiko trapiai besiformuojančiai pasaulėjautai yra kenksmingos, direktyvios ir manipuliatyvios, todėl daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalį santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu. Remiantis Civilinio kodekso 3.7 straipsnio 1 dalimi santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Pagal minėto straipsnio 2 dalį vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai. Šios nuostatos reiškia, kad Lietuvos Respublikoje šeima laikoma skirtingų lyčių asmenų laisva valia sudaryta sąjunga ir taip šeimos sąvoka supranta didžioji visuomenės dalis. Negalima nesutikti su specialistais, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams vyksta palaipsnė brandos tąsa. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos knyga „Gintarinė širdis“ yra skirta 9-10 metų amžiaus vaikams. Teismas pažymi, kad tokio amžiaus vaikų branda, manytina, yra nedidelė ir, teigtina, kad nors ir nesąmoningai, bet tokio amžiaus vaikai pradeda domėtis priešingos lyties ypatumais. Vaikui susipažįstant su informacija, kad mylėti vienas kitą gali tos pačios lyties asmenys, kad „<...širdžiai neįsakysi, ką mylėti...>“, <...Jauniausias sūnus su vyru...>, <...Pasirodė trečiasis karalaitis su jaunuoju siuvėju...>, <Per tą laiką garbingieji piliečiai spėjo papasakoti savo miesto žmonėms, kad jų siuvėjas susirado gyvenimo draugą – karaliaus sūnų, ir tai esanti didelė garbė, nes tą šalį valdo išmintingi valdovai...>, <...mylėsiu tave (batsiuvio dukrą) visą gyvenimą, - atsakė karalaitė palengvėjusia širdimi...>, <...batsiuvio duktė po nakties atrodė liūdna ir išblyškusi. Nenuostabu: vos tik karalaitė laiminga užmigo ją apkabinusi...>, <...net nepajusdavo (karalaitė), kaip batsiuvio dukra išsprūsta iš jos glėbio...>, <...viską padarysiu, kad tik mano mylimoji prarastus brolius atgautų! – sušuko karalaitė...>, <...Susitikusios sode jos pasislėpė už rožių krūmo ir apsikabino. Buvo viena kitos pasiilgusios...> (knygos „Gintarinė širdis“ pasaka „Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo“ ir pasaka „Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo“ ir „Apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių, lakštingalom giedančių“, 56, 60, 71, 72, 76, 78 psl.), teigtina, tai daro įtaką asmenybės (tarp to ir lytiškumo) formavimuisi. Tačiau ieškovė nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl tokio pobūdžio informaciją nepilnamečiams negali būti teikiama sulaukus tam tikro amžiaus, kaip šiuo atveju 14 metų. Matyt ši amžiaus riba yra nustatyta specialistų remiantis objektyviais kriterijais ir įspėjimus apie asmenų, kuriems skirti tam tikri kūriniai, amžiaus ribojimą galime matyti vaizdinėje medžiagoje, pvz. kino filmuose („N-7“, „N-14“).

Ieškovė rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsniu, numatančiu asmens teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus. Pagal Konvencijos 14 straipsnį naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso. Teismas dėl ieškovės laisvės reikšti mintis pažymi, kad atsakovas Universitetas veiksmų, sudarančių pagrindą manyti, kad ieškovė yra diskriminuojama dėl seksualinės orientacijos, neatliko. Veiksmai buvo atlikti dėl knygos „Gintarinė širdis“ platinimo ribojimo, tačiau ne Universiteto iniciatyva, o pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, prie kurios veikia ekspertų grupė, rekomendaciją. Teismas pripažįsta, kad valstybė per savo institucijas gali nustatyti tokius ribojimus, kaip šiuo atveju. Teigtina, kad susikirto kelių vertybių gynimo būtinumas. Svarbi tokia vertybė, kaip ieškovės saviraiškos laisvė, tačiau ne mažiau svarbi nepilnamečių asmenų, t.y. besiformuojančių asmenybių, interesų apsauga. Teismo nuomone, nustačius, kad kūrinyje esanti informacija gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečiams, ir ne vienam, o neapibrėžtam asmenų skaičiui, buvo reikalinga taikyti atitinkamą priemonę, kuri nebuvo tokia, kad knygos „Gintarinė širdis“ išplatinti egzemplioriai buvo pašalinti iš bibliotekų, kad mėginta sugrąžinti parduotas knygas, o tiesiog nuspręsta prie platinamos knygos pridėti įspėjančią informaciją. Pažymėtina, kad kalbant apie nepilnamečių interesus paliečiami ir jų tėvų interesai, kurie yra atsakingi už vaikų auklėjimą, kurie turi aiškintis su savo vaiku visas kylančias problemas ir turi teisę turėti pagrįstą lūkestį dėl vaiko asmenybės tinkamo formavimosi. Darytina išvada, kad pagal valstybėje esančią dabartinę šeimos sampratą, kai vaikams skirto kūrinio vertinimas yra susijęs ne su vien su atskiro individo, o su visuomenės interesais, minėtas ribojimas buvo proporcingas siekiamam tikslui – t.y. siekiant apginti tam tikro amžiaus nepilnamečių interesus. Kasacinio teismo buvo pažymėta, kad paneigti diskriminacijos faktą turėjo atsakovas Universitetas (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis). Teismas, pripažinęs taikyto ribojimo pagrįstumą daro išvadą, kad Universitetas neturėjo tikslo diskriminuoti ieškovę, kiek priklausė Universiteto kompetencijai atliko veiksmus dėl knygos platinimo, ėmėsi ribojimo pagal valstybės institucijos išvadą siekiant ginti nepilnamečių asmenų interesus. Nepaneigta atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, kad buvo išplatinta 270 knygos „Gintarinė širdis“ egzempliorių, t.y. daugiau, nei Universitetas gavo tam finansavimą iš valstybės biudžeto. Teismas akcentuoja, kad knyga „Gintarinė širdis“ buvo iš dalies finansuojama iš valstybė biudžeto, todėl atsakovas, kurį saistė sutartis su Kultūros ministerija neturi būti įpareigotas bet kokiomis priemonėmis ir savo sąskaitą platinti ieškovės kūrinį vien todėl, kad ieškovė yra įsitikinusi esant jos diskriminavimui, nors kompetentingos institucijos pripažinta, kad kūrinyje esanti informacija žalinga nepilnamečiams iki 14 metų.

Teismas akcentuoja aplinkybę, kad atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas ne šiaip be jokios priežasties ar tik dėl Universiteto vadovybei žinomos priežasties nutraukė knygos „Gintarinė širdis“ platinimą. Pagal nustatytas aplinkybes, dėl knygoje esančios informacijos apie tos pačios lyties asmenų santuoką susirūpinimą išreiškė Tėvų forumas, kurio atstovai kreipėsi į Seimo narius o šie - į VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto rektorių prašydami paaiškinti, ar knyga vaikams atitinka Universiteto koncepciją vaikų ugdymo kontekste. Gavusi informaciją apie knygoje „Gintarinė širdis“ esančios informacijos galimą neigiamą poveikį nepilnamečiams Kultūros ministerija kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl knygos turinio įvertinimo pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2014-04-08 rašte Nr. G-190/S-244 nurodė, kad knyga „Gintarinė širdis“ gali būti platinama, tačiau su įspėjamuoju užrašu, kad ji rekomenduojama asmenims nuo 14 metų amžiaus. Todėl Kultūros ministerija 2014-04-24 raštu Nr. S2-1014 nurodė atsakovui VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui imtis priemonių, kad apriboti neigiamą poveikį nepilnamečiams iki 18 metų darančios informacijos skleidimą. Pažymėtina, kad remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3 punktą Kultūros ministerija šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą išvardytos institucijos gali kreiptis į Inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo kategorijai informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, bendradarbiauti, keistis informacija ir pagal savo kompetenciją taikyti atsakomybę šio įstatymo nuostatų nesilaikantiems asmenims. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad 2015-03-25 įsakymu Nr. 1-172 atnaujinęs leidinio „Gintarinė širdis“ platinimą su papildoma informacija dėl knygos platinimo ribojimo asmenims iki 14 metų amžiaus pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos įvertinimą atsakovas Universitetas vadovavosi kompetentingos valstybės institucijos rekomendacija ir nesudarė pagrindo manyti, kad Universitetas yra neigiamai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu dėl jos seksualinės orientacijos. Akcentuotina, kad ginčas kilo dėl leidinio, t.y. jame esančios informacijos ir jos galimos įtakos asmenims iki 14 metų amžiaus, o ne dėl to, kad Universitetas (jo atstovas) būtų išsakęs nepasitenkinimą ieškovės asmeniu, kuris galėtų būti vertinamas kaip diskriminacija (Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas).

Dėl nurodyto atitinkamai vertinamas ieškovės reikalavimas įpareigoti Universitetą atsiprašyti pagal ieškovės suformuluotą atsiprašymo tekstą. Pagal ieškovės tekstą Universitetas turi pripažinti, kad yra aukštojo mokslo įstaiga su homofobiškomis nuostatomis, kas viešoje erdvėje sudarytų neigiamą Universiteto įvaizdį. Kaip minėta, Universitetas iš esmės įvykdė tam įgaliotos institucijos nurodymą įgyvendinant NANVIPĮ nuostatas. Pagal nustatytų aplinkybių visumą nėra pagrindo Universitetui teikti viešą atsiprašymą ieškovei. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra pripažintas toks teisių gynimo būdas, kaip įpareigojimas atsiprašyti atsakingą asmenį. Šiuo atveju akcentuotina, kad nėra pagrindo Universitetui atsiprašyti ir dar teikiant tokį tekstą, kuris sudarytų neigiamą nuomonę apie Universitetą nesant tam pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1d., atmetant ieškinį atsakovui iš ieškovės priteistinos atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 1 900 Eur atstovavimo išlaidų atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto, į.k. 111951498 naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.