Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo sandoriui įregistruoti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp Z. T. ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto I-ajame notarų biure buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Z. T. iš V. B. įsigijo 0,44 dalis plytų gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/p, turinčio 89,16 kv. m. bendro naudingo ploto su mansarda, visą ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2I1/p, malkinę, plane pažymėtą 3I1/š su dalimi kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) 255 straipsnį per tris mėnesius turėjo būti įregistruota nekilnojamojo turto registre – VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Šiaulių filiale. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vis dar registruota mirusio V. B. vardu. Iš VĮ Registrų centro 2024-07-02 gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Taigi, palikėjo palikimo niekas nėra priėmęs, dėl palikimo į notarą niekas nesikreipė. Pagal tuo metu galiojusias 1964 m. LTSR civilinio kodekso nuostatas, visi nekilnojamojo turto sandoriai per tris mėnesius turėjo būti užregistruojami VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, tačiau tokie veiksmai, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, nebuvo atlikti. VĮ Registrų centras 2024-03-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teises atmesti ir neįrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

6. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis).

7. Šiuo metu galiojančio CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Orestas“ v. UAB „Pramoninis servisus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ. „Muture“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J.K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009).

10. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) 255 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią, bet (duomenys neskelbtini) tarp Z. T. ir V. B. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, niekas nėra kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia, sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos, V. B. perdavė jam priklausančią dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o pirkėja Z. T. pilnai atsiskaitė su pardavėju. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pareiškėja neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi įsigytu nekilnojamuoju turtu, o sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės jai tapo žinomos gavus VĮ ,,Registrų centras“ sprendimą. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji valdė ir naudojo įsigytą nekilnojamąjį turtą kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Minėta sutartis iki šiol nėra pripažinta negaliojančia, niekas nėra kreipęsis į teismą dėl jos pripažinimo negaliojančia, sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras neprieštarauja, kad praleistas terminas būtų atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruoti 0,44 dalys plytų gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A 1/p, turinčio 89,16 kv. m. bendro naudingo ploto su mansarda, ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1/p, malkinė, pažymėta plane 3I1/š su dalimi kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), laikytinos svarbiomis, o pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas terminas (duomenys neskelbtini) sudarytai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, registro Nr. 1-3692, įregistruoti VĮ Registrų centre (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 577 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre (duomenys neskelbtini) sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 44/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1p, turinčio 89,16 kv. m. bendro naudingo ploto su mansarda, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1p, pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1ž, su dalimi kitų statinių - 44/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini),- Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.