- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 2-12131-911/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09816-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Atsakovas
- UAB „Elvitransa“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- J. P.
nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, trečiajam asmeniui J. P.,
viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Elvitransa“, trečiajam asmeniui J. P. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 13 245,21 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie jų laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2014-01-13 Vokietijoje dėl trečiojo asmens J. P., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.510, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. J. P. buvo samdomas atsakovo, eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės DAF FT XF 105.510, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.510, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., 41 str. 3 d., 8 d. nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos sąjungos bei valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Tokiu atveju, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusiam neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Eismo įvykio valstybės –Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 13245,21 Eur sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo reikalaujamus 13245,21 Eur. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas šių nuostolių nesumokėjo. 2015-10-14 prašyme teismui papildomai nurodė, kad šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atstovaujamas „AVUS SSH Gmbh“, 2014-01-13 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje – Vokietijoje, galiojančiais teisės aktais. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo netgi mažesnę, nei buvo prašyta, išmoką už transporto priemonės prastovą. Atsakovo pateikto UAB „Pajūrio autorika“ retrospektyvinis automobilio FORD S-MAX, valst. Nr. EMS TM 162, vertinimas yra data nuo 2014-09-21 iki 2014-11-12, tačiau šiuo atveju turi būti aktuali eismo įvykio data – 2014-01-13. Žalos administravimo mokestis yra mokamas žalos bylą administravusiam eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui, jo apskaičiavimo tvarką nustato Biurų tarybos sprendimas Nr. 2, pagal kurį žalos administravimo mokestis yra lygus 15 procentų nuo nustatytos žalos sumos, t.y. šiuo atveju – 1727,63 Eur. Ieškovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą informaciją apie dėl eismo įvykio pradėtas žalos administravimo procedūras, 2014-02-13 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti informaciją apie eismo įvykį, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Teisės aktuose nėra reikalavimo, kad nustatant sugadinto turto defektus turi dalyvauti žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo. Dėl šių priežasčių atsakovo teiginys, kad ieškovas jam nesudarė galimybės kontroliuoti ir dalyvauti žalos atlyginime yra nepagrįstas. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka iš dalies. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nėra ginčo dėl fakto, kad 2014-01-13 trečiasis asmuo J. P. sukėlė eismo įvykį, kurio metu atsakovui priklausanti transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino Vokietijos pilietei M. S. M. priklausantį automobilį Ford WA6/S-Max, valst. Nr. EMS TM 162. Nurodė, kad nėra ginčo, jog atsakovo transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nurodė, kad buvo piktnaudžiaujama teise ir pasinaudota situacija, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė kontroliuoti ir dalyvauti žalos atlyginimo procese, iš atsakovo bandoma išreikalauti kur kas didesnes sumas nei padaryta reali žala. Žalos atlyginimas išmokėtas ne nukentėjusiam asmeniui ar remontą atlikusiai įmonei, bet dėl nepaaiškinamų priežasčių advokatų kontorai Klinge/Hess. Žala išmokėta per du kartus. Reikalavimo dėl 1170+958,19 Eur apmokėjimą dokumentai nepateikti. Advokatų kontora sugalvojo priežastį kaip pasiimti likusį 1500 Eur rezervą ir jį pasidalinti su Vokietijos motoriniu biuru. Minėta advokatų kontora 2014-04-24 pateikė 1170 Eur pretenziją dėl automobilio prastovos ir nurodė 18 dienų po 65 Eur. Advokato kontora kito automobilio nuomą remonto metu patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl mano, kad automobilio prastovos nebuvo ir nukentėjęs asmuo žalos nepatyrė. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras nurodė, kad automobilis buvo remontuojamas 9 dienas nuo 2014-01-13 iki 2014-01-21 ir vienai dienai 2014-01-29 nugabentas į remontą. Dėl to Vokietijos motorinis biuras sumažino kompensaciją už automobilio prastovą nuo 1170 Eur iki 585 Eur. Automobilio ekspertizė už 1039,82 Eur buvo nereikalinga, kadangi automobilis buvo remontuojamas. Advokatų kontorai Klinge/Hess nukentėjęs asmuo nesumokėjo nei cento, tačiau ši advokatų kontora kažkokiu būdu įgyja ir reiškia reikalavimą Vokietijos motoriniam biurui ir teikia advokatų užmokesčio paskaičiavimą. Atsakovas, siekdamas pašalinti abejones dėl remonto kaštų, užsakė nepriklausomo vertintojo UAB „Pajūrio autorika“ paslaugas atlikti retrospektyvinį vertinimą. Buvo nustatyta, kad automobilio dalims turi būti taikomas 9 procentų nusidėvėjimas, o Vokietijoje atlikta remonto vertė viršija įprastus tokiam remontui kaštus. Pagal „Audatex“ sistemą remonto atstatomoji vertė yra 2911,26 Eur. Mano, kad automobilio remonto išlaidos ir žala negalėjo viršyti 2911,26 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų kaip automobilio vertė sumažėjo po eismo įvykio 850 Eur, kaip jis patyrė 25,56 Eur bendras išlaidas. Automobilio nuvertėjimą 850 Eur paneigia UAB „Pajūrio autorika“ retrospektyvinis vertinimas. Mano, kad 1727,63 Eur administravimo mokestis yra nepagrįstas, šių išlaidų nukentėjęs asmuo nepatyrė ir negalėjo patirti, todėl tai nėra žala, nes nėra priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir reikalaujamos priteisti administravimo sumos. Atsakovas tokio mokesčio neįsipareigojo mokėti ir pareigos mokėti teisės aktai nenumato. Ieškovas nepateikė patikimų įrodymų kiek užtruko nukentėjusio asmens automobilio remontas. Advokatų kontora „Klinge/Hess“ nurodo, kad 18 dienų, o ekspertas „TUV R. S. – und W. G.“ nurodo 5 darbo dienas. Pagal veikiančią žalosios kortos draudimo ir žalų sureguliavimo sistemą, žalų sureguliavimui ir tarpininkavimui yra įteigtos specialios įstaigos (Nacionaliniai motoriniai biurai), todėl advokatų veiksmai yra nebūtini, pertekliniai ir nesusiję su eismo įvykio metu padaryta žala. Todėl advokatų išlaidos negali būti atlyginamos kaip žala. Minėta advokatų kontora neatliko nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka ir nesusisiekė su atsakovu. Mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų metines palūkanas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas yra viešas juridinis asmuo, o ne privatus juridinis asmuo. Tarp šalių nėra sutartinų teisinių santykių. Ieškovas piktnaudžiauja teise prašydamas didesnių palūkanų, turi būti taikoma CK 6.210 str. 1 d.. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 2911,26 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu teismas ieškinį tenkintų visiškai ar iš dalies ir priteistų daugiau nei 8059 Eur, prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti per 60 mėn., nes atsakovui tokia suma yra didelė ir priverstinis skolos išieškojimas sukels neproporcingas pasekmes – nemokumą ir bankrotą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 2911,26 Eur žalos atlyginimą.
Trečiasis asmuo J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. 2015-10-20 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją, su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Vokietijoje 2014-01-13 dėl transporto priemonę DAF FT XF 105.510, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio J. P. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 13 245,21 Eur sumai (t. 1, 86-87, 100-101). Ieškovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 13 245,21 Eur dėl transporto priemone DAF FT XF 105.510, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, sumokėjo 2014-06-05 ir 2014-08-11 Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 13245,21 Eur sumą (t. 1, 104, 119-120 b.l.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Byloje nustatyta, kad UAB „Elvitransa“ krovininį automobilį DAF FT XF 105.510, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė nuosavybės teisės pagrindu, eismo įvykio metu šį automobilį vairavo atsakovo darbuotojas J. P. (t. 1, 2-4, 5, 13-18, 151-160 b.l.), todėl atsakovas buvo atsakingas už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymą.
TPVCAPDĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi, jei automobilio savininkas pats leidžia arba jam žinant automobilį naudoja kitas asmuo, jis privalo užtikrinti, kad galiotų nurodytas automobilio draudimas. Bylos duomenys patvirtina, kad šį imperatyvą atsakovas pažeidė.
Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės.
TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykio šalyje (Vokietijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.510, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Vokietijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi per savo advokatų kontorą Klinge/Hess į Vokietijos nacionalinį draudikų biurą ir žalos atlyginimą gavo būtent iš eismo įvykio vietos valstybės – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro. Ieškovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei CK 6.263, 6.280 str., įgijo teisę reikalauti sumokėti minėtą sumą iš atsakovo.
Biurų tarybos vidaus taisyklių (privalomos nuostatos) 5.1 straipsnyje įtvirtinta, kad yra atlyginama: 1.1. nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; 1.2. kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; 1.3. visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis.
Nustatyta, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras nukentėjusio asmens M. S. M. atstovui advokato kontorai Klinge/Hess išmokėjo per du kartus: 9974,39 Eur sumą už remonto išlaidas (8059,57 Eur), prekinės vertės sumažėjimą (850 Eur), techninę ekspertizę (1039,82 Eur), bendrąsias išlaidas (25 Eur). Vėliau kompensuota 1543,19 Eur dydžio suma už advokatų kontoros Klinge/Hess paslaugas (958,19 Eir), prastovas (585 Eur) (t. 1, 81-84 b.l.). Išmoka už prastovas sumažinta nuo 1170 Eur iki 585 Eur (t. 2, 49-50, 57-59 b.l.). Draudimo išmoka 958,19 Eur sumai skirta advokatų kontoros honorarui atlyginti. Advokato honoraras Vokietijoje apskaičiuojamas remiantis įstatymu (Rechsanwaltsergütungsgesets). Ieškovas pateikė į bylą minėtą teisės aktą ir jo vertimą (t. 2 67-74 b.l.). Ieškovas taip pat sumokėjo Vokietijos nacionalinio draudikų biuro patirtų 1727,63 Eur žalos administravimo išlaidų (apskaičiuotų 15 proc. nuo draudimo išmokos dėl nukentėjusiosios patirtos žalos nuo 11517,58 Eur sumos), vadovaujantis Biurų tarybos patvirtintomis nacionalinių draudikų biuro tarpusavio santykių taisyklių 5.1 ir 5.5 straipsniais (1 t. 111-112 b.l.). I. V. nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą kartu su kitomis draudimo išmokomis pervedė 2014-06-05 ir 2014-08-11 mokėjimo nurodymais (1 t. 119-120 b.l.). Atsakovas laiko, kad šios sumos yra nepagrįstos, ir teismas neturėtų jų iš viso priteisti arba turėjo jas mažinti.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos tikslas užtikrinti, kad būtų atlyginama eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą aptariamu atveju būtent atsakovas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras M. S. M. būtų atlyginęs tokias išlaidas, kurių neapima Vokietijoje taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 straipsnis). Atsakovas tokių įrodymų byloje neteikė, todėl nepaneigta ieškovo atgręžtinio reikalavimo apimtis. Pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną sumą remiantis tuo, kad atsakovo subjektyviu įsitikinimu Vokietijos nacionalinis draudikų biuras nepagrįstai dengė atskiras M. S. M. patirtas išlaidas ar, kad jos yra neprotingai didelės, nėra. Atsakovas, nevykdydamas savo pareigos apdrausti trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės, vėliau nesirūpindamas eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimu bei nedalyvaudamas žalos atlyginimo eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims sureguliavimo procese negali reikalauti, kad šiuos veiksmus už jį atliktų ieškovas. Ieškovas nenustatė, jog Vokietijos nacionalinis draudikų biuras savo paraiškoje būtų įtraukęs išlaidas, nesusijusias su eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimu (Bendradarbiavimo nuostatų 5 punktas), todėl jis neturėjo pagrindo atsisakyti šias išlaidas padengti. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad jis neprivalo padengti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro patirtų žalos administravimo išlaidų, kadangi ši jo prievolė kyla pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalį.
Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kad jam būtų buvusios apribotos galimybės dalyvauti žalos nustatymo ir atlyginimo sureguliavimo procese. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2014-02-13 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti informaciją apie eismo įvykį, tačiau atsakovas į tai nereagavo (t. 2. 40, 80 b.l.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas tik nuo 2014-10-19 pradėjo domėtis žalos administravimo procedūra, t.y. kai žala jau buvo ieškovo atlyginta (t. 1, 167 b.l., t. 2, 20-21, 49-50). Pažymėtina, kad atsakovas nevykdė įstatymo reikalavimo drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir žinodamas, kad jam priklausančios transporto priemonės vairuotojas 2014-01-13 sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą, iš karto po eismo įvykio nesiekė dalyvauti žalos administravimo procedūroje ir reikšti pretenzijas dėl žalos paskaičiavimo dydžio. Pats atsakovas nedėjo pastangų, jog padaryta žala būtų atlyginta ekonomiškiausiu būdu, ir, antra, kad M. S. M. būtų buvusios atlygintos visos išlaidos, patirtos dėl eismo įvykio. Teismas atsakovo argumentus, kad automobilio Ford WA6/S-Max, valst. Nr. EMS TM 162, žala yra 2911,26 Eur dydžio, kurią įvertino UAB „Pajūrio autorika“, atmeta kaip nepagrįstus. Nustatyta, kad atsakovo pateiktas į bylą UAB „Pajūrio autorika“ vertinimas yra retrospektyvinis, verčių nustatymo datos – nuo 2014-09-05 iki 2015-10-05, vertinimo data – 2014-11-12 (t. 1, 168-196 b.l. ). Byloje neginčijamai įrodyta, kad eismo įvykis įvyko 2014-01-13. Nustatyta, kad minėtas vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, automobilio neapžiūrint. TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. nustato, kad išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybė – Vokietija, todėl Vokietijos nacionalinis draudikų biuras vadovaudamasis Vokietijos teisės aktais paskaičiavo žalos dydį. Ieškovas neturi teisės nustatinėti kitoje valstybėje padarytos eismo įvykio metu žalos dydžio. Atlygindamas eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą, ieškovas vadovavosi Vokietijos nacionalinio transporto priemonių draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodyti žalos dydį ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju - atsakovas. Atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, turėjo būti aktyvus ir domėtis jo darbuotojo vairuojama transporto priemone padaryta žala, jos dydžiu, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Vokietijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra neteisingas ar nepagrįstas, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos dydžio. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo argumentai dėl ieškovo prašomos priteisti 10333,95 Eur žalos dalies, su kuria nesutinka atsakovas, yra nepagrįsti.
Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, teismas kartu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas įrodė patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos dydį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą 60 mėnesių laikotarpiui tuo atveju, jeigu teismas ieškinį tenkins visiškai ar iš dalies ir priteis daugiau nei 8059 Eur (t. 1, 159 b.l.). Teismo posėdžio atsakovo atstovas tokio prašymo nereiškė. CPK 284 str. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nustatyta, kad atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų apie jo turtinę padėtį, todėl teismas neturi jokios galimybės įvertinti atsakovo turtinę padėtį. Dėl šių priežasčių ieškovo prašymas atmetamas. Pažymėtina, kad klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali būti sprendžiamas ne tik teismui priimant sprendimą, bet ir po jo priėmimo (CPK 284 str. 2 d.).
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo CK 6.210 straipsnio 2 dalies nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas. Šios 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Taigi įstatymas išskiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems ši norma taikoma, t.y. verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sąvoka yra pateikta CK 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Privačiųjų juridinių asmenų požymiai įtvirtinti CK 2.34 straipsnio 3 dalyje, t. y. jie steigiami tam, kad tenkintų privačius interesus. Nustatyta, kad ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, kuris pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalį apibrėžiamas kaip nesiekiantis sau naudos, įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Kadangi įstatymas - CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad ši norma taikytina tik, kai abi sutarties šalys verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, darytina išvada, CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos padidintos palūkanos negali būti taikomos. Todėl šiuo atveju procesinių palūkanų dydis turi būti nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, kuris yra 5 procentai (Lietuvos A. T. 2005-09-19 nutartis Nr. 3K-3-400/2005, Lietuvos A. T. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Respublikos A. T. praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 37, 438 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovui priteisia 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 13 245,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 397 Eur žyminis mokestis, 466,80 Eur išlaidos už vertimus į lietuvių kalbą bei 84,38 Eur išlaidos, susijusios su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymu (t. 1, 5, 131-132 b.l., t.2 92-93 b.l.) (CPK 88, 93 str.).
Iš atsakovo priteistinos 5,42 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 96 str. 2 d.).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2015-10-16 nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Elvitransa“, įmonės kodas 302513677, 13 245,21 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 21 cento) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 245,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 397 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, 466,80 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 80 centų) išlaidas už vertimus į lietuvių kalbą bei 84,38 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 38 centų) išlaidas, susijusias su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymu – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, į.k.125709291, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Elvitransa“, įmonės kodas 302513677, 5,42 Eur (penkių eurų 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-10-16 nutartimi, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.