Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso, toliau – CPK, 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius „Bigbank“, AS filialas su atsakovu sudarė 2017-05-02 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, šis su atsakovu sudarytą sutartį 2020-01-06 nutraukė. Ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.

5. Nustatyta, kad 2018-11-08 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu pradinis kreditorius „Bigbank“, AS reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovui 2020-01-10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant 2020-02-04 pranešimą registruotu laišku. Be to kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

6. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo prievolę pradiniam kreditoriui ar ieškovui nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 634,84 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas.

7. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kredito sutartimi šalys susitarė, jog 10 proc. metinės palūkanos atlieka atlyginimo už paskolą funkciją ir taikomos paskolos sutartiniuose santykiuose. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuotinas iki visiško prievolės įvykdymo yra pagrįstas, ir todėl tenkintinas.

8. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 303,58 Eur dydžio delspinigius. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalys Vartojimo kredito sutartimi numatė 0,05 proc. per dieną delspinigių dydį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 303,58 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

9. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11,39 Eur sutarties administravimo mokestį. Sutarties pagrindu šalys susitarė, kad kredito gavėjas įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas, 5.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 11,39 Eur sutarties administravimo mokestį taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

10. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 5 285,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 119,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta (5 Eur) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS (j. a. k. 11919806) naudai 4 634,84 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 84 ct) negrąžintą kreditą, 335,61 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 61 ct) palūkanų, 10 (dešimt) procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos 4 634,84 Eur kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2020-05-20 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 303,58 Eur (tris šimtus tris eurus 58 ct) delspinigius, 11,39 Eur (vienuolika eurų 39 ct) sutarties administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 285,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 119,00 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.