Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius byloje pateiktoje išvadoje (b.l. 26-27) nurodė, kad S. P. vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė buities tyrimo aktą. Apsilankiusi nustatė, kad nepilnamečių K. Š. ir D. Š., gimusių 2014-07-09, tėvai apie tris mėnesius gyvena skyrium. Ieškovė su nepilnamečiais sūnumis Karoliu ir Danieliumi bei savo tėvais gyvena privačiame name, 3 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui T. U.. Namuose tvarkinga ir švaru, yra šeimai reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Motina su vaikais užima vieną buto kambarį, kuriame yra baldai, vaikų žaislai. Mažamečiams sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui ir poilsiui. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaikus. Ji gauna 56,00 Eur valstybės išmoką už vaikus. Vaikus išlaikyti ieškovei padeda jos tėvai. Pasak vaikų motinos, atsakovas tris mėnesius neteikia vaikams išlaikymo. Nuo gyvenimo skyrium pradžios tėvas vaikus aplankė tik vieną kartą, kartais paskambina, paklausia kaip sūnūs gyvena. N. K. ir Danielius ugdomi namuose. Jais rūpinasi ir prižiūri motina. Berniukai auga sveiki. Mano, kad motina tinkamai rūpinasi sūnumis, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. LR CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šis išlaikymo dydis garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsakovas A. Š. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos iškėlimą jam yra žinoma, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 20, 23), jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė V. Š. palaikė ieškinį jame išdėstytais pagrindais. Paaiškino, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda jau keturis mėnesius. Kartais paskambina, paklausia ar vaikai neserga. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Turi dar papildomų pinigų, turi savo ūkį, į jį investuoja pinigus. Rudenį parduoda grūdus, gauna pajamų. Žino, kad atsakovas uždirba 600,00 Eur. Jis pats sakė ir matė, kad pinigai buvo perduodami į kortelę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateikti gimimo liudijimai, iš kurių matyti, kad ieškovė V. Š. ir atsakovas A. Š. turi nepilnamečius sūnus K. Š., gim. 2014-07-09, ir D. Š., gim. 2014-07-09.

Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Kadangi nepilnamečiai šalių vaikai nuo pat gimimo nuolat gyvena su savo motina, kuri jais tinkamai rūpinasi ir yra sudariusi jiems tinkamas sąlygas augti (buities tyrimo aktas, b.l. 28-29), taip pat atsižvelgiant į vaikų amžių (1 metų ir aštuonių mėnesių), tai, kad atsakovas nuo 2015 m. lapkričio mėn. negyvena kartu su vaikais, todėl K. Š., gim. 2014-07-09, ir D. Š., gim. 2014-07-09, gyvenamosios vietos nustatymas su motina jos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.174 str.).

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t. y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu. Ieškovė remiasi Lietuvos A. T. formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2016‑01‑01 yra 350 Eur, ir kurio įrodinėti nereikia. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 6). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis ūkinio pastato, esančio Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Avižienių k., (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-12). Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur (350,00 Eur : 2) kiekvienam per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Duomenų, kad atsakovas dėl savo sveiktos būklės ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiams savo vaikams nepateikta ((duomenys neskelbtini)str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus ginčo vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaikų interesams (CK 3.203 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovei (CK 3.185 str., 3.190 str.).

LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kurių atsakovas neginčija (atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko), ir iš kurių matyti, kad atsakovas išlaikymą vaikams nustojo teikti nuo 2015 m. lapkričio mėn., todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 1 050,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. Š., gim. 2014-07-09, ir D. Š., gim. 2014-07-09, įsiskolinimas, paskaičiuotas už 3 mėnesius (175,00 Eur x 3 mėn. x 2 vaikams).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 157,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį kiekvienam periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo, t.y. 2016-02-15, iki jų pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų) įsiskolinimą.

Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. Š..

Priteisti iš atsakovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 157,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.