Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-28 · Administracinė byla Nr. I-3533-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
I-3533-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01470-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3533-189/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01470-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 37.3., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. neturtinei žalai atlyginti dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad pagal teisės aktų reikalavimus patalpos yra vėdinamos per langus pačių nuteistųjų. Tačiau, pareiškėjo teigimu, to padaryti negali, nes kameros viduje prie lango yra vidinės grotos, kurios trukdo atidaryti langą. Langai yra dvigubi ir antro lango nuo grotų pasiekti negalima dėl atstumo, nėra specialių rankenų, skirtų langus uždaryti ar atidaryti. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvo įsakyta nuimti vidines grotas, kad būtų galimybė atidaryti ir uždaryti langus.

Pareiškėjo teigimu, ant palangės prie išorinių grotų yra susidarę pakankamai daug purvo, nuorūkų, duonos trupinių, dulkių, o tai kenkia kvėpavimo takams ir sukelia įvairias plaučių ligas, be to, negalima nuvalyti langus, kurie purvini nuo dulkių.

Pareiškėjo teigimu, atidarydamas langą, jis sukelia savo organizmui pavojų užsikrėsti kokia nors plaučių liga.

Pareiškėjas pažymi, kad dėl skunde nurodytų priežasčių jis pajunta realią emocinę depresiją, pažeminimą, emocinį sutrikimą bei fizinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).

Nurodo, kad kameros įrengtos vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, todėl gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tačiau, pažymi, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, visi langų rėmai lengvai atidaromi, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodo, jog A. B. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Dėl pareiškėjo prašomos žalos nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prašo priteisti iš pareiškėjo 10,14 euro išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. nebuvo sudarytos tinkamos vėdinimo sąlygos, t. y. nebuvo galima atidaryti abiejų dvigubų langų dėl nesamos specialios rankenos, o atidarius langius, dėl esamų grotų, nėra galimybės išvalyti išorinių palangių bei langų, todėl keliamas pavojus jo sveikatai.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) III skirsnyje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. 14.1 punkte nustatyta, kad reikalavimais, langų angoje įstatomos metalinės grotos, o langų stiklai gali būti aptraukti metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, visi langų rėmai lengvai atidaromi, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Šia aplinkybę patvirtina teismui pateiktas Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. pranešimas Nr. 24-3141, kuriame nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui, šiukšles už kamerų langų grotų valo jose laikomi suimtieji (nuteistieji) (b. l. 19). Be to, Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyrius 2017 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-3046 nurodė, kad pareiškėjas, Administracijos reikalų skyriaus turimais duomenimis, į Lukiškių TI-K direktorių dėl netinkamų sąlygų jo buvimo įstaigoje laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. kovo 15 d. nesikreipė (b. l. 20).

Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2968, 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503, 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-580, 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1068, 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1603, 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707, 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2437, 2015 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2760, 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2852, 2016 m. kovo 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-303 ir kt., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2016 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-769(16.17.7 10.12), 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-718 (16.17.7 10.12), 2016 m. lapkričio 2 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1264 (16.17.7 10.12) ir kt. konstatavo, jog gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatytus reikalavimus, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatytus reikalavimus, o oro temperatūra, santykinė drėgmė atitiko Higienos normos 76:2010 26 punkto reikalavimus (b. l. 27, 29–30, 39–40, 44–46, 58–59, 63–64, 75, 80–84, 96–97, 104–105, 127–128, 136, 140). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. nebuvo sudarytos tinkamos vėdinimo sąlygos, t. y. nebuvo galima atidaryti abiejų dvigubų langų dėl nesamos specialios rankenos, o atidarius langius, dėl esamų grotų, nėra galimybės išvalyti išorinių palangių bei langų, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais, duomenimis.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl menamai patirtos neturtinės žalos vertintini abstrakčiais ir nemotyvuotais. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė realią žalą, taip pat nenurodė, kaip ir kokiais įrodymais remdamasis pareiškėjas apskaičiuoja prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Vertintina, kad pareiškėjas tiesiog pateikė savo subjektyvius paaiškinimus, bendro pobūdžio nusiskundimą, kuris nėra patvirtinamas jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Priešingai, byloje esanti medžiaga paneigia pareiškėjo argumentus, kad kamerose nėra galimybės atidaryti langus, o juos atidarius nėra galimybės nuvalyti nešvarumus nuo palangės.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.

Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 10,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.

Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 169 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 169 x 0,06, t. y. 10,14 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška