Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Į bausmę įskaitytas bausmės laikas, iš dalies ar visiškai atliktas pagal 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 14.30 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 14.20 val., tai yra viena diena.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad V. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 3.40 val. ant šaligatvio, esančio prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį nukentėjusiajai K. T., dėl ko ji nugriuvo ant grindinio, tokias veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, nosies nugarėlės – nosies dešinės pusės srityje bei dešiniame dilbyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė svetimą K. T. priklausantį turtą: juodos spalvos medžiaginį krepšį „A“, 5 eurų vertės, su daiktais : indeliu ,,B“, kurio vertė 2 eurai, indeliu ,,C“, kurio vertė 1 euras, metaline dėžute ,,D“ su mėtų lapeliais, kurios vertė 1 euras, pakeliu ,,E“, kurio vertė 50 euro centų, sodos pakeliu, kurio vertė 70 euro centų, metaline dėžute ,,F“ su manų kruopomis, kurios vertė 30 euro centų, pakeliu vištienos sultinio ,,G“, kurio bendra vertė 40 euro centų, stikliniu indu ,,H“ su pelyno arbatos lapeliais, kurio vertė 60 euro centų, indeliu ,,I“ bazilikai, kurio vertė 20 euro centų, indeliu natūralios druskos ,,J“, kurio vertė 2 eurai, metaline dėžute ,,K“ su kakavos milteliais, kurios vertė 1 euras, plastmasiniu indeliu su cinamonu, kurio vertė 30 euro centų, stikliniu indeliu ,,L“ su bulvių prieskoniais, kurio vertė 20 euro centų, plastikiniu indeliu ,,M“, kurio vertė 30 euro centų, metaline dėžute ,,N“ su kava, kurios vertė 2 eurai; bordo spalvos odinę rankinę, 20 eurų vertės, su daiktais: mobilaus ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 170 eurų vertės, mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ įkrovikliu, kurio vertė 8 eurai, mėlynos spalvos plaukų šukomis, kurių vertė 4 eurai, moterišku skėčiu, kurio vertė 2 eurai, moteriška baltos spalvos odine pinigine, kurios vertė 10 eurų, su piniginėje buvusiais daiktais: 2 vnt. „SEB“ banko kortelių, kurios vieneto vertė 5 eurai, viso 10 eurų, taip pat 2 vnt. nuolaidų kortelių „Maxima“, kurios vieneto vertė 1 euras, viso 2 eurai, nuolaidų kortele „Euro vaistinė“, kurios vertė 1 euras, nuolaidų kortele „Camelia vaistinė“, kurios vertė 1 euras, kortele „Drogas“, kurios vertė 1 euras, kortele „Tele2 ID“, kurios vertė 1 euras, kortele „SEB kodų kortelė“, kurios vertė 1 euras, tuo nukentėjusiajai K. T. padarė bendrą 247,50 eurų turtinę žalą, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo V. B. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo V. B. paskirta bausmė yra per griežta. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumams, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pernelyg daug akcentavo jo (nuteistojo) teistumus, todėl jam paskirta bausmė turi būti sumažinta.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskirta bausmė nėra per griežta, kad ji paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirtoji bausmė, jos rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį bei nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias ir teisingas padarytai nusikalstamai veikai bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

10. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad V. B. nuteistas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šiuo atveju nuteistajam V. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parinkdamas V. B. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 180 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas vertino tai, kad jis praeityje buvo teistas, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė, esant jau išnykusiam teistumui. Be to, nurodė, kad po šios nusikalstamos veikos jis teistas net tris kartus – 2021 m. vasario 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto bausme, 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 45 parų arešto bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs). Taip pat apylinkės teismas akcentavo tai, kad nuteistojo atžvilgiu teisme yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos. V. B. yra daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirba, bet registruojasi Užimtumo tarnyboje.

13. Teisėjų kolegijos manymu, visos aptartos aplinkybės rodo, kad V. B. jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Konstatuojama, kad jis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl apylinkės teismas V. B. pagrįstai paskyrė nusikalstamos veikos straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

14. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau dydį parinko žymiai mažesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

16. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje prie bausmės skyrimo, apylinkės teismas neteisingai nurodė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis faktas laikytinas rašymo apsirikimo klaida ir nurodo, kad ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos parenkant nuteistajam tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, kadangi apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.

17. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, teistumus, nuolat daromus naujus nusikaltimus, kitus pažeidimus, vertino kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas.

18. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jį keisti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. B., kurios atitinkamai sudaro 166,50 eurus (t. 2, b. l. 131). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju nuosprendį skundė nuteistasis V. B., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindo panaikinti ar iš esmės keisti apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Nuteistasis nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna, duomenų apie jo turtą byloje nėra. Byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.