Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. patikslintą skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja atkreipia dėmesį į teisinį reglamentavimą, jog Užsienio reikalų ministerija dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja tais atvejais, kai kelionės negalima atidėti, t. y., kai būtina vykti į Lietuvos Respubliką dėl artimųjų giminaičių mirties ar sunkios ligos, pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Pateikus juridinį faktą patvirtinančius dokumentus (santuokos liudijimą, lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus), laikoma, kad Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tais atvejais, kai Rusijos Federacijos piliečiai yra: Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai; asmenys, turintys Migracijos departamento išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą. Pareiškėja pažymi, kad jai 1999 m. gegužės 3 d. buvo išduotas nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas. Pareiškėja patikslintame skunde daro išvadą, kad ji atitinka nurodytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo atsisakyti išduoti vizą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 25S89681 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. vasario 7 d. prašymu Nr. 172819 prašė išduoti Šengeno vizą. Prašyme pareiškėja nurodė savo pilietybę – Rusijos Federacijos; kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; kelionės tikslo valstybę – Lietuva; savo darbovietę – AO SKB „(duomenys neskelbtini)“ (Rusijos Federacija); prašoma leisti atvykti daug kartų.

Valstybės saugumo departamentas, paprašytas konsultacijos, 2025 m. balandžio 3 d. užsieniečių registro vizų modulyje pateikė vertinimą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl rekomendavo neišduoti pareiškėjai vizos, taip pat pasiūlė prašyti Migracijos departamento įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

Užsieniečių registro vizų modulyje 2025 m. balandžio 7 d. 09.09 val. priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, atsižvelgiant į pateiktą Valstybės saugumo departamento konsultaciją, jog pareiškėjos buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką informuotina, įteikiant jai Vizų kodekso VI priede nustatytą pranešimo formą.

2025 m. balandžio 7 d. standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, nuspręsta atsisakyti išduoti vizą, nes viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Pastabose paaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos vertinimą, pareiškėjos buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui.

Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 25S89681 nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2019/1155 (toliau – Vizų kodeksas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka).

Šengeno viza – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją (Įstatymo 2 straipsnio 27⁴ dalis). Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse (Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 34 dalis).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Minėto 21 straipsnio 3 dalies d papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad tikrindami, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas arba centrinės valdžios institucijos patikrina, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jeigu prašymą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis).

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išnagrinėjus pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą, buvo priimti du atskiri dokumentai: sprendimas standartizuota forma ir kitas tos pačios dienos sprendimas, kuriame nurodyti atsisakymo išduoti vizą motyvai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinio sprendimo pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis sprendimas būtų surašytas vientisame dokumente (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-126-575/2025). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi tai, kad šiuo atveju abu sprendimai priimti iš esmės dėl to paties klausimo – pareiškėjos prašymo išduoti vizą, daro išvadą, kad abu dokumentai turi būti vertinami kaip vientisas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju nuspręsta pareiškėjai atsisakyti išduoti vizą, vadovaujantis konkrečiu teisiniu pagrindu – Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, pagal kurį vizą išduoti atsisakoma, jeigu prašymą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vidaus saugumui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad priimant sprendimą atsisakyti išduoti vizą buvo atlikta konsultacija su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu. Konsultacijoje, kurią Valstybės saugumo departamentas pateikė 2025 m. balandžio 3 d. užsieniečių registro vizų modulyje, teigiama, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl Valstybės saugumo departamento rekomendacija yra neišduoti vizos pareiškėjai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiame Sprendime dėl vizos, yra nurodytas teik teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Spendimas dėl vizos iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aktualų geopolitinį kontekstą, Valstybės saugumo departamento surinkti duomenys, jog pareiškėja dirba Rusijos Federacijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje (AO SKB „(duomenys neskelbtini)“), yra pakankami spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1301-968/2025). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kartu akcentuoja, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nepateikė faktinių duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento nurodytas aplinkybes, o pareiškėjos skunde išdėstyti biografijos, šeimos istorijos faktai nėra pakankami, kad paneigtų Valstybės saugumo departamento išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jos motinos sveikata, priežiūra, teisėjų kolegija pažymi, jog nustatyta, kad pareiškėjos atvykimas į Lietuvos Respubliką kelia grėsmę valstybės saugumui, o tai susiję su platesniais visuomenės interesais. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos teisės į šeimos gyvenimą ribojimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti Lietuvos valstybės saugumą. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2139-789/2024). Pareiškėja teismui pateikė 2025 m. balandžio 16 d. medicininių dokumentų išrašus apie savo motinos sveikatos būklę, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja 2025 m. vasario 7 d. prašymu kreipėsi dėl vizos išdavimo, nes kelionės nebuvo galima atidėti dėl sunkios ligos. Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme dėl vizos nurodė kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas, kitų priežasčių, kelionės tikslų nenurodė, prašė leisti atvykti daug kartų. Esant tokioms aplinkybėms dėl skundo argumentų, susijusių su Užsienio reikalų ministerijos tarpininkavimu dėl prašymo išduoti vizą pateikimo, kai kelionės negalima atidėti, plačiau nepasisakoma.

Pareiškėja taip pat ginčija Migracijos departamento Sprendimą dėl draudimo atvykti. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytos Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 37 punktų nuostatos. Sprendimo faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nes dėl darbo Rusijos Federacijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje pareiškėja privalėjo ir privalo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią.

Iš Sprendimo uždrausti atvykti turinio matyti, jog Migracijos departamentas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjos individualią situaciją, t. y. jos šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje bei nacionalinė viza; duomenų apie pareiškėjos įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra; nėra duomenų apie asmens sutuoktinio A. R. deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; asmuo nepilnamečių vaikų neturi), nustatytus Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimo skaičių, buvimo Lietuvos Respublikoje trukmę (per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos išorės sieną kirto 15 kartų, buvimo trukmė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje trukdavo iki dviejų savaičių). Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjos giminaičiai, t. y. motina ir brolis yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos brolis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjos motina, vertino, kad pareiškėjos brolis, esant poreikiui, turėtų galimybę pasirūpinti pareiškėjos motina. Pareiškėja patikslintame skunde šių aplinkybių nepaneigė. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su Valstybės saugumo departamento išvada. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo teigti, jog nustatytas 5 metų terminas yra neproporcingas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti Migracijos departamento Sprendimo uždrausti atvykti neteisėtu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčijamuose sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Nenustačius jokių ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, patikslintas skundas, kuriuo prašoma sprendimus panaikinti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos S. R. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.