- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- eCIK-435/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09062-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Irmantas Šulcas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- A. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2026 m. balandžio 23 d. paduotu pareiškėjos A. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo, paaiškinimais dėl kasacinio skundo priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja antrą kartą pateikė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimas skundą dėl notaro veiksmų atmesti, o pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Atrankos kolegija 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi Nr. DOK-1285 atsisakė priimti pareiškėjos pirmą kartą paduotą kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą pareiškėjos pateiktu kasaciniu skundu, konstatuoja, kad skundo argumentai papildyti, be kita ko, papildomai nurodant, kad:
1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad sprendžiant paveldėjimo teisės klausimus esminę reikšmę turi įpėdinio valios išreiškimas. Kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. P. aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, tačiau bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės nevertino kaip teisiškai reikšmingos ir nepagrįstai susiejo paveldėjimo teisės atsiradimą su galutiniu procesiniu sprendimu. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad paveldimo turto atžvilgiu egzistavo objektyvios kliūtys (ikiteisminis tyrimas, turto neprieinamumas), kurios ribojo galimybę įgyvendinti paveldėjimo priėmimo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje suformuota priešinga taisyklė nei kasacinio teismo praktikoje – paveldėjimo teisė susieta su procesinio sprendimo priėmimu ir faktinių veiksmų atlikimu bet kokiomis aplinkybėmis, ignoruojant įpėdinio valią ir objektyvias kliūtis.