- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-951-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02717-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- AB ,,Šiaulių energija“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑5399‑797/2015 pagal ieškovės AB ,,Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Šiaulių energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. Š. 1010,98 Eur skolą, 0,34 Eur delspinigius ir 30,00 Eur žyminį mokestį, kadangi atsakovas nesumokėjo už tiekiamą šilumos energiją. Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo pasirašyta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje šalys įsipareigojo deramai realizuoti jiems suteiktas teises bei prisiimtus įsipareigojimus parduodant, perkant, vartojant šilumos energiją ir atsiskaitant už ją. Ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas ja naudojasi, tačiau jis ir už tiekiamas paslaugas laiku neatsiskaito. Ieškovė buvo priversta jau kelintą kartą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, išieškojimas vykdomas per antstolio T. U. kontorą, skola mokama kiekvieną mėnesį gaunant įmokas iš antstolio kontoros, taip pat iš atsakovo, tačiau jos paskirstomos pagal Civilinio kodekso 6.54, 6.55 str. užskaitomos įmokos už ankstesnes skolas. Atsakovas reikalaujamos ieškinyje priteisti skolos nėra sumokėjęs ir yra skolingas ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovas S. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015-04-30 jis yra mokėjęs pagal ieškovės išrašytas sąskaitas, taip pat antstolio yra atliekami atskaitymai iš jo darbo užmokesčio. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, reiškia papildomus reikalavimus ir tuo apsunkina atsakovo galimybę kuo greičiau sumokėti skolą, nes jo pajamos nėra pakankamos, kad galėtų sumokėti iš karto. Nurodo, jog pagal ankstesnius 2010 m., 2012–2014 m. ieškovės pareiškimus teismo išduoti jo atžvilgiu teismo įsakymai, kurie vykdomi antstolio T. U. kontoroje ir kiekvieną mėnesį atliekami atskaitymai iš jo darbo užmokesčio, be to ir pats moka skolą. Manė, kad ieškovė negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu priteisti iš jo 1010,98 Eur skolos sumą už tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą, nes susidaręs įsiskolinimas jau yra dengiamas ir mokamas kiekvieną mėnesį, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-07-14 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo S. Š. ieškovei AB „Šiaulių energija“ 1010,98 Eur skolą, 0,34 Eur delspinigius ir 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, remdamasis CK 6.54, 6.55 straipsniais, nurodė, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų nurodęs, už kurią skolą moka įmokas, nėra duomenų apie šalių susitarimą, todėl sprendė, jog ieškovė pagrįstai gautas atsakovo įmokas užskaito už senesnes atsakovo skolas ieškovei, todėl prašomą priteisti sumą laikė nesumokėta. Teismas nurodė, kad ieškovė vykdė savo pareigas tinkamai, užtikrino sutartų paslaugų teikimą, o atsakovas savo pareigų neįvykdė, nesumokėjo už suteiktas paslaugas ir pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, todėl ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovei priteisė skolą už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-03-31.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Apeliantas (atsakovas) S. Š. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-14 sprendimą panaikinti ir AB „Šiaulių energija“ 2015-05-14 ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, kaip nurodo ieškovė, atsakovas S. Š., per ieškinyje nurodomą laikotarpį nėra atlikęs nei vieno apmokėjimo, tačiau atsakovo teigimu, tai visiškai neatitinka tikrovės, kadangi per minėtą laikotarpį kiekvieną mėnesį buvo atliekami apmokėjimai ir pagal ieškovės išrašytas sąskaitas už einamąjį laikotarpį, ir atliekami atskaitymai iš atsakovo darbo užmokesčio už praeitą laikotarpį. Todėl iš ieškovės teismui pateiktos skolos skaičiuoklės visiškai neaišku kaip buvo paskaičiuota prašoma priteisti skola. Apeliantas mano, kad ieškovė AB „Šiaulių energija“ piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, keldama atsakovui papildomus reikalavimus ir tuo apsunkindama atsakovo galimybę kuo greičiau padengti įsiskolinimą, nes jo pajamos nėra pakankamos, kad galėtų iš karto padengti visą susidariusį įsiskolinimą, kuris dengiamas kas mėnesį. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš 2015 m. balandžio 30 d. išrašytos sąskaitos matyti, jog už 2015 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas atsakovas turi sumokėti 60,22 Eur, o bendra įsiskolinimo suma po apmokėjimo už 2015 m. kovo mėn. sudaro 3021,82 Eur, tai rodo, kad pagal aukščiau buvusią įsiskolinimo sumą – 3940,25 Eur, atsakovas iki 2015 m. kovo 31 d. ieškovei apmokėjo 918,843 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimo mokėti už šilumos energiją nuo 2010 metų ir dėl to buvo bylinėjamasi teisme. Dabartinis skolos likutis yra skaičiuojamas nuo 2013 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo išduoto įsakymo, civilinėje byloje Nr. L2-2965-459/2013, tačiau ir toliau atsakovas už suteiktas paslaugas moka iš dalies. Taip pat nurodo, kad visi tiesioginiai mokėjimai, kuriuos atliko atsakovas, vadovaujantis LR CK 6.54 ir 6.55 str., buvo užskaitomi pagal minėtus teismo įsakymus priteistų skolų dengimui. Atsakovas apeliaciniame skunde net nepasisako apie minėtas Civilinio kodekso nuostatas, apeliuodamas į tai, kad jis mokėjo už suteiktas paslaugas ir, kad dalį atlyginimo jam atskaičiuoja ir perveda antstoliui. Tačiau ir teikdamas atsiliepimą į ieškinį jis pateikia sąskaitų kopijas, kuriose aiškiai matyti skolos likutis kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį atliko mokėjimus, be to atliekami išskaitymai ir iš atsakovo darbo užmokesčio už praėjusio laikotarpio skolas, todėl atsakovas mano, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015‑03‑31. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą pagrįstumo, t. y. ar pagrįstai už 2014-02-01 – 2015‑03‑31 laikotarpį paskaičiuota atsakovo skola ieškovei.
Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. spalio 16 d. pasirašė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė tiekė šilumos energiją į butą, kuriame gyvena atsakovas, ir per ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2014-02-01 iki 2015-03-31, ieškovė priskaičiavo atsakovui už suteiktas paslaugas 1010,98 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skolos likutis už ieškovės teikiamas paslaugas atsakovui 2014-02-01 buvo 3641,08 Eur (12571,93 Lt), o nuo 2014-02-01 iki 2015-03-31 iš atsakovo (tiek sumokėjus jam pačiam, tiek išieškojus antstoliui) ieškovė gavo 1528,89 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas, privalantis grąžinti kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, nepareiškia kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, nėra kitokio šalių susitarimo, ir visų skolų grąžinimo terminai yra suėję, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Iš pateiktų ieškovės sudarytų atsakovo skolos skaičiuoklių matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovo ieškovei mokamos sumos buvo užskaitomos kaip ankstesnės skolos, egzistavusios ginčo laikotarpio pradžioje, dengimas. Dėl šios priežasties, per ginčo laikotarpį priskaičiuotų mokesčių dengimui ieškovė atsakovo sumokėtų sumų neįskaičiavo, kadangi už ankstesnius laikotarpius susidariusios skolos buvo didesnės nei atsakovo ginčo laikotarpiu sumokėta suma. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atlikdamas atsakovei mokėjimus atsakovas nurodė už kokį laikotarpį juos atlieka, todėl ieškovės veiksmai, panaudojant atsakovo atliktus mokėjimus senesnei, iki ginčo laikotarpio pradžios susidariusiai, skolai dengti, atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisėti. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad šalių 2007 m. spalio 16 d. pasirašytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties 12 punkte numatyta, kad pavėluoti sumokėti mokesčiai paskirstomi taip: skola, delspinigiai ir priskaičiuota suma už paskutinį atsiskaitymo laikotarpį. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad iki 2014-02-01 atsakovas buvo skolingas ieškovei už šilumos energijos tiekimo paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovui neginčijus ieškovės suteiktų paslaugų apimties ir kokybės, pagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpio skola ieškovei sudaro 1010,98 Eur, ir pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo.
Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti priešingą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.