- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-53-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01019-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, V. A.
- Kategorijos
- 2.6.16.3Transporto priemonių nuoma
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo ir 2017 m. vasario 20 d. papildomo sprendimo ir atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-22-213/2017 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. Š. dėl sumokėto avanso, išlaidų priteisimo ir žalos atlyginimo bei atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei I. B. dėl netesybų ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir V. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. Š. 1 414,14 Eur, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. su atsakovu sudarė Nuomos sutartį Nr. 001, kurios pagrindu atsakovas išnuomojo ieškovei automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovė sumokėjo atsakovui 1 000 Eur užstatą, kurį atsakovas ieškovei privalėjo grąžinti. 2015 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė grąžino atsakovui automobilį, tačiau 1 000 Eur užstato atsakovas ieškovei negrąžino. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. apie 22 val. Slovakijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu išsinuomotas automobilis buvo apgadintas, tačiau eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio nuomininko kaltės. Atlikus pirminę automobilio apžiūrą vietoje, pagal pirminį vertinimą buvo numanoma, jog remontas sieks ne daugiau 500 eurų. 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie incidentą ir manomą žalą ieškovė informavo atsakovą, kurio žodiniu nurodymu automobilis tralo pagalba buvo nutemptas iki artimiausio autoserviso Lenkijoje. Už tralo paslaugas ieškovė sumokėjo 270 eurų, už paslaugas autoservise – 144,14 eurų. Automobilis į Lietuvą pargabentas 2015 m. rugpjūčio 22 d.; už transporto priemonės partempimo tralu paslaugą ieškovė sumokėjo 1 070 eurų. Taigi dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ieškovė patyrė 1 484,14 eurų išlaidų. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur sumokėto užstato, 144,14 Eur serviso išlaidų ir 270 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidų. Automobilio pargabenimo į Lietuvą išlaidas – 1 070 Eur – ieškovei atlygino draudikas.Atsakovas V. Š. pareikštu priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, pripažinti, kad ieškovės atsakovui sumokėtas 1 000 Eur užstatas pagal nuomos sutartį yra negrąžintinas užstatas, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 000 Eur baudos, 362,88 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė grąžino transporto priemonę apgadintą, todėl, vadovaujantis 2015 m. liepos 8 d. Nuomos sutarties Nr. 2015-1 12 punktu, atsakovas turi teisę negrąžinti ieškovei 1 000 Eur užstato; ieškovės sumokėtas užstatas iš dalies padengė atsakovo patirtus nuostolius. Be to, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 144,14 Eur autoserviso išlaidų ir 270 Eur transporto priemonės gabenimo iki autoserviso išlaidų, nes, pagal nuomos sutarties nuostatas, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo automobilio techninio eksploatavimo, naudojimo ir išlaikymo išlaidų, kurias ieškovė patyrė automobilio nuomos laikotarpiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad draudikas atlygino žalą dėl automobilio priekinės dalies apgadinimo, tačiau neatlygino žalos, padarytos dėl automobilio galinės dalies apgadinimo, nes ieškovė ir trečiasis asmuo V. A. eismo įvykio deklaracijoje nenurodė duomenų apie trečiąjį automobilį ir jį vairavusį asmenį, atsitrenkusį į automobilio galinę dalį. Todėl, anot atsakovo, ieškovė privalo sumokėti atsakovui nuomos sutarties 29 punkte numatytą 2 000 Eur baudą ir atlyginti žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 414,14 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 287,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priešieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtas 1 000 Eur užstatas atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), yra negrąžintinas.
Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 362,88 Eur patirtų nuostolių atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 726 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po 13,64 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.“
Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais ir ieškovės, trečiojo asmens bei liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad eismo įvykyje Slovakijoje dalyvavo trys automobiliai, tačiau buvo užpildyta tik viena eismo įvykio deklaracija. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalį, eismo įvykio deklaracijų turi būti tiek, kiek yra eismo įvykio dalyvių. Iš to seka, kad įvykus eismo įvykiui Slovakijoje, turėjo būti pildoma dar viena eismo įvykio deklaracija, tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovės nurodyto Lenkijos piliečio automobilį, kuris eismo įvykio metu įvažiavo į automobilio (toliau – ir Kemperis) galą. Teismas nurodė neturintis pagrindo remtis ieškovės argumentais, kad atskira eismo įvykio deklaracija nebuvo pildoma, nes Slovakijos policijos pareigūnai nurodė, kad ji neprivaloma, nes šie argumentai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Taip pat byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad dėl šio eismo įvykio padarytų sugadinimų automobiliui (kemperiui) yra kaltas tik D. A..Taigi teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos sąlygos – priežastinio ryšio, kad Kemperiui padaryti apgadinimai buvo Lenkijos piliečio vairuojamu automobiliu, dėl Rusijos piliečio D. A. sukelto eismo įvykio, todėl laikė, kad ieškovė pažeidė tarp šalių pasirašytos nuomos sutarties 12 punkto sąlygas, dėl ko jai negrąžintinas sumokėtas 1 000 Eur užstatas.Teismas nustatė, kad draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsakovui išmokėjo 5 637,12 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 144,14 Eur už suteiktas paslaugas autoservise, esančiame Lenkijos Respublikoje, 270 Eur už tralo paslaugas iš Slovakijos Respublikos iki Lenkijos Respublikoje esančio artimiausio autoserviso, 302,50 Eur už automobilio vertinimą, 4 920,48 Eur transporto priemonės atkūrimo kaštų (be PVM). Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad Kemperio vertė, pasirašant sutartį, buvo 10 000 Eur. Šios vertės teismo posėdžio metu neginčijo nei viena iš šalių. Teismas konstatavo, kad 144,14 Eur išlaidų už suteiktas paslaugas autoservise, esančiame Lenkijos Respublikoje, ir 270 Eur už tralo paslaugas iš Slovakijos Respublikos iki Lenkijos Respublikoje esančio artimiausio autoserviso patyrė ne V. Š., o I. B.. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad V. Š. sąskaitas 414,14 Eur sumai pateikė draudikui ir jos buvo jam apmokėtos, teismas padarė išvadą, kad I. B. reikalavimas dėl 414,14 Eur priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas leistinais įrodymais.Spręsdamas klausimą dėl baudos ir padarytos žalos priteisimo iš I. B., teismas atkreipė dėmesį į tai, kad draudimo išmoka V. Š. buvo išmokėta tik už tuos Kemperio sugadinimus, kurie atsirado dėl Rusijos piliečio D. A. kaltės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad draudimo kompanija, administruodama dėl eismo įvykio automobiliui padarytą žalą ir kitas paslaugas, susijusias su eismo įvykiu, nevertino tų automobilio (kemperio) sugadinimų, kurie pagal ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus atsirado dėl Lenkijos piliečio smūgio į Kemperio galą, ir nesprendė klausimo dėl draudimo išmokos mokėjimo šioje dalyje. Teismas konstatavo, kad šie sugadinimai nebuvo tinkamai užfiksuoti, be to, nebuvo užfiksuota, kas yra kaltas dėl šių sugadinimų atsiradimo, ir kada jie yra padaryti, ar už šių sugadinimų padarymą taip pat yra atsakingas Rusijos pilietis D. A.. Teismo vertinimu, ieškovė elgėsi nerūpestingai ir eismo įvykio metu nesiėmė visų reikiamų priemonių, kurių pagrindu atsakovui atsirastų teisė reikalauti draudimo išmokos ir už galinės Kemperio dalies sugadinimą iš atsakingo už eismo įvykį asmens ar draudimo kompanijos, kurioje jis būtų apdraudęs vairuotojo civilinę atsakomybę. Be to, teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu pasitvirtino ta aplinkybė, kad tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo (vairuotojas) iki galo neišsiaiškino tos aplinkybės, ar nėra Lenkijos piliečio kaltės už tai, kad jis susidūrė su Lietuvos piliečio vairuojamu automobiliu (kemperiu), atsitrenkdamas į jo galą tuo pat metu, kuomet Rusijos piliečio vairuojamas automobilis susidūrė su automobiliu (kemperiu).Taigi teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl 2 000 Eur baudos priteisimo iš ieškovės yra pagrįstas šalių sudarytos nuomos sutarties 29 punkto pagrindu, todėl tenkintinas, nes šiame punkte nustatyta: „Jeigu nuomos laikotarpiu Nuomininkas pablogina (apgadina ir pan.) Automobilį, jis privalo atlyginti dėl tokio apgadinimo atsiradusius nuostolius ir taip pat sumokėti Nuomotojui 2000 Eur baudą. Išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad Automobilis pablogėjo (buvo apgadintas) ne dėl Nuomininko kaltės“, o aplinkybės, kad dėl galinės Kemperio dalies sugadinimo yra nustatyta D. A. kaltė, ieškovė neįrodė jokiomis leistinomis priemonėmis. Ieškovė taip pat neįrodė tos aplinkybė, kad jau iki kelionės pradžios automobilio (kemperio) galinė dalis buvo sugadinta ir remontuota, nors to patvirtinimui pateikė foto nuotraukas. Teismas pažymėjo, kad automobilio perdavimo - priėmimo akte, kuris šalių buvo pasirašytas 2015 m. rugpjūčio 6 d., jokie automobilio trūkumai (apgadinimai) nenurodyti. Iš to seka, kad iki išvykstant ieškovei ir jos šeimos nariams į kelionę išsinuomotas automobilis (kemperis) jokių apgadinimų neturėjo. O tai, kad išsinuomotas automobilis ieškovės ir jos šeimos narių buvo apžiūrėtas prieš pat kelionę, t. y. tą pačią dieną, kuomet prasidėjo kelionė, nėra pagrindas teismui vertinti ieškovės pateiktų fotonuotraukų kaip įrodymo, pagrindžiančio aplinkybę, jog automobilis turėjo apgadinimų, tik jie nebuvo užfiksuoti.Teismas konstatavo, kad atsakovo patirtų nuostolių suma yra 1 079,52 Eur, kurią apskaičiavo taip: šalių sutarta išsinuomoto automobilio (kemperio) vertė nuomos dienai, t. y. 2015 m. liepos 8 d., yra 10 000 Eur, iš šios automobilio vertės atimamas 1 000 Eur užstatas, kurį ieškovė sumokėjo išsinuomodama automobilį, taip pat 1 000 Eur suma, kuri buvo gauta pardavus automobilį, iš šios vertės yra atimama šalių sutartyje numatyta 2 000 Eur bauda (dėl turto pabloginimo), taip pat draudimo kompanijos išmokėtos draudimo išmokos dalis dėl transporto priemonės atkūrimo kaštų, t. y. 4 920,48 Eur.Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 362,88 Eur dydžio žalą, kuri yra gauta sumažinus atsakovo paskaičiuotos žalos dydį, t. y. 2 362,88 Eur (10 000 Eur Kemperio vertė sutarties pasirašymo dieną, iš kurios yra atimama gauta draudimo išmoka 5 637,12 Eur sumai bei 1 000 Eur, gauti už parduotą Kemperį), teismas sprendė, kad ši suma ir yra priteistina iš ieškovės atsakovo naudai.Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. papildomu sprendimu, išnagrinėjęs atsakovo prašymą priimti papildomą sprendimą dėl 2 000 Eur baudos priteisimo, 2017 m. vasario 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 414,14 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 287,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtas 1 000 Eur užstatas atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi ištaisyta į (duomenys neskelbtini) yra negrąžintinas.
Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 362,88 Eur patirtų nuostolių atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 265,10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 13,64 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.“
Teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinis negalėjo būti patenkintas visa apimtimi, nes atsakovas priešieškiniu pažymėjo, kad patirtų nuostolių sumą sumažino 2 000 Eur netesybomis, nors priešieškinio reikalavimuose prašė priteisti iš ieškovės 2 000 Eur netesybų, todėl atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies.Nurodęs, kad atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, teismas iš naujo išsprendė ieškovės ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. papildomo sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo tik iš dalies ir priešieškinio tenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 414 Eur bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, priešieškinio netenkinti ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Dėl netinkamų atsakovo veiksmų, neprašant atlyginti visos padarytos žalos, draudikas net nevertino galimybės atlyginti atsakovui dėl automobilio galinės dalies apgadinimo D. A. padarytos žalos. Tačiau ir šiuo metu, jeigu atsakovas paprašytų atlyginti dėl automobilio galinės dalies apgadinimo patirtą žalą, draudikas tokį prašymą turėtų nagrinėti, ir yra reali tikimybė, kad likusią žalą atlygintų.Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl automobilio galinės dalies sugadinimo D. A. padaryta žala atsakovui yra tik 737 Eur; be to, automobilio perdavimo ieškovei metu atsakovas nuslėpė nuo ieškovės informaciją, kad automobilis jau buvo apgadintas ir jo galinės dalies remontas atliktas nekokybiškai, t. y. automobilis išnuomotas su paslėptais defektais, už kuriuos dabar atsakovas priešieškiniu reikalauja atlyginti jam tariamą žalą, ką patvirtina teismui pateiktos nuotraukos.Teismas neįvertino to, kad atsakovas neįrodė jo teigiamos aplinkybės, kad jo pasirinktas vertintojas sumažino apskaičiuotų nuostolių dydį 737 Eur suma dėl to, kad toks sugadinimas nebuvo nurodytas eismo įvykio deklaracijoje, o ne dėl to, kad automobilio galinio bamperio apgadinimai buvo netinkamai suremontuoti iki įvykio (bei iki automobilio perdavimo ieškovei).Eismo įvykio deklaracijos 10 ir 11 punktuose yra tiesiogiai užfiksuota, kad eismo įvykio metu automobiliui buvo padaryti ne tik priekinės, bet ir galinės dalies apgadinimai, kuriuos bei savo atsakomybę dėl šių apgadinimų savo parašu patvirtino įvykio kaltininkas D. A.. Taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nesirūpino tinkamu eismo įvykio deklaracijos užpildymu, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog dėl automobilio galinės apgadinimų yra kaltas tik D. A., kad draudikas neišmokėjo draudimo išmokos už automobilio galinės dalies apgadinimą dėl netinkamo draudikui pateiktos deklaracijos užpildymo, ir minėti ieškovės veiksmai su žalos atsiradimu – mažesnės draudimo išmokos išmokėjimu – buvo susiję priežastiniu ryšiu.TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė nustato, kad pildoma tiek vienos deklaracijos tapačių egzempliorių, kad jų po vieną užtektų kiekvienam eismo įvykio dalyviui, tačiau ši teisės norma nenustato prievolės pildyti skirtingo turinio deklaracijų. Tuo tarpu vadovaujantis teismo logika išeitų, kad reikėjo pildyti tris skirtingas deklaracijas, nes buvo trys eismo dalyviai.Tiek išsinuomoto automobilio, tiek trečiojo automobilio vairuotojai abu yra eismo įvykyje nukentėję asmenys, todėl jie negalėjo tarpusavyje pildyti eismo įvykio deklaracijos. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad trečiojo automobilio vairuotojas turėjo pasirašyti ant byloje esančios eismo įvykio deklaracijos, net ir tokiu atveju ne dėl šios aplinkybės atsakovui buvo neatlyginta žala dėl automobilio galinės dalies apgadinimo, o dėl to, kad jis net neprašė šios žalos atlyginti. Be to, eismo įvykio deklaraciją privalo pildyti automobilio vairuotojas, o ne ieškovė, todėl ieškovės kaltės dėl deklaracijos užpildymo nurodyta tvarka ir priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų bei žalos nėra.Ieškovė tinkamai įvykdė sutartimi jai nustatytas prievoles ir nepadarė atsakovui jokios žalos, todėl užstatas ieškovei turi būti grąžintas besąlygiškai ir, pagal nuomos sutarties 29 punktą, atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės menamos žalos atlyginimo.Atsakovas pats sau padarė žalos, kai pardavė automobilį už 1 000 Eur, nors vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės likutinė vertė (paskaičiuota įvertinus ir automobilio galinės dalies apgadinimą) yra 2 452 Eur. Atsakovas turėjo teisę palikti draudikui transporto priemonės likučius ir pats gauti visą jos rinkos vertę – 8 031 Eur, kuri dar turi būti padidinta dėl 737 Eur korekcinės vertės dėl automobilio galinio buferio ir galinio dešinės pusės žibinto apgadinimo. Taigi jeigu atsakovas ir patyrė žalos, tai tik dėl savo kaltės ir savo valia bei iniciatyva, todėl tariama žala jam neatlygintina.Paties atsakovo teismui ir draudikui pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita įrodo, kad transporto priemonės vertė 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo tik 8 031 Eur su PVM, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo patirtos žalos dydis turi būti skaičiuojamas nuo 10 000 Eur. Ši aplinkybė, kurią ieškovė buvo nurodžiusi teismui, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 10 000 Eur vertės teismo posėdžio metu neginčijo nei viena iš šalių. Taigi žalos dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal šią formulę: 8 031 Eur automobilio rinkos vertė - 5 637,12 Eur draudimo išmoka - 2 452 Eur automobilio likutinė vertė = - 58,12 Eur, kas įrodo, kad jokios žalos atsakovas nėra patyręs, o kartu su negrąžintu užstatu netgi gavęs 1 058,12 Eur naudos. Atsakovas nurodo netiesą, teigdamas, kad nuomos sutarties sudarymo metu šalys sutarė dėl 10 000 Eur automobilio rinkos vertės, nes iš tikrųjų šią sumą pats atsakovas nesitaręs įrašė į jo paties paruoštą sutarties tekstą. Ieškovė neturi patirties ir žinių, kad galėtų įvertinti transporto priemonių rinkos vertę, tuo tarpu paties atsakovo pasirinktas specialistas įvertino automobilio rinkos vertę 8 031 Eur su PVM, todėl konstatuotina, kad automobilio rinkos vertė įvykio dieną buvo 8 031 Eur.Kadangi nėra ieškovės kaltės dėl automobilio apgadinimo, pabloginimo ir dėl to atsakovui atsiradusių nuostolių, ieškovė neprivalo mokėti atsakovui ir netesybų. Be to, netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją; netesybų dydį kontroliuoja teismas.Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės veikimo ar neveikimo ir atsakovui atsiradusios žalos, į kurios atlyginimą atsakovas net ir šiuo metu dar gali įgyvendinti savo teises, pareiškęs atitinkamą prašymą draudikui.Ieškovė prašo teismo išaiškinti nuomos sutarties turinį ir jos sąlygas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Apeliaciniame skunde neatskleisti teismo sprendimo panaikinimo apeliacine tvarka pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 ir 330 straipsniuose. Skunde netgi nenurodyta, kuriuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas turėtų iš dalies panaikinti skundžiamus teismo sprendimus ir priimti naują sprendimą. Teismas priėmė teisėtą 2017 m. vasario 3 d. sprendimą, tačiau šio sprendimo rezoliucinėje dalyje per klaidą neįrašė priteistinos 2 000 Eur netesybų sumos.Vien ta aplinkybė, kad ieškovė grąžino automobilį apgadintą, suteikė atsakovui pagrindą, remiantis nuomos sutarties 12 punktu, negrąžinti sumokėto užstato. Nuomos sutartis ar atskiri jos punktai nėra nuginčyti, todėl teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti nuomos sutartimi, kurią šalys pasirašė laisva valia.Apeliaciniame skunde nurodytų teiginių trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas teismo posėdžių metu nepareiškė, todėl manytina, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai grindžiami apeliantės neteisingu, subjektyviu supratimu ir apeliaciniame skunde pateikti galimai siekiant suklaidinti apeliacinės instancijos teismą.Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje esanti įvykio deklaracija nepatvirtina, kad Rusijos pilietis D. A. yra atsakingas už automobilio tiek priekinės, tiek galinės dalies apgadinimą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė jokiomis leistinomis priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad dėl galinės automobilio dalies sugadinimo yra nustatyta D. A. kaltė.Apeliaciniame skunde keliama jokiais įrodymais nepagrįsta versija, kad draudimo kompanija dėl automobilio galinės dalies apgadinimų neišmokėjo draudimo išmokos dėl to, kad automobilio galinė dalis buvo netinkamai suremontuota iki įvykio, o ne dėl to, kad buvo netinkamai užpildyta eismo įvykio deklaracija – į deklaraciją neįrašyti duomenys asmens, vairavusio automobilį, kuris atsitrenkė į automobilio galinę dalį. Prieš automobilio perdavimą 2015 m. rugpjūčio 6 d. šalys pasirašė automobilio perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nebuvo užfiksuoti jokie automobilio trūkumai, todėl ieškovė neturi teisės remtis automobilio tariamų defektų faktu. Ieškovė ir kiti į kelionę vykę asmenys, prieš minėto akto pasirašymą, automobilį gerai apžiūrėjo, atliko profesionalias nuotraukas. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, ką patvirtino byloje pateikta 2014 m. rugpjūčio 12 d. techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita).Pagal nuomos sutarties 2 punktą, šalys susitarė, kad sutarties sudarymo dieną automobilio rinkos vertė yra 10 000 Eur. Automobilio vertė įrašyta ranka, vadinasi, ši sąlyga šalių buvo aptarta individualiai. Ieškovė nenuginčijo nurodytos sutarties sąlygos, todėl teismas pagrįstai vadovavosi būtent nuomos sutartyje šalių numatyta automobilio verte.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo teisę palikti draudikui transporto priemonės likučius ir pats gauti visą jos rinkos vertę. Tokią galimybę visiškai paneigė trečiojo asmens draudimo kompanijos atstovas teismo posėdžio metu.
Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. papildomą sprendimą ir priimti naują papildomą sprendimą, priteisiant atsakovui iš ieškovės 2 000 Eur baudos bei atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pažeisdamas CPK 277 straipsnio nuostatas ir papildomo teismo sprendimo instituto esmę, 2017 m. vasario 20 d. papildomu sprendimu iš esmės priėmė ne papildomą sprendimą, o naują sprendimą. 2017 m. vasario 3 d. sprendimas ir 2017 m. vasario 20 d. papildomas sprendimas yra iš esmės skirtingi ir vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, kuriuose išreikšta skirtinga pozicija dėl priešieškinio patenkinimo ir nurodytos skirtingos priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos.Tai, kad 2017 m. vasario 3 d. sprendimu teismas buvo nusprendęs priešieškinį patenkinti visiškai, patvirtina ne tik sprendimo rezoliucinės dalies išraiška, bet ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai.Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą remiantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, kadangi teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neišsprendė klausimo dėl 2 000 Eur netesybų priteisimo, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų matyti, kad teismas nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 000 Eur netesybų, tačiau nurodytos sumos neįrašė rezoliucinėje dalyje.Teismas sprendimo pakeitimą nepagrįstai vertino kaip rašymo apsirikimo ištaisymą. Papildomu sprendimu buvo pakeista sprendimo esmė, todėl toks pakeitimas negali būti vertinamas kaip rašymo apsirikimo ištaisymas.Teismas neteisingai įvertino atsakovo pateikto nuostolių apskaičiavimo ir sutartinių netesybų santykį. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jo nuostolius sudaro 2 362,88 Eur, tačiau atsakovas neprašė priteisti visos nuostolių sumos. Kadangi, pagal Nuomos sutarties 29 punktą, ieškovė atsakovui privalėjo sumokėti 2 000 Eur netesybų, priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 2 000 Eur netesybų ir likusią sumą nuostolių, kurių nepadengė netesybos – 362,88 Eur.Teismas papildomu sprendimu negalėjo pakeisti 2017 m. vasario 3 d. sprendimo esmės. Taip teismas nepagrįstai ir neteisėtai atliko apeliacinės instancijos teismui priskirtą funkciją – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. B. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pakartoja jos apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, papildomai nurodydama šiuos argumentus:
Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi motyvai prieštarauja vieni kitiems. Pats atsakovas pripažįsta, kad pirminiame teismo sprendime atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 2 000 Eur priteisimo nebuvo išspręstas, todėl akivaizdu, kad šio priešieškinio reikalavimo išsprendimas (tokį reikalavimą atmetant) papildomu teismo sprendimu nepakeitė ir negalėjo pakeisti pirminio teismo sprendimo.Tai, kad teismas pirminiame teismo sprendime nurodė, kad ieškinį tenkina, tačiau šiame sprendime neišsprendė reikalavimo dėl 2 000 Eur baudos priteisimo, o papildomame sprendime, kuriuo išsprendė atitinkamą reikalavimą, nurodė, kad priešieškinis patenkintas iš dalies, ir vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas, nulemtas rašymo metu apsirikus dėl išspręstinų reikalavimų masto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo – atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, nuomos teisinių santykių.
Dėl sumokėto užstato grąžinimo
Ieškovė (transporto priemonės nuomininkė) prašė priteisti iš atsakovo (transporto priemonės nuomotojo) pagal transporto priemonės nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis) jos sumokėtą užstatą. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovės sumokėtas užstatas yra negrąžintinas.Šalių sudarytos nuomos sutarties 12 punkte nustatyta, kad, įvertinus sutarties tinkamo įvykdymo riziką arba siekiant jos tinkamo įvykdymo užtikrinimo, nuomotojas gali pareikalauti iš nuomininko sumokėti jam užstatą, kurio suma yra 1 000 Eur. Pasibaigus automobilio nuomos terminui ir grąžinus automobilį nuomotojui tvarkingą (neapgadintą ar kitaip nepabloginus jo būklės), užstato suma yra grąžinama nuomininkui.Taigi, pagal šalių susitarimą, ginčo piniginio užstato paskirtis buvo užtikrinti tinkamo nuomininko prievolių, konkrečiai, susijusių su automobilio grąžinimu nepablogėjusios būklės ir galimų nuostolių atlyginimu, įvykdymą.Automobilio apgadinimo atveju nuomotojas, negrąžindamas nuomininkui jo pagal nuomos sutartį sumokėto užstato, faktiškai įskaito nuostolių, susijusių su automobilio būklės pablogėjimu, atlyginimą į užstato sumą. Pagal nuomos sutarties 29 punktą, nuomininkas neprivalo atlyginti tų nuostolių, dėl kurių nėra nuomininko kaltės. Taigi minėtam įskaitymui atlikti būtina nustatyti visas nuomininko civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad vien aplinkybė, jog automobilis grąžinamas apgadintas, suteikia nuomotojui pagrindą, remiantis nuomos sutarties 12 punktu, negrąžinti nuomininkui užstato.Nagrinėjamu atveju teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl užstato grąžinimo (patenkino atitinkamą priešieškinio reikalavimą), motyvuodamas tuo, kad eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas automobilis, dalyvavo trys automobiliai, tačiau buvo užpildyta tik viena eismo įvykio deklaracija, nors, pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, eismo įvykio deklaracijų turi būti tiek, kiek yra eismo įvykio dalyvių. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų yra kaltas tik deklaraciją pasirašęs vairuotojas D. A..Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas eismo įvykis įvyko Slovakijos Respublikoje, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti šioje valstybėje pildomų deklaracijų tinkamumo vadovaudamasis Lietuvos teisės aktais. Kita vertus, ieškovė pateikė teismui informaciją, kad ir Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo praktikoje draudikai rekomenduoja vairuotojams tais atvejais, jei eismo įvykyje dalyvauja du ir daugiai transporto priemonių, pildyti atskiras deklaracijų formas kiekvienam nukentėjusiajam; kiekvienoje deklaracijos formoje nurodyti eismo įvykio kaltininką ir nukentėjusią transporto priemonę, schemoje nurodyti, kiek ir kokios transporto priemonės susidūrė. Remiantis trečiojo asmens V. A. paaiškinimais, deklaraciją nagrinėjamu atveju pildė į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, ir neatmestina ieškovės pozicija, kad jie pasirinko tokį deklaracijos pildymo variantą, pagal kurį ją turi pasirašyti tik eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjusysis.Antra, pateiktoje deklaracijoje nubraižyti visi eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, nurodyti visi ginčo automobiliui padaryti apgadinimai, tiek priekinės, tiek galinės dalies, ir nurodytas eismo įvykio kaltininkas – D. A.. Todėl teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų yra kaltas tik D. A., yra nepagrįsta. Kaip ne kartą savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, ir nei pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, nei susiformavusią kasacinio teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Trečia, aplinkybė, ar dėl galinės automobilio dalies apgadinimo yra kaltas D. A., ar trečio automobilio vairuotojas, niekaip nepagrindžia ieškovės kaltės dėl šio apgadinimo, tuo tarpu pagal nuomos sutarties 29 punktą, nuomininkas turi pareigą atlyginti nuostolius tik tuo atveju, jeigu automobilis pablogėjo (buvo apgadintas) dėl nuomininko kaltės.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl užstato grąžinimo atmestas (patenkintas atitinkamas priešieškinio reikalavimas) netinkamais motyvais, o byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtą užstatą.
Dėl netesybų (baudos) priteisimo
Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas, remdamasis nuomos sutarties 29 punktu, prašė priteisti iš ieškovės 2 000 baudos.Pagal nurodytą nuomos sutarties sąlygą, jeigu nuomos laikotarpiu nuomininkas pablogina (apgadina ir pan.) automobilį, jis privalo atlyginti dėl tokio pabloginimo atsiradusius nuostolius ir taip pat sumokėti nuomotojui 2 000 Eur baudą, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad automobilis pablogėjo (buvo apgadintas) ne dėl nuomininko kaltės.Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dėl automobilio apgadinimo nėra ieškovės kaltės, t. y. visi automobilio apgadinimai buvo padaryti minėto eismo įvykio metu, dėl kurio nėra ieškovės kaltės. Todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 2 000 baudos yra nepagrįstas.
Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės nuostolius
Apeliantas tvirtino, kad dėl ieškovės kaltės patyrė 2 362,88 Eur nuostolių, tačiau prašė priteisti iš ieškovės ne visą nuostolių sumą, o 2 000 Eur baudos ir 362,88 Eur nuostolių.Minėta, kad nuomos sutarties nuostata, numatanti nuomininko pareigą sumokėti nuomotojui baudą, kartu nustato ir šios baudos mokėjimo pagrindą bei jos taikymo apribojimą – nuomininkas turi sumokėti baudą, jeigu dėl automobilio apgadinimo (pablogėjimo) yra nuomininko kaltė. Taigi, pagal šalių sudarytą sutartį, nuomotojas neturi teisės reikalauti iš nuomininko baudos sumokėjimo visais nuostolių atsiradimo atvejais.Reikalaudamas priteisti iš ieškovės nuostolių atlyginimą, šiuo atveju – 362,88 Eur, atsakovas turėjo bendrąją pareigą įrodyti tris ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį (CPK 178 straipsnis, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (ieškovės kaltė, remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, būtų preziumuojama).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir eismo įvykio metu nesiėmė visų reikiamų priemonių, kurių pagrindu atsakovui atsirastų teisė reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo ne tik už priekinės, bet ir galinės automobilio dalies sugadinimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nerūpestingas elgesys, lėmęs mažesnės draudimo išmokos atsakovui išmokėjimą, byloje nebuvo nustatytas.Pirmiausia, kaip minėta, eismo įvykio deklaraciją nagrinėjamu atveju pildė policijos pareigūnai; joje buvo pažymėti visi automobilio apgadinimai (tiek priekinės, tiek galinės dalies), taip pat nurodytas eismo įvykio kaltininkas. Esant tokioms aplinkybėms, kvalifikuoti ieškovės elgesį kaip nerūpestingą bei spręsti, kad šioje situacijoje ieškovė turėjo imtis dar kokių nors papildomų (eismo įvykio deklaravimo) veiksmų, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.Antra, atsakovui išmokėtos draudimo išmokos dydis nagrinėjamu atveju buvo nustatytas remiantis paties atsakovo draudikui pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje, kaip eismo įvykio metu padaryti, buvo įvertinti tik priekinės automobilio dalies apgadinimai. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad toks automobilio apgadinimų vertinimas, o tuo pačiu ir atitinkamo dydžio draudimo išmokos išmokėjimas, buvo nulemtas netinkamo eismo įvykio deklaracijos užpildymo ar kitų neteisėtų ieškovės veiksmų. Taigi priežastinio ryšio tarp teigiamų neteisėtų ieškovės veiksmų ir padarytos žalos (mažesnės draudimo išmokos gavimo) atsakovas taip pat neįrodė, nors, kaip minėta, būtent jis turėjo šią pareigą.Nustatęs, kad atsakovas neįrodė pirmiau nurodytų dviejų privalomų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo įrodinėtos žalos ir jos dydžio, nes, nesant įrodytų prieš tai aptartų civilinės atsakomybės sąlygų (bent vienos iš jų), civilinės atsakomybės taikymas savaime tampa negalimas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo dėl papildomo teismo sprendimo
Paduotu apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti papildomą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovui iš ieškovės papildomai būtų priteista 2 000 Eur baudos.Apeliacinį skundą apeliantas grindžia procesinės teisės normų pažeidimu, teismui nagrinėjant atsakovo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pat netinkamai suprastu atsakovo priešieškinio reikalavimų turiniu.Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės baudą šiame procesiniame sprendime jau buvo pasisakyta, konstatuojant šio reikalavimo nepagrįstumą (nutarties 30-32 punktai). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinio skundo argumentai praranda savo teisinį aktualumą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo ir papildomą teismo sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinant visa apimtimi, o atsakovo priešieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiama 32 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 950 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, 27,28 Eur, priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 653 Eur bylinėjimosi išlaidų: 53 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą ir 2017 m. vasario 20 d. papildomą teismo sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškovės I. B. ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 414,14 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiolika eurų, 14 ct), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 414,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 982 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo V. Š. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. Š. valstybės naudai 27,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.
Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo V. Š. 653 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.