- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- A6.-2695-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02050-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi nuo 2018 m. spalio 31 d., žinodamas (privalėdamas žinoti) apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, nesant galimybei su ja atsiskaityti, ne vėliau kaip nuo 2020 m. gruodžio 17 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadaręs neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą (duomenys neskelbtini), savo neveikimu pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. VMI 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), kai tuo metu bendrovės įsiskolinimas kreditoriams sudarė 23 368,90 Eur, iš jos – 16 663,89 Eur išieškotojui VMI prie FM ir 6 705,01 Eur kitiems išieškotojams. A. M. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą įmonei. Šioje nutartyje nurodoma, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti už 2018 metus. Pagal turimus Bendrovės 2018 m. balanso duomenis matyti, jog bendrovės turto vertė buvo 6115 Eur, o turimi įsipareigojimai siekė 11 568 Eur, už naujesnius metus finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Pagal viešus duomenis atsakovas apdraustų darbuotojų neturi, duomenų apie tai, jog atsakovas vykdytų veiklą, nėra. Atsakovas yra skolingas VSDFV biudžetui bei iš įmonės išieškomos skolos 7 vykdomosiose bylose. VĮ Registrų centro duomenimis, įmonės vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas; VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu transporto priemonės neįregistruotos. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Dėl šios priežasties sprendžiama, jog atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija balansinę turimo turto vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus teismui ieškovo pateiktus argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad yra įstatyminis pagrindas (duomenys neskelbtini) iškelti bankroto bylą (b. l. 8).
Iš 2021 m. gruodžio 13 d. VĮ Registrų centro išplėstinio išrašo matyti, kad įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2018 m. spalio 31 d. – A. M.. Šios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą VĮ Registrų centrui buvo teikti 2019 m. rugsėjo 3 d. už 2018 m.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad A. M. nuo 2018 m. spalio 31 d. iki VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) buvo šios Bendrovės vadovas. Jis teismo posėdžio metu parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) vadovas ir, turėdamas pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Nustatyta, kad Bendrovės vadovas A. M. privalėjo atsakingai įvertinti valdomos Bendrovės finansinę būklę, o Bendrovės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ne vėliau kaip nuo 2020 m. gruodžio 17 d., kada Bendrovėje neliko draudžiamųjų asmenų ir joje akivaizdžiai nebuvo tęsiama veikla. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) finansinės padėties.
A. M. nevykdant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos, viena iš (duomenys neskelbtini) kreditorių VMI kreipėsi su prašymu į teismą iškelti bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad (duomenys neskelbtini) vadovas A. M. laiku nevykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.
A. M. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės ir būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, taip pat prisiėmė pareigas, susijusias su bendrovės tinkamu valdymu ir jos bankroto inicijavimu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis šia norma, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
A. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad (duomenys neskelbtini) sunki finansinė padėtis (nemokumas), todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo, tačiau nevykdė tokios pareigos, numatė, kad dėl to gali būti pažeisti VMI interesai, nors ir nenorėjo pažeisti jų, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Byloje nenustatyta, kad A. M. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, administracine tvarka baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos, neteistas. Be to, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir A. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 700 Eur.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. teismo posėdžio metu prašė jam skiriamą baudą išdėstyti, todėl teismas atsižvelgęs į jo finansinę padėtį, mano, kad yra tikslinga, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 14 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. M. paskirtos 700 Eur dydžio baudos mokėjimą 14 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – A6.-2695-1131/2021.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.