Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-12-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2695-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-28
Bylos Nr.
A6.-2695-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02050-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2695-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02050-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M.,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi nuo 2018 m. spalio 31 d., žinodamas (privalėdamas žinoti) apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, nesant galimybei su ja atsiskaityti, ne vėliau kaip nuo 2020 m. gruodžio 17 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadaręs neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą (duomenys neskelbtini), savo neveikimu pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. VMI 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), kai tuo metu bendrovės įsiskolinimas kreditoriams sudarė 23 368,90 Eur, iš jos – 16 663,89 Eur išieškotojui VMI prie FM ir 6 705,01 Eur kitiems išieškotojams. A. M. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

A. M. teismo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad savo veiksmus vertina neigiamai. Prašo išdėstyti jam skiriamą baudą, kadangi turi vieną nepilnametį vaiką bei dar vieno laukiasi jo žmona. Turi finansinių sunkumų, nes jo pajamas per mėnesį sudaro 830 Eur, o jo žmonos – 1000 Eur, tačiau turi mokėti 300 – 400 Eur paskolą per mėnesį.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. Pagal VMI apskaitomas prievoles (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 2021 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 16 449,18 Eur. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, Bendrovės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto, kurie buvo perduoti antstoliams D. B. ir D. S. priverstiniam išieškojimui vykdyti. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas. 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. Bendrovė VMI prie FM pateikė prašymus atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Prašymai nebuvo tenkinti, nes nustatytu terminu Bendrovė nepašalino nustatytų trūkumų – nepateikė papildomų VMI prie FM paprašytų dokumentų. (duomenys neskelbtini) 2019 – 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, todėl vertinti Bendrovės turtinę padėtį pagal aktualius Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis nėra galimybės. Tai rodo, kad Bendrovės vadovas tinkamai ir laiku nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas. 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai neatspindi aktualių duomenų apie Bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus: Bendrovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, jos vardu įregistruotų transporto priemonių neturi, Bendrovė turi aktualius įsiskolinimus VMI prie FM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) fondui, kitiems fiziniams juridiniams asmenims, kurių naudai iki bankroto bylos iškėlimo antstoliai vykdė išieškojimą vykdomosiose bylose. (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų nuo 2020 m. gruodžio 17 d. nėra. (duomenys neskelbtini) sutikimu, Bendrovė nuo 2021 m. vasario 14 d. išregistruota iš PVM mokėtojų. Bendrovės vadovas A. M. vykdomoje byloje Nr. 0035/21/00076 antstolį informavo, kad nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. klientai Bendrovės fizinėje parduotuvėje nebuvo aptarnaujami, todėl grynųjų operacijų Bendrovėje nebuvo vykdoma. Dengti įsiskolinimą valstybės biudžetui, nurašant pinigines lėšas iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, nesant jose piniginių lėšų, nėra galimybės. VMI prie FM Vilniaus apygardos teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą Nr. RNA-33710 dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo VMI prie FM prašymą ir 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2927-432/2021, įvertinęs teismui ieškovo pateiktus argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) negali laiku vykdyti turtinių prievolių bei priėmė sprendimą iškelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Nutartis apskųsta nebuvo, įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 5 d. Vertinant faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas A. M. privalėjo atsakingai įvertinti valdomos Bendrovės finansinę būklę, o Bendrovės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo jau 2020 m. balandžio 28 d., t. y. kai Bendrovė buvo nepajėgi sumokėti į biudžetą PVM įmokos pagal Bendrovės pateiktą 2020 m. kovo mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 17 d., kada Bendrovėje neliko draudžiamųjų asmenų ir joje akivaizdžiai nebuvo tęsiama veikla. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog, nesant galimybių atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, (duomenys neskelbtini) vadovui A. M. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-7, 9-20).

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą įmonei. Šioje nutartyje nurodoma, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti už 2018 metus. Pagal turimus Bendrovės 2018 m. balanso duomenis matyti, jog bendrovės turto vertė buvo 6115 Eur, o turimi įsipareigojimai siekė 11 568 Eur, už naujesnius metus finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Pagal viešus duomenis atsakovas apdraustų darbuotojų neturi, duomenų apie tai, jog atsakovas vykdytų veiklą, nėra. Atsakovas yra skolingas VSDFV biudžetui bei iš įmonės išieškomos skolos 7 vykdomosiose bylose. VĮ Registrų centro duomenimis, įmonės vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas; VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu transporto priemonės neįregistruotos. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Dėl šios priežasties sprendžiama, jog atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija balansinę turimo turto vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus teismui ieškovo pateiktus argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad yra įstatyminis pagrindas (duomenys neskelbtini) iškelti bankroto bylą (b. l. 8).

Iš 2021 m. gruodžio 13 d. VĮ Registrų centro išplėstinio išrašo matyti, kad įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2018 m. spalio 31 d. – A. M.. Šios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą VĮ Registrų centrui buvo teikti 2019 m. rugsėjo 3 d. už 2018 m.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad A. M. nuo 2018 m. spalio 31 d. iki VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) buvo šios Bendrovės vadovas. Jis teismo posėdžio metu parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) vadovas ir, turėdamas pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Nustatyta, kad Bendrovės vadovas A. M. privalėjo atsakingai įvertinti valdomos Bendrovės finansinę būklę, o Bendrovės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ne vėliau kaip nuo 2020 m. gruodžio 17 d., kada Bendrovėje neliko draudžiamųjų asmenų ir joje akivaizdžiai nebuvo tęsiama veikla. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) finansinės padėties.

A. M. nevykdant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos, viena iš (duomenys neskelbtini) kreditorių VMI kreipėsi su prašymu į teismą iškelti bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad (duomenys neskelbtini) vadovas A. M. laiku nevykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.

A. M. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės ir būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, taip pat prisiėmė pareigas, susijusias su bendrovės tinkamu valdymu ir jos bankroto inicijavimu.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis šia norma, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

A. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad (duomenys neskelbtini) sunki finansinė padėtis (nemokumas), todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo, tačiau nevykdė tokios pareigos, numatė, kad dėl to gali būti pažeisti VMI interesai, nors ir nenorėjo pažeisti jų, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Byloje nenustatyta, kad A. M. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, administracine tvarka baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos, neteistas. Be to, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir A. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 700 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. teismo posėdžio metu prašė jam skiriamą baudą išdėstyti, todėl teismas atsižvelgęs į jo finansinę padėtį, mano, kad yra tikslinga, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 14 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. M. paskirtos 700 Eur dydžio baudos mokėjimą 14 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – A6.-2695-1131/2021.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė