Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. M. M. atstovo advokato L. S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-16816-192/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilomnita ir Ko“ ieškinį atsakovei M. M. M. dėl sprendimų panaikinimo ir dividendų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Vilomnita ir Ko“, atstovaujama bankroto administratorės E. K., kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti UAB „Vilomnita ir Ko“ vienintelės akcininkės atsakovės M. M. M. visuotinio akcininkų susirinkimo metu: a) 2013 m. kovo 8 d. priimtą sprendimą, nustatantį, kad 2012 m. įmonės veiklos pelnas yra 14 715,01 Eur (50 808 Lt), dividendams skirti 13 032,90 Eur (45 000 Lt), juos išmokant 2013 metais; b) 2013 m. balandžio 15 d. priimtą sprendimą, kuriuos nuspręsta 2013 metų pelną paskirstyti 2013 metais; 2) taikyti sprendimų panaikinimo negaliojimo pasekmes, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės neteisėtai gautus 40 619,21 Eur (140 250 Lt) dividendų; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Arešto mastas 40 619,21 Eur. Nurodė, kad atsakovei reiškiamo ieškinio reikalavimo suma kaip fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovė gali bandyti nuslėpti ar perleisti savo turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas teismo sprendimo vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui 40 619,21 Eur apimtimi areštavo atsakovės kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, uždraudė jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos), tačiau paliko teisę juos valdyti ir naudotis jais; neesant daiktų ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudė jomis disponuoti, tačiau leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei. Teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, ginčo sumą pripažino didele, kas objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas, todėl taikė atsakovės turto areštą, neviršijant pareiškimo reikalavimų sumos, vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir siekdamas be pagrindo nevaržyti atsakovės teisių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovės atstovas prašė Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas netinkamam atsakovui. Kauno apylinkės teisme (c. b. Nr. 2-2595-454/2015) ieškovė buvo pareiškusi alogišką ieškinį atsakovei, kuris 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas;

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra pažeidžiamos atsakovės teisės: areštuotos vienintelės atsakovės pajamos – senatvės pensija, kuri gaunama atsiskaitomoje sąskaitoje, atsakovė negali atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais, negali nusipirkti maisto, rūbų, vaistų, todėl priversta skolintis;

3. Net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2595-454/2015, atsakovė savo turto niekus neslėpė, niekam neperleido. Atsakovei priklauso dviejų kambarių butas, turi kito kilnojamojo turto.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pa-grindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirajame skunde teigiama, kad ieškinys yra nepagrįstas ir reiškiamas netinkamam atsakovui. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo – laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, taip pat juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra ieškovės bankrutavusios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, pareikšti reikalavimai vieninteliam įmonės akcininkui (atsakovei) dėl jos 2013 m. kovo 8 d. ir 2013 m. balandžio 15 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų dėl pelno ataskaitos patvirtinimo, dividendų išmokėjimo tvarkos nustatymo ir likutinio pelno paskirstymo panaikinimo bei dėl 40 619,21 Eur atsakovei išmokėtų dividendų priteisimo. Ieškovės ieškinys atsakovei yra reiškiamas CK 2.87 straipsnio 4 dalyje, Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 14 straipsnio 6 dalyje ir 59 straipsnio 1, 2 ir 7 dalyse nurodytais pagrindais. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorius reiškia ieškinį gindamas visų įmonės kreditorių interesus. Dėl dividendų išmokėjimo atsakovei sumažėjo kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. ABĮ 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta pareiga akcininkui grąžinti bendrovei dividendus, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant imperatyviąsias ABĮ 59 straipsnio normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, akcentuotina, kad pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, ieškovės pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų jos pageidaujamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad prima facie doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio visiško nepagrįstumo nepatvirtina atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog analogiškas ieškovės ieškinys atsakovei buvo paliktas nenagrinėtas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-2595-454/2015) ieškovės BUAB „Vilomnita“ ir Ko ieškinys atsakovei M. M. M. dėl sprendimų panaikinimo ir teisinių pasekmių taikymo buvo paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu, į paskirtą teismo parengiamąjį posėdį be pateisinamos priežasties neatvykus ieškovės atstovei. Minėta byla buvo baigta nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl bylos esmės ir neišsprendus ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimo. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkirto kelio ieškovei reikšti tapatų ieškinį (CPK 297 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pažeidžiamos atsakovės teisės, yra abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas (CPK 178 str.). Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad antstoliui vykdant skundžiamą nutartį, buvo areštuotas atsakovei priklausantis butas (unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ), ir piniginės lėšos, esančios trejose atsakovei priklausančiose bankų sąskaitose (CPK 179 str. 3 d.). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie jos į areštuotą sąskaitą gaunamą senatvės pensiją, duomenų apie jos prievoles komunalinių paslaugų tiekėjams. CPK 145 straipsnio 6 dalies nuostata, jog areštavus lėšas, teismas leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, skundžiamos nutarties priėmimo metu negaliojo, todėl negalėjo būti taikoma (įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.). Atsakovė, remdamasi minėta CPK 145 straipsnio 6 dalimi turi teisę kreiptis su pagrįstu prašymu į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 str.).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovei pritaikytos teisėtai ir pagrįstai. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.