Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. nužudė savo šeimos narį.

2019 m. balandžio 18 d. apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, nukentėjusiajai D. A., su kuria gyveno kartu neįregistravę santuokos, tai yra savo šeimos nariui, spaudė rankomis įvairias kūno vietas, trankė nukentėjusiąją į aplinkos daiktus, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus smūgių vietose bei, smaugdamas, rankomis suspaudė D. A. kaklą ir kojomis spaudė krūtinę. Rankomis spausdamas kaklą, o kojomis krūtinę, kaltinamasis A. R. nukentėjusiajai D. A. padarė daugybinius kaklo odos nubrozdinimus, poodžio ir raumenų kraujosruvas, poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžius, kraujosruvas liežuvio šaknyje, apatinio žandikaulio dantenų kraujosruvas ir gleivinės įtrūkimus, kairiojo raktikaulio ir abipusius viršutinių šonkaulių lūžius. Nuo mechaninės asfiksijos, smaugiant rankomis bei spaudžiant kaklą ir krūtinės ląstos viršutinę dalį, nukentėjusioji D. A. įvykio vietoje mirė.

Tokiu būdu, kaltinamasis A. R. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę D. A..

Kaltinamasis A. R. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir nurodė, jog nukentėjusiosios savo sugyventinės D. A. jis nesmaugė.

Kaltinamasis paaiškino, jog tą dieną buvo nukentėjusiosios gimtadienis, todėl jie kartu su nukentėjusiąja parsinešė alkoholio, kurį namuose vartojo dviese. Po kurio laiko jis užmigo. Atsibudus, nukentėjusiąją D. A. jis rado gulinčią ant grindų prie lovos. Pagalvojęs, kad nukentėjusioji dėl girtumo nesugebėjo įlipti į lovą, paėmė ją per liemenį ir įvertė į lovą. Tada iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbą. Kaltinamasis A. R. paaiškino, jog policiją ir greitosios medicinos pagalbą kvietė, nes buvo šoko būsenos, kadangi ant nukentėjusiosios kaklo pastebėjo paraudimą, o iš nosies buvo išbėgęs kraujas. Kaltinamasis nurodė, jog, keldamas į lovą, nukentėjusiosios už kaklo nebuvo suėmęs, nebandė nukentėjusiosios ir gaivinti. Be to, nurodė, kad, kai kvietė policiją, nukentėjusioji dar buvo gyva.

A. R. nurodė, jog įvykio vakarą namuose be jų su nukentėjusiąja daugiau nieko nebuvo. A. R. nurodė ir tai, jog su nukentėjusiąja jie gyveno labai gerai, ūkį vedė bendrai, kartais vakarais su nukentėjusiąja išgerdavo alaus.

Kaltinamasis paaiškino, jog jam būdavo haliucinacijos, paskutiniu metu vaidendavosi, jog namuose kažkas vaikšto, įvykio vakarą jam vaidenosi slibinas.

Kartu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. balandžio 18 d. įtariamojo apklausos metu duotus savo parodymus (t. 2, b. l. 126-127), tačiau nurodė, jog parodymų patikrinimo vietoje metu ne viskas nufilmuota teisingai ir paaiškino, jog už kaklo nukentėjusiosios, kaip užfiksuota vaizdo įraše, jis nebuvo suėmęs ir nukentėjusiosios kaklo nespaudė.

Nukentėjusysis T. A. nurodė, jog jų su broliu T. A. ir seserimi S. K. tėvai išsiskyrė prieš 15 metų. Kadangi mama nukentėjusioji D. A. turėjo problemų su alkoholiu, po tėvų skyrybų, jis dėl savo ateities pasirinko gyventi su tėčiu, nes tai buvo saugesnis variantas, tačiau su mama ryšius palaikė ir jie tarpusavyje bendravo.

Nukentėjusysis paaiškino, jog kai mama gyveno su kitu vyru (ne su kaltinamuoju), jo santykiai su mama buvo artimi, kai grįždavo į (duomenys neskelbtini), jie su mama susitikdavo, atvažiuodavo ir brolis T. A., ir jie visi kartu bendraudavo. Apie tai, kad mama gyvena jau su kitu vyru, tai yra kaltinamuoju A. R., jis sužinojo 2018 m. pavasarį. Kaltinamojo A. R. jis nepažįsta ir su juo asmeniškai nėra bendravęs. Kadangi mama pastovių santykių neturėjo, jis norėjo palaukti, kol atsiras kažkoks pastovumas ir tada susipažinti, bendrauti. Nukentėjusysis nurodė, jog mamai pradėjus gyventi kartu su kaltinamuoju, pradžioje jo santykiai su mama taip pat buvo geri, jie gana dažnai bendraudavo telefonu. Tačiau po kurio laiko bendravimas pasikeitė, mama atitolo, tapo uždara, jokios iniciatyvos bendrauti ne tik nerodė, pati nei rašė, nei skambino, bet ir vengė bendravimo.

Nukentėjusysis nurodė, jog žinojo, kad mama buvo susilaužiusi raktikaulį. Tada pagalvojo, kad kažkas vyksta tuose namuose. Maždaug prieš mėnesį prieš įvykį mama jam skambino, buvo susijaudinusi, verkė, prašė ją pervežti namo, pas tėtį. Kadangi tą dieną atvažiuoti jis negalėjo, pasakė mamai, kad ji nusiramintų ir kad jie pasišnekės kitą dieną. Paskambinus po kelių dienų ir paklausus, kas nutiko, mama pasakė, kad viskas gerai, bandant aiškintis, mama daugiau bendrauti su juo nebenorėjo. Nors tuo metu šio įvykio jis nesureikšmino, tačiau dabar gailisi, galbūt galėjo kažką pakeisti, nes paskutiniu metu jautė, kad kažkas negerai, lyg mama norėtų grįžti pas tėtį, kur jai priklauso pusė namo.

Nurodė, kad sužalojimų ant mamos kūno asmeniškai jis nėra matęs. Apie tai, kad mama kartais būdavo sužalota, sužinojo tik per laidotuves iš mamos kolegių. Tai, kad mama vartojo alkoholį jis žinojo, mano, kad alkoholį jie abu kartu su kaltinamuoju vartojo, kadangi jie daugiau su niekuo nebendravo.

Nukentėjusysis nurodė, jog apie mamos mirtį telefonu jam pranešė brolis T. A.. Nukentėjusysis T. A. paaiškino, jog mamos mirtis jį sukrėtė, jis dvi savaites negalėjo eiti į darbą, nenorėjo nieko daryti, naktimis neužmigdavo, dėl laidotuvėse matytų vaizdų – sužaloto, sumušto mamos kūno – jį kankino košmarai. Dėl to, tai yra dėl kaltinamojo A. R. veiksmų nužudžius mamą, jis patyrė neturtinę žalą, kurią, pasitarus su broliu ir seserimi, jis įvertino 5 000 Eur.

Nukentėjusysis T. A. parodė, kad jų mama nukentėjusioji D. A. su kaltinamuoju A. R. iki įvykio kartu gyveno daugiau nei vienerius metus. Kaltinamąjį jis matė tik vieną kartą, iš esmės su juo nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė, kadangi A. R., kaip žmogus, jam nepatiko.

Nukentėjusysis T. A. paaiškino, jog anksčiau, tai yra, kai mama gyveno su ankstesniu vyru (ne su kaltinamuoju) jis, kaip ir brolis, su mama bendraudavo, susitikdavo, kartais mama grįždavo pas tėtį, kur ji turi atskirą, jai priteistą kambarį. Artimiausiai su mama bendravo jis su broliu T. A., kuris savaitgaliais grįždavo į (duomenys neskelbtini). Tačiau pradėjus gyventi su A. R., santykiai su mama pasikeitė, bendravimas ženkliai sumažėjo. Nukentėjusysis paaiškino, jog, pradėjus gyventi su A. R., mama pasikeitė, pradėjo vengti bendrauti su jais, tapo uždara. Jis matydavo mamą mieste, kadangi, kaip ir mama, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau pas mamą nesilankė ir į svečius nėjo, mama pas jį irgi lankydavosi mažai, tuo metu šeimos švenčių jie kartu nešventė.

Nukentėjusysis nurodė, jog apie mamos mirtį jis sužinojo iš tėčio, kuris jam pranešė telefonu, o apie smurtą prieš mamą, sužinojo tik per laidotuves.

Nukentėjusysis T. A. nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jie – vaikai patyrė turtinę 2057 Eur žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos, nurodytos ikiteisminio tyrimo metu ir 2 300 Eur, kuriuos nurodė ir įrodymus dėl šių išlaidų pateikė teisminio nagrinėjimo metu bei neturtinę žalą, kurią vertina po 5 000 Eur kiekvienam. Nurodė jog 1 150 Eur, kuriuos dabar atlygino kaltinamasis ir 300 Eur, kuriuos gavo iš savivaldybės, iš turtinės 2057 Eur žalos sumos jie neišskaičiavo.

Nukentėjusioji S. K. nurodė, jog su mama D. A. ji bendravo nedaug. Apie mamos mirtį jai pranešė brolis. Kaltinamojo A. R. ji nepažinojo ir anksčiau niekada nėra jo mačiusi.

Nukentėjusioji paaiškino, jog kai mama gyveno su ankstesniu vyru (ne su kaltinamuoju), jų santykiai buvo artimesni. Pradėjus gyventi su kaltinamuoju A. R., mama pasikeitė, kartais ji net neatsiliepdavo į skambučius. Kas vyko mamos namuose ji nežinojo. Tik per laidotuves iš mamos kolegių sužinojo, kad mama skundėsi, jog jai blogai, ant kūno būdavo mėlynių.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo A. R. veiksmų jiems – vaikams padaryta neturtinė žala, kurią, jie visi trise pasitarę, įvertino po 5 000 Eur. Mano, jog tai tinkamai suma įvertinti žalai, nes viena yra žinoti, kad turi mamą, kita yra žinoti, kad ją atėmė.

Liudytoja E. D. parodė, kad nukentėjusiąją D. A. ji pažinojo 20 metų. D. A. buvo jai labai artimas žmogus.

2017 m. gruodžio 1 d., kai D. A. atėjo pas ją į svečius pasveikinti su gimtadieniu, ji sužinojo, kad D. A. turi jaunesnį draugą – A. R., kuris atėjo kartu su ja. Kai jie kartu su A. R. gyveno išsinuomotame bute, ji dažnai ateidavo pas D. A. į svečius, tačiau tik tada, kai nebūdavo A. R., nes jis jai nepatiko. Paprastai pas D. A. į svečius ji ateidavo dienos metu, ir niekada nėra mačiusi D. A. neblaivios, ar pagiringos, priešingai D. A. visada buvo pakili, pasitempusi. Nėra niekada mačiusi D. A. ir sužalotos. D. A. A. R. niekada nesiskųsdavo, atvirkščiai rūpinosi A. R., ruošdavo jam maistą, laukdavo, kol grįš iš darbo, rūpinosi jų namais. D. A. buvo labai tvarkinga ir atsakinga moteris

Liudytoja patvirtino, jog, pradėjus gyventi kartu su A. R., D. A. iš tiesų atsiribojo nuo aplinkos, nenorėjo su niekuo daugiau bendrauti, vengė bendravimo, jie su A. R. buvo tik dviese, ir iš esmės bendravo tik dviese, pas juos namuose niekas nesilankydavo. Kai pradėjo gyventi kartu su A. R., D. A. nebepalaikė ryšių ir su vaikais. Vaikams ko gero nepatiko A. R..

Paskutinį kartą su D. A. ji bendravo telefonu 2019 m. balandžio 17 d. rytą, D. A. sakė jai, kad eis į darbo biržą, girdėjo, jog namuose yra ir A. R., kuris kažką sakė, tada ji D. A. pasakė, kad susiskambins, kai A. R. nebus namuose. Tai buvo paskutinis pokalbis su D. A..

Liudytoja A. Š. nurodė, jog nuo 2018 m. vasario 3 d. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), ji leido gyventi A. R., kuris pradžioje bute gyveno vienas. Vėliau, jai sutikus, kartu su A. R. apsigyveno ir jo draugė (nukentėjusioji D. A.). Liudytoja nurodė, jog nukentėjusioji buvo rami, gera ir tvarkinga moteris, kaimynai niekada jais nesiskundė, dėl jų jai niekada nekilo jokių problemų. Kad A. R. ar D. A. būtų neblaivūs ji niekada nematė, nematė pas juos ir pašalinių žmonių, sužalojimų, mėlynių ant nukentėjusiosios kūno taip pat nematė.

Liudytoja M. Š., patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2019 m. balandžio 18 d., apie 00.38 val., patruliuojant su kolegomis S. G. ir B. Š., iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad asmeniui reikalinga pagalba, pranešimas buvo neaiškus, nes kokia pagalba reikalinga, asmuo nenurodė. Nuvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) bute, kurio durys buvo atidarytos, jie aptiko vien su apatinėmis kelnaitėmis ir marškinėliais stovintį, akivaizdžiai neblaivų ir kartu pasimetusį bei išsigandusį kaltinamąjį. Įėjus į kambarį, jame aptiko lovoje gulinčią nukentėjusiąją. Paklausus kaltinamojo, kas nutiko, pastarasis nurodė, kad nukentėjusioji miega. Kartu buvęs kolega S. G. bandė apčiuopti pulsą, tačiau jo neapčiuopė, darė širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą. Liudytoja kartu nurodė, jog nors kaltinamasis sakė, kad nukentėjusioji tiesiog miega, tačiau, vos tik įėjus ir pamačius nukentėjusiąją, buvo akivaizdu, kad nukentėjusioji mirusi, kūnas buvo pabalęs. Įtarus, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, kaltinamasis buvo sulaikytas. Kolegos liko viduje, o ji kaltinamąjį išvedė į tarnybinį automobilį.

Liudytoja nurodė, kad, kaltinamajam būnant tarnybiniame automobilyje, jai paklausus, kas nutiko, kaltinamasis parodė, kad jie dviese su nukentėjusiąja vartojo alkoholinius gėrimus, kitų asmenų su jais nebuvo, po kurio laiko jam pasivaideno, kad jį puola slibinas, nuo kurio jis gynėsi, suėmęs už kaklo jį smaugė, po to numetė į lovą, o atsipeikėjęs, suprato, kad tai jo sugyventinė. Kaltinamasis aiškino, kad nukentėjusiąją labai myli, kad nenorėjo, kad taip nutiktų, vis klausinėjo, ar atgaivino sugyventinę. Taip pat sakė, kad serga šizofrenija. Liudytoja nurodė , jog kaltinamasis buvo labai susijaudinęs (t. 1, b. l. 87-88).

Liudytojas S. G. parodė, kad 2019 m. balandžio 18 d., policijos ekipaže dirbant kartu su M. Š. ir B. Š., po vidurnakčio buvo gautas pranešimas, kad adresu - (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba, tačiau kokia pagalba, neaišku. Nuvykus nurodytu adresu, buto durys buvo atidarytos, bute juos pasitiko vien apatiniais rūbais vilkintis kaltinamasis, kuris buvo labai susijaudinęs. Lovoje pastebėjo gulinčią nukentėjusiąją. Paklausus, kas nutiko, kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusioji miega. Patapšnojus moteriai per žandus, jokios reakcijos nebuvo, pulso jis neužčiuopė. Dar kartą paklausus, kas nutiko, kaltinamasis pasakė, kad jis nukentėjusiąją gaivino, tada jie suprato, kad pastarasis moterį smaugė. Be to, ant moters kaklo buvo paraudimas, nubrozdinimas. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusiąją bandė gaivinti, darė pastarajai dirbtinį kvėpavimą. Liudytojas nurodė ir tai, jog, kaltinamąjį nuvedus į tarnybinį policijos automobilį, pastarasis kolegei (policijos pareigūnei M. Š.) dalinai prisipažino.

Liudytoja A. R. parodė, kad jos sūnus A. R. su nukentėjusiąja D. A. gyveno kartu, kaip sugyventiniai. D. A. kaip sūnaus sugyventinė jai buvo labai gera, visuomet jai padėdavo. Liudytoja nurodė, jog D. A. niekada nesiskundė, kad sūnus ją muštų, ar, kad jie nesugyvena, atvirkščiai, visuomet sakydavo, kad jie sugyvena labai gerai, kad sūnus jai yra geras.

Liudytoja patvirtino, jog jos sūnus A. R. dažnai vartodavo alkoholį, buvo nuo jo priklausomas. Norėdamas atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio, pats savo noru tris kartus gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, pirmąjį kartą gydymas padėjo, tačiau kitus du kartus – ne.

Liudytoja taip pat nurodė, jog jos brolis P. J. jai sakė, kad įvykio naktį pas jos sūnų ir sugyventinę D. A. namuose buvo svečių, ir kad tie svečiai susimušė, tačiau, kas buvo tie svečiai, brolis jai nepasakė.

Liudytojas P. J. parodė, kad A. R. niekada nėra sakęs, kad įvykio metu pas A. R. buvo ir kitų asmenų. Liudytojas nurodė, jog su A. R. jis iš vis jokių ryšių nepalaiko ir su pastaruoju nebendrauja, taigi jokių aplinkybių nežino. Apie įvykį sužinojo tik kitą dieną, apie įvykdytą nusikaltimą jam pranešė brolis. Liudytojas patvirtino, jog A. R. aplinkybes gali išsigalvoti, prasimanyti, ir jai atrodo, jog tai tikrovė.

Iš Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. balandžio 18 d. tarnybinių pranešimų, Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK tyrėjos 2019 m. balandžio 18 d. tarnybinio pranešimo, Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK duomenų bazės duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. 00.39 val. Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK gavus pranešimą, kad adresu - (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba, nuvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje, bute, ant lovos aptikta moteris, kuri nerodė gyvybės ženklų, ant moters kaklo matėsi kraujosruvos. Nustatyta, kad policijos pareigūnas bandė apčiuopti moters pulsą, tačiau jo nejuto. Netrukus atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo moters mirtį. Nustatyta, kad mirusi moteris – nukentėjusioji D. A.. Įvykio vietoje sulaikytas A. R.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. R. policijos pareigūnams nurodė, jog, paėmęs nukentėjusiąją už kaklo, ją paguldė. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d., 04.36 val. A. R. nustatytas 2,53 promilių girtumo laipsnis. Įvykis filmuotas „Transcend“ 0034,0048, 0033 (t. 1, b. l. 1, 12, 24, 26-30).

Iš 2019 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, priedo prie įvykio apžiūros protokolo – fotolentelės, nuotraukų Nr. 1-10 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta - butas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu, kambaryje aptiktas ant grindų aukštielninkas gulintis moters lavonas. Lavono apžiūros metu smakro, pasmakrio srityje, kaklo ir priekiniame paviršiuje krūtinės ląstos dalyje 12 x 20 cm. plote aptiktos daugybinės šviežios kraujosruvos, nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos. Nustatyta, jog įvykio vietos apžiūroje dalyvavo ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos vyresnysis ekspertas D. V. (t. 1, b .l. 13-22).

Iš Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. balandžio 18 d. tarnybinių pranešimų, policijos duomenų bazės nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu dalyvavęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos vyresnysis ekspertas D. V. pateikė žodinę preliminarią mirties išvadą - pasmaugimas (t. 1, b. l. 1, 24, 26-30).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimo Nr. 41D(K)-917 „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019 m. balandžio 18 d., 00.35 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešėjo pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pagalbos kvietimo, adresu – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikia skaitmeninę skambučio garso įrašo kopiją (t. 1, b. l. 134).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2019 m. balandžio 18 d., 00.35 val. garso įrašas. Nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 skambinantis asmuo, nurodo, jog adresu – (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba, asmuo kviečia policiją. Nustatyta, jog į Bendrojo pagalbos centro operatorės klausimus, kas atsitiko ir kodėl kviečiama policija, asmuo atsakė – „kiek lavonų norit turėt“ (t. 1, b. l. 135-136).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) , buvusių policijos pareigūnų S. G., M. Š. ir B. Š. nešiojamų registratorių „Body“ vaizdo ir garso įrašai.

Iš policijos pareigūno S. G. „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo nustatyta, jog, 2019 m. balandžio 18 d., 00.52 val., atvykus į įvykio vietą, aiškinantis įvykio aplinkybes, įvykio vietoje buvusiam A. R. uždavus klausimą – „kodėl kaklas mėlynas?“‚ „Užspaudei?“, A. R. atsakė – „Nu“.

Iš policijos pareigūnės M. Š. „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d., 01.02 val., į policijos pareigūnės M. Š. klausimą – „Ar tu už kaklo ją griebei, ar kas buvo“, policijos tarnybiniame automobilyje sėdintis A. R. atsakė – „Nuje“ (t. 1, b. l. 140-143).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, vaizdo įrašo prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo metu kaltinamasis A. R. parodo, kaip nukentėjusiajai, gulint ant grindų, buvo suėmęs už kaklo, kaip, suėmęs nukentėjusiąją už kaklo, ją pasodino, kaip pasodinus laikė nukentėjusiajai už kaklo, kaip po to nuo nukentėjusiosios atsitraukė ir kaip, suėmęs per liemenį, paguldė į lovą. Nustatyta, jog, rodydamas, kaip pasodinus nukentėjusiąją, laiko rankomis suėmęs už kaklo, kaltinamasis sako – „smaugiau“ (t. 2, b. l. 130-132).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 228/2019 (03) nustatyta, kad D. A. mirė nuo mechaninės asfiksijos, smaugiant rankomis bei spaudžiant kaklą ir krūtinės ląstos viršutinę dalį, į ką rodo: smaugimo rankomis žymės kaklo priekiniame paviršiuje (kaklo odos nubrozdinimai-įdrėskimai būdingi rankų pirštų nagams, nedidelės apvalios susiliejančios kraujosrūvos smakro ir pasmakrio srityje būdingos rankų pirštų galų spaudimui), daugybinės kaklo odos, poodžio ir raumenų kraujosruvos, poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžiai, kraujosruvos liežuvio šaknyje, apatinio žandikaulio dantenų kraujosruvos ir gleivinės įtrūkimai, kairiojo raktikaulio ir abipusiai viršutinių šonkaulių lūžiai, ryškūs asfiksijos požymiai - veido cianozė, daugybinės taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, smulkios kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, Tardje dėmės po plaučių krūtinplėve bei histologinio tyrimo duomenys (išvados punktas 1).

Smaugimo rankomis žymės kaklo priekiniame paviršiuje rodo, kad D. A. buvo smaugiama rankomis. Poliežuvinis kaulas ir gerklų kremzlės lūžo nuo tiesioginio trauminio poveikio į kaklo priekinį paviršių gerklų projekcijoje (išvados punktas 1.1.). Kraujosruvos skirtinguose kaklo raumenų sluoksniuose rodo, kad D. A. buvo smaugiama kelis kartus. Tikėtina, kad D. A. pasmaugta per keletą minučių ar ilgesnį laiką su pertraukomis (išvados punktas 2.1.). Kaklo sužalojimai galėjo gautis smaugiant keliais etapais (išvados punktas 7)

Kairės pusės raktikaulio ir abipusiai viršutinių šonkaulių lūžiai atsirado spaudžiant krūtinės ląstos viršutinę dalį iš priekio, galėjo gautis minant koja, spaudžiant sulenktos kojos keliu ir pan. (išvados punktas 1.1.). Kairio raktikaulio ir šonkaulių lūžiai paaiškinami keturiais ar penkiais trauminiais poveikiais (išvados punktas 7).

Sprendžiant iš tyrimo metu rastų lavoninių pakitimų ir įvykio vietoje konstatuotų lavoninių reiškinių bei kitų duomenų, D. A. mirė 2019 m. balandžio mėn. naktį iš 17 d. į 18 d., apie 00.30 val. (t. 2, b. l. 7-13).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 15/2019(01) nustatyta, kad D. A. poliežuvinio kaulo yra lūžęs kairysis didysis ragas, skydinėje kremzlėje yra lūžę dešinysis viršutinis ragas, kairysis apatinis ragas ir skydinė kremzlė vidurio linijoje, žiedinėje kremzlėje lūžusi plokštelė dešinėje ir skilusi vidiniame paviršiuje kairėje. Poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių sužalojimų morfologiniai požymiai rodo, kad jie suformuoti tiesioginio trausminio poveikio į gerklų kremzlių projekciją iš priekio (išvados punktas 1). Kairės pusės raktikaulis ir kairės bei dešinės pusės I-asis ir II-asis šonkauliai lūžo nuo tiesioginio trauminio poveikio į krūtinės viršutinę dalį. Šie lūžiai nebūdingi lūžiams, padaromiems reanimuojant (išvados punktas 2) (t. 2, b. l. 14-23).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-122/2019 nustatyta, kad nėra duomenų, jog nusikaltimo padarymo metu A. R. dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų reikšmę ar būtų negalėjęs jų valdyti, jis buvo paprasto girtumo būsenoje (išvados punktas 1). Šiuo metu A. R. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (išvados punktas 2). A. R. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia (išvados punktas 5).

Įrodymų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas (Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių - mirties yra priežastinis ryšys, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko veiklos rezultatas, ir kai priežastinis ryšys yra objektyvus, kai būtent kaltinamojo padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių – mirties kilimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 228/2019(03), objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusioji D. A. mirė nuo mechaninės asfiksijos, smaugiant nukentėjusiąją rankomis bei spaudžiant nukentėjusiosios kaklą ir krūtinės ląstos viršutinę dalį. Nustatyta, jog, konstatuojant nukentėjusiosios D. A. mirties priežastį, teismo medicinos eksperto išvadą sąlygojo objektyviai ant nukentėjusiosios kūno rasti sužalojimai - smaugimo rankomis žymės kaklo priekiniame paviršiuje (kaklo odos nubrozdinimai-įdrėskimai būdingi rankų pirštų nagams, nedidelės apvalios susiliejančios kraujosruvos smakro ir pasmakrio srityje būdingos rankų pirštų galų spaudimui), daugybinės kaklo odos, poodžio ir raumenų kraujosruvos, poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžiai, kraujosruvos liežuvio šaknyje, apatinio žandikaulio dantenų kraujosruvos ir gleivinės įtrūkimai, kairiojo raktikaulio ir abipusiai viršutinių šonkaulių lūžiai. Baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 228/2019(03), objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog smaugimo rankomis žymės kaklo priekiniame paviršiuje rodo, kad nukentėjusioji D. A. buvo smaugiama rankomis. Nustatyta, jog poliežuvinis kaulas ir gerklų kremzlės lūžo nuo tiesioginio trauminio poveikio į kaklo priekinį paviršių gerklų projekcijoje. Baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 228/2019(03), objektyviai ir neginčytinai nustatyta ir tai, jog nukentėjusioji D. A. rankomis buvo smaugiama kelis kartus ir keliais etapais. Galiausiai byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta išvada Nr. M 228/2019(03), objektyviai nustatyta, kad kairės pusės raktikaulio ir abipusiai viršutinių šonkaulių lūžiai nukentėjusiajai padaryti spaudžiant nukentėjusiosios krūtinės ląstos viršutinę dalį iš priekio ir galėjo gautis minant koja, spaudžiant sulenktos kojos keliu ir pan., ir minėti sužalojimai, eksperto vertinimu, nukentėjusiajai padaryti keturiais ar penkiais trauminiais poveikiais.

Analizuojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto pateiktą specialisto išvadą Nr. M 228/2019(03), nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje akivaizdu, jog, konstatuojant nukentėjusiosios D. A. mirties priežastį, esmine ir pagrindine nukentėjusiosios mirtį lėmusia priežastimi teismo medicinos ekspertas nurodo mechaninę asfiksiją. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje akivaizdu, jog mirties priežastimi konstatuojant mechaninę asfiksiją, teismo medicinos eksperto išvadoje išskirtas dvejojo pobūdžio poveikis, nukreiptas į nukentėjusiąją – smaugimas ir spaudimas rankomis, suėmus nukentėjusiajai už kaklo bei krūtinės ląstos viršutinės dalies spaudimas kojomis. Analizuojant specialisto išvadą Nr. M 228/2019(03) byloje akivaizdu ir tai, jog teismo medicinos eksperto išvados, konstatuojant nukentėjusiosios mirties priežastį ir mirtį sąlygojusius poveikius, nukreiptus į nukentėjusiosios kūną, yra vienareikšmiškos ir besąlyginės.

Vertinant tai, kas išdėstyta, nustatytas išdėstytas faktines bylos aplinkybes vertinant nužudymo kaip nusikalstamos veikos teisinio reglamentavimo kontekste, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys ir, esant pateiktai teismo medicinos eksperto išvadai, logiška, jog dėsningai, o ne atsitiktinai nulėmęs nukentėjusiosios D. A. mirtį yra smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją. Esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje akivaizdu, jog priežastinis ryšys tarp smurtinio pobūdžio, taigi nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją D. A. - pastarąją smaugiant, kaklą spaudžiant rankomis, viršutinę krūtinės ląstos dalį spaudžiant kojomis - ir kilusių padarinių - nukentėjusiosios D. A. mirties, nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir neginčytinas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje akivaizdu ir neginčytina, jog būtent smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją tiesiogiai sąlygojo padarinių – nukentėjusiosios D. A. mirties kilimą. Jokie kiti veiksniai, turėję reikšmės nukentėjusiosios mirčiai, nagrinėjamoje byloje nenustatyti.

Kaltinimas nužudžius nukentėjusiąją D. A. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinamajam A. R..

Kaltinamasis A. R. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis, neneigdamas, jog galbūt galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajai, neigia nukentėjusiąją D. A. smaugęs ir tokiu būdu pastarąją nužudęs. Tokie kaltinamojo A. R. parodymai teismo vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jos ribas, ir atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms, objektyviai nustatytų aplinkybių visumai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vieni reikšmingiausių įrodymų, konstatuojant kaltinamojo A. R. kaltę, yra paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo pradžioje - 2019 m. balandžio 18 d. pirminės apklausos metu ir 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje - duoti parodymai.

Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog, pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, 2019 m. balandžio 18 d. pirminės apklausos metu kaltinamasis A. R. nors ir nurodė, jog dėl alkoholio visų įvykio aplinkybių jis neprisimena, tačiau kartu nurodė ir tai, jog kaip per „proto prašviesėjimą“ prisimena, kad, suėmęs abejomis rankomis už kaklo, jis smaugė kambaryje ant grindų gulinčią savo sugyventinę nukentėjusiąją D. A.. Objektyviai nustatyta, jog pirminės apklausos metu kaltinamasis A. R., patikslindamas aplinkybes, nurodė ir tai, kad prisimena, jog jam kažkas pradėjo vaidentis, jog šalia yra kažkas kitas ir nuo to reikia gintis, ir atsitokėjo tik tuomet, kai pradėjo nukentėjusiąją smaugti, po to, atsitokėjęs, ant grindų gulinčią nukentėjusiąją pradėjo gaivinti, po ko įkėlė ją į lovą ir toliau gaivino (t. 2, b. l. 126-127). Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje, 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. R., naudojant žmogaus manekeną, taipogi parodė, kaip, kambaryje ant grindų gulinčiai nukentėjusiajai pirmiausia suėmė rankomis už kaklo ir taip, suėmęs rankomis už kaklo, pastarąją pasodino, pasodinęs, smaugė, po to nuo nukentėjusiosios atsitraukė ir, suėmęs per liemenį, įkėlė ją į lovą (t. 2, b. l. 130-131).

Byloje nustatyta ir tai, jog tiek paskesnio ikiteisminio tyrimo metu - 2019 m. balandžio 24 d. papildomos įtariamojo apklausos metu bei 2019 m. liepos 24 d. apklausos metu (t. 2, b. l. 134-135, b. l. 146-147), tiek teisminio nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo pradžioje 2019 m. balandžio 18 d. pirminės apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus, jog smaugė nukentėjusiąją D. A., kaltinamasis A. R. neigė. Tačiau netikėti, abejoti ar atmesti kaltinamojo A. R. 2019 m. balandžio 18 d. pirminės įtariamojo apklausos metu ir 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip įrodymus vertinti kaltinamojo A. R. būtent 2019 m. balandžio 18 d. pirminės įtariamojo apklausos metu ir 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus, atmetant kaltinamojo paskesnio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, objektyviai įgalina byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, jog, vertinant pirminius kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje, tiek pirminės apklausos metu, tiek paskesnio procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje metu, kaltinamojo A. R. parodymai, įvardijant nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšmingas aplinkybes - jog abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiajai už kaklo, jis pastarąją smaugė - savo esme yra tapatūs, ir atkreiptina, tapatūs tiek įvardijant atliktus veiksmus, tiek įvardijant ir dėstant atliktų veiksmų eigą. Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, jog reikšminga prasme tapatūs ir identiški kaltinamojo parodymai, nurodant prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, užfiksuoti dviejų atskirų ir skirtingu laiku atliktų procesinių veiksmų metu. Nustatyta, jog pirminė kaltinamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu atlikta 2019 m. balandžio 18 d., 14.45 val. – 15.41 val., tai yra tą pačią nusikalstamos veikos padarymo dieną. Parodymų patikrinimas vietoje atliktas 2019 m. balandžio 19 d., 10.16 val. – 10.20 val., tai yra sekančią dieną po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, iš vienos pusės, pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, nustatant reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir fiksuojant kaltinamojo parodymus, yra atlikti nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo. Logiška, jog anksčiau neteistas, taigi atitinkamos kriminalinės patirties neturintis ir savo parodymų ir galimos gynybos pozicijos neapgalvojęs kaltinamasis, būtent pirminių ikiteisminių tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų metu nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Iš kitos pusės, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, tiesiogiai fiksuojant kaltinamojo paaiškinimus, atlikti skirtingu laiku – vienu atveju - 2019 m. balandžio 18 d., 14.45 val. – 15.41 val., kitu atveju - 2019 m. balandžio 19 d., 10.16 val. – 10.20 val. Taigi, laiko prasme pakankamai, beveik paros laiku, nutolusiu vienas nuo kito. Ir ši aplinkybė, turint omeny skirtingų procesinių veiksmų metu ir skirtingu laiku išdėstytų parodymų tapatumą, taip pat įgalina objektyviai teigti, jog būtent 2019 m. balandžio 18 d. pirminės įtariamojo apklausos metu ir 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. R. nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, jog procesiniai veiksmai, fiksuojant kaltinamojo parodymus, tiek pirminė 2019 m. balandžio 18 d. kaltinamojo A. R. apklausa, tiek 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimas vietoje, atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, abiejuose procesiniuose veiksmuose dalyvaujant kaltinamojo teises ginančiai ir interesus atstovaujančiai gynėjai. Nustatyta, jog pastabų dėl netinkamo procesinių veiksmų atlikimo, ar netinkamo kaltinamojo parodymų fiksavimo nei pats kaltinamasis, nei jo gynėja, nei pirminės apklausos metu, nei parodymų patikrinimo vietoje metu nepareiškė.

Vertinant kaltinamojo baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, pažymėtina ir tai, jog nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neigė smaugęs nukentėjusiąją, tačiau to paties teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus pirminės 2019 m. balandžio 18 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis, nurodydamas, jog parodymai „turbūt teisingi, jei tokie užfiksuoti“, tokiu būdu juos patvirtino. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat objektyviai suponuoja remtis ir kaip patikimus įrodymus vertintini pirminius kaltinamojo byloje duotus parodymus. Be to, pažymėtina, jog ir 2019 m. liepos 24 d. apklausos metu, nors kaltės ir nepripažindamas, pats kaltinamasis A. R. nurodė, jog, susipažinęs su kaltinimu ir suprasdamas, kad D. A. buvo pasmaugta, gali pasakyti, kad jis tai galėjo padaryti tik paveiktas haliucinacijos, nesuvokdamas realios aplinkos.

Tokiu būdu, vertinant tai, kas išdėstyta, turint omeny pareikšto kaltinimo ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikšmingą ir esminį kaltinamojo parodymų tapatumą, netikėti išdėstytais pirminiais ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamojo duotais parodymais, ar jais kaip įstatymo reikalavimų baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme neatitinkančiais įrodymais nesiremti teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokio pagrįsto pagrindo neturi.

Vertinant baudžiamojoje byloje kaltinamojo A. R. duotus parodymus ir kaip reikšmingas bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus vertinant pirminės 2019 m. balandžio 18 d. įtariamojo apklausos metu ir 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamojo duotus parodymus, atmetant tiek paskesnius ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, suponuoja ir objektyviai byloje nustatyta aplinkybė, jog būtent pirminius A. R. parodymus patvirtina kitos faktinės baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, objektyvi jų visuma.

Teismų praktikoje įrodomąja prasme vienas reikšmingiausių įrodymų nužudymo bylose yra teismo medicinos eksperto išvada, konstatuojant asmens mirties priežastį bei nustatant asmens mirtį sąlygojusius veiksnius. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. M 228/2019(03) vienareikšmiškai konstatuota, jog nukentėjusioji D. A. mirė nuo mechaninės asfiksijos. Vienareikšmiškai specialisto išvada konstatuota ir tai, jog vienas iš nukentėjusiosios mirtį sąlygojusių poveikių yra tai, kad nukentėjusioji D. A. buvo smaugiama rankomis ir buvo smaugiama kelis kartus ir keliais etapais. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu, dėstydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir įvardindamas savo veiksmus, nurodė, jog pirmiausia rankomis už kaklo nukentėjusiajai buvo suėmęs, pastarajai gulint ant grindų, po ko, suėmęs rankomis už kaklo, nukentėjusiąją pasodino, ir pasodinęs, rankomis suėmęs už kaklo, nukentėjusiąją smaugė. Gretinant, iš vienos pusės - teismo medicinos eksperto pateiktas išvadas, identifikuojant ir konstatuojant nukentėjusiosios D. A. mirties priežastį ir vieną iš mirtį sąlygojusių veiksnių – nukentėjusiosios smaugimas rankomis kelis kartus ir keliais etapais, iš kitos pusės - kaltinamojo parodymus, nurodant prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus – kaklo suėmimas rankomis, nukentėjusiajai gulint ant grindų, nukentėjusiosios pasodinimas, suėmus rankomis už kaklo ir, galiausiai, nukentėjusiosios suėmimas rankomis už kaklo, smaugimas, pastarąją pasodinus, byloje akivaizdu, jog teismo medicinos eksperto pateiktos išvados ir kaltinamojo parodymai, apibrėžiant prieš nukentėjusiąją pavartotus smurtinio pobūdžio veiksmus, jų kilmę, pobūdį ir apimtį, iš esmės yra tapatūs.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. R. kaltę objektyviai pagrindžia ir įrodomąją prasme yra reikšmingas 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, akcentuojant priedą prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo – vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti kaltinamojo parodymai ir betarpiškai, panaudojant manekeną, parodyti veiksmai, nurodant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog, ginčydamas pareikštus kaltinimus, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. R. neigė parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotus duomenis, nurodydamas, jog vaizdo įraše ne viskas nufilmuota teisingai, nes jis nukentėjusiosios rankomis už kaklo nebuvo suėmęs. Tokie kaltinamojo argumentai teismo vertintini ne tik kritiškai, bet ir kaip iš esmės nelogiški. Baudžiamojoje byloje prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo pridėtame priede - vaizdo įraše, kuris tiesiogiai peržiūrėtas teisminio nagrinėjimo metu, akivaizdžiai užfiksuota, kaip kaltinamasis procesinio veiksmo metu, naudojant manekeną, parodė, kaip nukentėjusiajai, gulint ant grindų, buvo suėmęs už kaklo, kaip pastarąją, suėmęs už kaklo, pasodino, kaip, pasodinus, laikė suėmęs rankomis nukentėjusiajai už kaklo, kaip po to nuo nukentėjusiosios atsitraukė ir kaip nukentėjusiąją, suėmęs už liemens, paguldė į lovą. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įraše akivaizdžiai ir aiškiai užfiksuoti ne tik kaltinamojo parodyti veiksmai, bet aiškiai užfiksuoti ir kaltinamojo A. R. žodžiu išsakyti paaiškinimai, kuomet, kaltinamasis, rodydamas, kaip nukentėjusiąją, suėmęs rankomis už kaklo, pasodino ir, pasodinus, laikydamas rankomis nukentėjusiajai už kaklo, pasakė – „smaugiau“. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste, kaltinamojo argumentai, ginčijant vaizdo įraše, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, užfiksuotus duomenis, atmestini ne tik kaip nelogiški, juolab, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis suprantamai net negalėjo paaiškinti, kodėl parodymų patikrinimo vietoje metu parodė tokias aplinkybes ir nurodė tokius savo veiksmus, bet ir akivaizdžiai prieštaraujantys objektyviai nustatytoms ir procesiniuose dokumentuose bei jų vaizdiniuose prieduose užfiksuotoms aplinkybėms. Nagrinėjamu aspektu, vaizdo įrašą vertinant kaip įrodymą, byloje reikšminga ir tai, jog vaizdo įraše aiškiai matyti, kad kaltinamasis parodymus davė, atliktus prieš nukentėjusiąją veiksmus demonstravo savarankiškai, laisva valia, ir buvo vienareikšmiškai orientuotas aplinkoje ir laike. Ši aplinkybė objektyviai ir neginčytinai suponuoja, jog kaltinamasis A. R. 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu davė teisingus parodymus ir aplinkybes, kurias prisiminė, nurodė teisingai. Nustatytų aplinkybių visuma objektyviai įgalina parodymų patikrinimo vietoje protokolą ir priedą prie jo – vaizdo įrašą vertinti kaip tinkamą įrodymą ir juo remtis, konstatuojant kaltinamojo A. R. kaltę.

Nagrinėjamoje byloje, konstatuojant kaltinamojo kaltę, įrodomąją prasme reikšmingi yra ir vaizdo bei garso įrašai iš policijos pareigūnų nešiojamųjų registratorių „Body“ bei liudytojų policijos pareigūnų S. G. ir M. Š. duoti parodymai.

Antai, byloje iš policijos pareigūno S. G. nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo objektyviai nustatyta, jog 2019 m. balandžio 18 d., 00.52 val., į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, esant buto kambaryje, policijos pareigūnui S. G. kaltinamajam A. R. uždavus klausimą – „kodėl kaklas mėlynas?“‚ „Užspaudei?“, kaltinamasis A. R. į klausimą atsakė – „Nu“. Iš policijos pareigūnės M. Š. nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo taip pat objektyviai nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d., 01.02 val., toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, į policijos pareigūnės M. Š. klausimą – „Ar tu už kaklo ją griebei, ar kas buvo“, policijos tarnybiniame automobilyje sėdintis A. R. atsakė – „Nuje“ (t. 1, b. l. 140-143). Aplinkybę, jog, atvykus į įvykio vietą, aiškinantis aplinkybes, kaltinamasis pripažino smaugęs nukentėjusiąją D. A., patvirtino ir liudytojais byloje teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai apklausti policijos pareigūnai liudytojai S. G. ir M. Š.. Pažymėtina, jog M. Š. byloje buvo apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu, ir kaip nustatyta, nurodė, analogiškas aplinkybes, kaip ir teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, išdėstytų duomenų visuma objektyviai ir neginčytinai patvirtina, jog tai, kad nukentėjusiąją D. A. smaugė, kaltinamasis A. R. nurodė dar įvykio vietoje, iš esmės iš karto po nusikalstamos veikos padarymo. Išdėstytų duomenų visuma objektyviai ir neginčytinai patvirtina ir kitą nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingą ir svarbią aplinkybę – kaltinamojo dar įvykio vietoje išsakyti paaiškinimai, jog smaugė nukentėjusiąją D. A., nebuvo vienakartiniai. Nustatyta, jog kaltinamasis šią aplinkybę nurodė kelis kartus, dviem policijos pareigūnams - S. G. ir M. Š., nurodė skirtingu laiku - 2019 m. balandžio 18 d., 00.52 val. ir 01.02 val., ir skirtingomis aplinkybėms – pirmu atveju – esant bute, antru atveju – sėdint policijos tarnybiniame automobilyje. Esant tokiems duomenims, abejoti nustatytomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, jog iš policijos pareigūnės M. Š. nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo matyti, jog kaltinamasis A. R. yra pasimetęs, susijaudinęs. Tai, jog kaltinamasis buvo susijaudinęs, blaškėsi, patvirtino ir tiesiogiai, pastarajam esant tarnybiniame automobilyje, su kaltinamuoju bendravusi policijos pareigūnė liudytoja M. Š.. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog iš policijos pareigūnės M. Š. nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo aiškiai matyti ir tai, jog nors ir susijaudinęs bei pasimetęs, tačiau kaltinamasis A. R. neabejotinai orientuojasi aplinkoje. Tai suponuoja, jog kaltinamasis gebėjo nurodyti ir nurodė tikrąsias aplinkybes.

Taigi, vertinant išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų visetą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys ir, kaip minėta, dėsningai, o ne atsitiktinai nulėmęs nukentėjusiosios D. A. mirtį yra kaltinamojo A. R. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją. Būtent kaltinamojo A. R. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją tiesiogiai sąlygojo padarinių – nukentėjusiosios D. A. mirties kilimą. Priežastinis ryšys tarp kaltinamojo A. R. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją D. A. 2019 m. balandžio 18 d., apie 00.30 val., smaugiant rankomis nukentėjusiosios kaklą bei kojomis spaudžiant krūtinę ir kilusių padarinių – nukentėjusiosios D. A. mirties, nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir neginčytinas.

Tokiu būdu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – 2019 m. balandžio 18 d. nužudžius nukentėjusiąją D. A., vienareikšmiškai įrodyta.

Gynyba iš A. R. pareikšto kaltinimo prašo pašalinti inkriminuotą aplinkybę, jog kaltinamasis A. R. trankė nukentėjusiąją į aplinkos daiktus, gynybos vertinimu, tai pagrindžiančių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Kolegijos vertinimu, tokie gynybos argumentai yra nepagrįsti, be to akivaizdžiai prieštaraujantys faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms. Priešingai nei teigia gynyba, nagrinėjamoje byloje, remiantis teismo medicinos eksperto byloje pateikta specialisto išvada Nr. M 228/2019(03), objektyviai nustatyta, jog be smaugiant ir spaudžiant kaklą bei krūtinės ląstos viršutinę dalį padarytų sužalojimų, ištyrus D. A. kūną, rasta visuma kitų sužalojimų, kurių lokalizacija konstatuota net dešimtyje kūno vietų. Teismo medicinos eksperto pateiktu vertinimu, iš esmės visi (išskyrus tris) rasti sužalojimai yra švieži, padaryti netrukus prieš mirtį, sužalojimai padaryti buka jėga, dalis sužalojimų galėjo gautis nuo sumušimo ar atsitrenkimo į bukus aplinkos daiktus bei paviršius, dalis sužalojimų būdingi sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštais (išvados punktas 3). Abejoti teismo medicinos eksperto pateiktomis išvadomis nėra jokio pagrįsto pagrindo. Be to, šiuo atveju paminėtina ir tai, jog pati gynyba teisminio nagrinėjimo metu dėl pateiktų teismo medicinos eksperto išvadų, tiek dėl nustatytos mirties priežasties, tiek dėl nustatytų kitų sužalojimų jokių abejonių neišsakė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje konstatuotina, jog objektyviąja prasme, kaltinamojo A. R. kaltė, nužudžius nukentėjusiąją D. A. įrodyta visa apimtimi.

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikaltimas – kito žmogaus gyvybės atėmimas - gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 15 straipsnis). Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali kelti pavojų kito žmogaus gyvybei.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad jis savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir šių padarinių nori.

Kaltinamasis A. R. neigė smaugęs nukentėjusiąją D. A., ir juolab, tyčia, neigė tokiu būdu norėjęs atimti nukentėjusiajai gyvybę.

Šiame kontekste paminėtina, jog pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje kasacinės instancijos nutartyse paprastai pasisakoma, kad gyvybei svarbiausia ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis yra galva, kad normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog, nukreipdamas smurtinio pobūdžio veiksmus į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusioji D. A. mirė nuo mechaninės asfiksijos, smaugiant ir spaudžiant nukentėjusiosios kaklą rankomis bei spaudžiant krūtinės ląstos viršutinę dalį kojomis. Nors nagrinėjamu atveju smurtinio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti ne į galvą, galvos sritį, tačiau vienareikšmiškai taip pat į gyvybiškai svarbius žmogui organus – kaklą ir krūtinę, pažeidžiant gyvybiškai itin svarbias kvėpavimo funkcijas. Formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, nagrinėjamu atveju taip pat logiška, jog normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad smaugdamas ir rankomis spausdamas kaklą, kojomis spausdamas krūtinę, taigi, atlikdamas smurtinius veiksmus, nukreiptus į žmogaus sveikatai ir gyvybei reikšmingas ir svarbias žmogaus kūno dalis – kaklą ir krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Logiška, jog, tai suvokdamas, kaltininkas neabejotinai numato, kad nuo tokio veikimo nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti.

Nors kaltinamasis A. R. neigė tyčia smaugęs nukentėjusiąją, tačiau nagrinėjamoje byloje A. R. kaltės turinį logiškai apsprendžia objektyviai kaltinamojo prieš nukentėjusiąją. atlikti veiksmai. Nepaisant kaltinamojo paaiškinimų, byloje nustatyti objektyvieji nusikalstomos veikos požymiai neabejotinai pagrindžia, jog, būdamas normalaus protinio išsivystymo ir mąstymo, socialiai normaliai orientuotas, gyvenantis socialiai palankioje aplinkoje, turintis atitinkamą išsilavinimą, gyvenimiškos patirties, rankomis smaugdamas bei spausdamas nukentėjusiosios kaklą, šiuos su gyvybe nesuderinamus veiksmus atlikdamas kelis kartus ir keliais etapais, kojomis spausdamas krūtinę ir šiuos gyvybei vienareikšmiškai pavojingus veiksmus taip pat atlikdamas ne kartą, kaltinamasis A. R. neabejotinai suprato, jog jis savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir visų išdėstytų aplinkybių kontekste logiška, jog šių padarinių norėjo. Visa tai objektyviai suponuoja, jog kaltinamasis A. R. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia byloje objektyviai pagrindžia kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai - poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžiai bei kairiojo raktikaulio ir abipusiai viršutinių šonkaulių lūžiai. Atkreiptina, jog poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžiai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu į kaklo priekinį paviršių, kairiojo raktikaulio ir abipusiai viršutinių šonkaulių lūžiai, eksperto vertinimu, padaryti keturiais ar penkiais trauminiais poveikiais. Šių aplinkybių visuma vienareikšmiškai suponuoja smurtinių veiksmų jėgą, stiprumą, apimtį, ir, svarbiausia, kryptingumą į gyvybiškai svarbius žmogaus gyvybei organus ir gyvybiškai svarbias funkcijas. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmų mąstą, ir kartu kaltinamojo tiesioginę tyčia pagrindžia ir kitų nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų visuma - smaugimo rankomis žymės kaklo priekiniame paviršiuje (kaklo odos nubrozdinimai-įdrėskimai būdingi rankų pirštų nagams, nedidelės apvalios susiliejančios kraujosrūvos smakro ir pasmakrio srityje būdingos rankų pirštų galų spaudimui), daugybinės kaklo odos, poodžio ir raumenų kraujosruvos, kraujosruvos liežuvio šaknyje, apatinio žandikaulio dantenų kraujosruvos ir gleivinės įtrūkimai, ryškūs asfiksijos požymiai - veido cianozė, daugybinės taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, smulkios kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, Tardje dėmės po plaučių krūtinplėve.

Kaltinamasis A. R., ginčydamas kaltę, akcentuoja atminties sutrikimus ir nurodo, jog tai, kad smaugė D. A., jis neprisimena.

Šiame kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog, siekiant išsiaiškinti asmens psichikos būklę, gebėjimą adekvačiai vertinti situaciją, suprasti savo veiksmus ir jų reikšmę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, kurią, atkreiptina, atliko specialių žinių nagrinėjamu klausimu turintys ekspertai – 21 metus ekspertinio darbo stažą turintis teismo psichiatras ekspertas ir 7 metų ekspertinio darbo stažą turintis teismo psichologas ekspertas. Pažymėtina, jog teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-122/2019 vienareikšmiškai, pateikiant neabejotiną išvadą, konstatuota, kad duomenų, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. R. dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų reikšmės ar būtų negalėjęs jų valdyti, nėra. Pažymėtina, jog ekspertizės akte Nr. 85TPK-122/2019 konstatuota, jog A. R. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas F43 2, psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10 2. Galiausiai pažymėtina, jog ekspertizės akte Nr. 85TPK-122/2019 taip pat vienareikšmiškai konstatuota, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. R. buvo paprasto girtumo būsenoje. Pažymėtina, jog 2019 m. balandžio 18 d., 04.36 val., A. R. konstatuotas 2,53 promilių girtumo laipsnis. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, logiška, jog, esant paprasto girtumo būsenoje, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, A. R. gebėjimas detaliai ir tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes, įvykių eigą, ar jų chronologiją, buvo apsunkintas. Tačiau ši aplinkybė kaltinamojo kaltės ar nusikalstamų veiksmų apimties nemažina ir juolab neeliminuoja. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad Baudžiamojo kodekso 19 straipsnio 1 dalies principinėje nuostatoje įtvirtinta, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigus padarytą veiką, nepriklausomai nuo jo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog vartodamas alkoholį gali stipriai apgirsti, prarasti savo veiksmų kontrolę ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir patiria tokią būseną, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplinkui, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę. Taigi, kaltinamojo girtumas, buvęs įvykio metu, neturi jokios reikšmės jo pakaltinamumui ir kaltei vertinti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis žinojo ir suvokė savo priklausomybę nuo alkoholio, maža to, žinojo alkoholio įtaką savo veiksmams ir elgesiui.

Kaltės – tiesioginės tyčios nustatymui reikšminga ir tai, jog, kaip minėta, tai, kad nukentėjusiąją buvo suėmęs už kaklo ir ją smaugė, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo A. R. nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tai, jog, suėmęs rankomis už kaklo nukentėjusiąją smaugė, kaltinamasis nurodė ir pirminės ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi, akivaizdu, kad nors ir ne detaliai, tačiau pačią nusikalstamų veiksmų esmę ir reikšmingas aplinkybes kaltinamasis prisiminė. Tai logiškai suponuoja ir išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmus bei aplinkybes kaltinamasis neabejotinai suvokė, ir to pasėkoje būtent tokias aplinkybes ir nurodė.

Kaip minėta, teismų praktikoje formuojama, jog apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, tame tarpe ir į kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Byloje, kaip minėta, remiantis policijos pareigūnės M. Š. nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašu, pačios policijos pareigūnės paaiškinimais, nustatyta, jog iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis buvo susijaudinęs, akivaizdžiai pergyveno dėl to, ar nukentėjusioji bus atgaivinta, gailėjosi dėl to, kas įvyko. Tačiau šios aplinkybės kaltinamojo kaltės – tiesioginės tyčios, turint omeny atliktų su gyvybę nesuderinamų veiksmų pobūdį, turinio nekeičia. Esant nustatytai su gyvybe nesuderinamai fizinio smurtinio pobūdžio veiksmų visumai, kaltės turinio nekeičia ir aplinkybė, jog bendruoju pagalbos telefonu iš karto po nusikalstamos veikos padarymo skambino pats kaltinamasis. Beje, kaltinamasis bendrojo pagalbos centro darbuotojams taip ir nenurodė priežasties, dėl ko reikalinga pagalba.

Dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – šeimos narys

Teismų praktikoje šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje „ Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ vadovaujamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis A. R. ir nukentėjusioji D. A. santuokos įregistravę nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta ir tai, jog kaltinamasis A. R. ir nukentėjusioji D. A. kartu gyveno apie dvejus metus, kartu vedė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų, bendrai rūpinosi savo buitimi.

Aplinkybę, jog kaltinamasis A. R. ir nukentėjusioji D. A. dvejus metus gyveno kartu kaip sugyventiniai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino artimiausiais giminystės ryšiais su nukentėjusiąja susiję asmenys - nukentėjusiosios vaikai –sūnūs T. A., T. A. ir duktė S. K.. Aplinkybę, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kaip sugyventiniai patvirtino ir artimiausiai su nukentėjusiąja bendravusi ir artimiausius ryšius su pastarąja palaikiusi nukentėjusiosios D. A. draugė - liudytoja E. D.. Aplinkybę, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kartu, patvirtino ir buto, kuriame kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno, savininkė liudytoja A. Š. bei kaltinamojo mama – A. R.. Galiausiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog bendro gyvenimo faktą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats kaltinamasis A. R..

Esant išdėstytoms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog, nors kaltinamasis A. R. ir nukentėjusioji D. A. santuokos sudarę ir įregistravę nebuvo, tačiau faktinės partnerystės faktas byloje akivaizdžiai nustatytas.

Vertinant išdėstytų įrodymų visetą, baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog kaltinamojo A. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi nustatyta jog A. R. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę nukentėjusiąją D. A.

Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. A., T. A. ir S. K., nužudytosios D. A. vaikai, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 4357 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydį nurodė – 2057 Eur, teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškinio dydį padidino 2300 Eur sumai (t. 1, b. l. 45, T. 3, b. l. 61-62).

Nukentėjusieji civilinį ieškinį dėl turtinės žalos grindžia patirtomis laidojimo išlaidomis. Iš 2019 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. GN19 Nr. 007 nustatyta, kad nukentėjusysis T. A. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ už suteiktas nukentėjusiosios D. A. laidojimo paslaugas sumokėjo 1257 Eur (t. 1, b. l. 46). Iš 2019 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. GN19 Nr. 006 nustatyta, kad nukentėjusysis T. A. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ už gedulingas kompozicijas sumokėjo 240 Eur (t. 1, b. l. 48). Iš 2019 m. balandžio 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo kvito nustatyta, jog už muzikantų paslaugas sumokėta 100 Eur (t. 1, b. l. 47). Remiantis (duomenys neskelbtini) parapijos pranešimu, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) parapijai už D. A. laidotuves paaukota 100 Eur, už devintinių ir trisdešimtinių šv. Mišias paaukota 20 Eur (t. 1, b. l. 49). Iš 2019 m. birželio 10 d. sąskaitos – faktūros Nr. 85 nustatyta, kad už pamato išpylimą nukentėjusysis T. A. G. N. sumokėjo 340 Eur (t. 1, b. l. 50). Iš 2019 m. rugsėjo 3 d PVM sąskaitos – faktūros, serija SBR Nr. 000199, 2019 m. rugsėjo 3 d. kasos pajamų orderio, serija PSBR Nr. 00121 nustatyta, kad nukentėjusysis T. A. už granito paminklą ir kapavietės sutvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 300 Eur (t. 3, b. l. 61-62).

Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas rašytiniais byloje pateiktais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai. Kartu nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. R. dalį nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos atlygino. Teisminio nagrinėjimo metu iš baudžiamojoje byloje pateikto pakvitavimo nustatyta, kad nukentėjusioji S. K. iš kaltinamojo A. R. gynėjos advokatės gavo 1 150 Eur laidojimo išlaidoms padengti (t. 3, b. l. 57). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, jog nukentėjusiajam T. A. išmokėta 300 Eur valstybės išmoka. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo atlygintos žalos apimtimi – 1 150 Eur ir išmokėtos išmokos apimtimi – 300 Eur, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas. Iš kaltinamojo A. R. priteistina 2 907 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo byloje yra pareikštas bendras visų trijų nukentėjusiųjų vardu. Tačiau turtinė žala priteistina nukentėjusiojo T. A. naudai, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog tiesiogiai už laidojimo paslaugas mokėjo nukentėjusysis T. A., paskesnį piniginių lėšų pasiskirstymą paliekant apspręsti paties nukentėjusiesiems.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. A., T. A. ir S. K. baudžiamojoje byloje pareiškė ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašant iš kaltinamojo kiekvienam priteisti po 5 000 Eur. Nukentėjusieji byloje pateiktame civiliniame ieškinyje patirtą neturtinę žalą motyvuoja dėl mamos D. A. mirties patirtais dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, dvasiniu skausmu, emociniu sukrėtimu, stresu (t. 1, b. l. 45). Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusieji nurodė, jog po prieš jų mamą įvykdyto žiauraus nusikaltimo, jie blogai jautėsi, kankino nemiga, įvairios mintys, dėl prastos miego kokybės suprastėjo sveikata, tapo jautrūs, negalėjo susikoncentruoti darbo metu patyrė daug streso, jautė nerimą. Nukentėjusieji taip pat nurodė, jog yra suaugę, todėl pastovaus ryšio su mama nepalaikė, tačiau visada stengėsi bendrauti, ir esant galimybei susitikti, domėtis mamos gyvenimu.

Teisminio nagrinėjimo nukentėjusysis T. A. nurodė, mamos mirtis jį labai sukrėtė, dvi savaites jis negalėjo eiti į darbą, nenorėjo nieko daryti, neužmigdavo naktimis, kankino košmarai, kankino per laidotuves matyti mamos vaizdai. Nukentėjusioji S. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kad ir kiek bendravo su mama, bet viena - yra žinoti, kad turi mamą, o kita - kad ją atėmė. Teisminio nagrinėjimo visi nukentėjusieji nurodė ir tai, jog anksčiau su mama jie bendraudavo dažniau, santykiai buvo artimesni ir glaudesni, tačiau, pradėjus gyventi su A. R., mama tarsi atsiribojo ir jų bendravimas sumažėjo.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai, be kitais įstatymų nustatytais atvejais, ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją, kt.), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymėta, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, ir šiuo atveju neturtinė žala ypač dideliu neigiamu poveikiu pasireiškia asmenims, labiausiai emociškai susijusiems su nužudytu asmeniu.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusieji T. A., T. A. ir S. K. yra nužudytosios vaikai. Kaip minėta, teismų praktikoje formuojama, kad su nužudytu asmeniu artimai susijusiems asmenims, šiuo atveju vaikams, paprastai padaroma žymiausia neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog byloje nukentėjusiaisiais pripažinti T. A., T. A. ir S. K. yra suaugę, savo šeiminę aplinką turintys, savarankiškai gyvenantys ir nuo nukentėjusiosios visiškai nepriklausantys asmenys. Byloje nustatyta, kad, būdami suaugę ir savarankiški, gyvendami atskirai, pastovaus ryšio su mama, kaip patvirtino patys nukentėjusieji, jie nepalaikė. Byloje, remiantis pačių nukentėjusiųjų išdėstytais paaiškinimais, nustatyta ir tai, kad itin glaudaus ryšio, kaip įprasta tarp vaikų ir mamos, tarp nukentėjusiųjų ir nužudytosios D. A. šiuo atveju taipogi nebuvo. Tačiau laikytina, jog ši aplinkybė pati savaime ir besąlygiškai vaikų skausmo ir dvasinių išgyvenimų dėl vieno iš artimiausių žmonių netekties nemenkina ir teisės į neturtinės žalos atlyginimą neeliminuoja. Atvirkščiai, turint omeny mamos ir vaikų prigimtinį itin artimą ir glaudų giminystės bei emocinį ryšį bendrąja prasme, logiška ir suprantama, kad netikėta, juolab smurtinė ir visiškai beprasmė mamos netektis nukentėjusiesiems sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, nepaisant ne tokio artimo ryšio.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors, pastaruoju metu ir nesant itin šiltų ir glaudžių santykių, nukentėjusieji, ypač T. A., stengėsi bendrauti su mama, domėtis jos gyvenimu, esant galimybei su mama susitikti, rūpintis ja, nors nukentėjusioji D. A., kaip galima teigti, pati vengė bendravimo su vaikais. Pažymėtina ir tai, jog tokius vaikų ir mamos santykius, sąlygojo ne vaikų veiksmai, ar elgesys, o pačios nukentėjusiosios D. A. gyvenimo būdas, vartojant alkoholį. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog anksčiau, kai nukentėjusioji gyveno su kitu vyru (ne su A. R.), vaikų ir nukentėjusios D. A. santykiai buvo pakankamai artimi ir glaudūs. Tai, kad nukentėjusieji dėl mamos mirties emociškai ir dvasiškai iš tiesų buvo sukrėsti ir tai jiems sukėlė atitinkamai neigiamus dvasinius išgyvenimus nagrinėjamoje byloje suprantamai pagrindžia nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusieji bažnyčios paslaugomis naudojosi ne tik laidotuvių metu, bet ir vėliau bažnyčioje užsakė religines apeigas, dalyvavo viso teisminio proceso metu, kurio metu taip pat buvo galima spręsti apie nukentėjusiųjų išgyvenimus. Išdėstytų aplinkybių visuma objektyviai suponuoja, jog nukentėjusieji T. A., T. A. ir S. K., nužudytosios D. A. vaikai, dėl mamos mirties dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, taigi, neturtinę žalą vienareikšmiškai patyrė. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, civiliniai nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju iš esmės yra pagrįsti.

Teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti vaikų išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl artimo žmogaus - mamos mirties. Tačiau šie dvasiniai išgyvenimai turi būti įvertinti, apibrėžti ir atlyginti.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektu nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nevienkartinius, tiesiogiai į gyvybiškai svarbius organus nukreiptus smurtinio pobūdžio veiksmus pavartojant prieš fiziškai silpnesnę nukentėjusiąją, dėl nukentėjusiosios apsvaigimo, esant apribotoms savigynos galimybėms.

Nagrinėjamu žalos atlyginimo aspektu, vertinant turtinę kaltinamojo padėtį, konstatuotina, jog turtinė kaltinamojo padėtis nėra nepalanki – kaltinamasis iki įvykio dirbo, taigi turėjo savarankiškas, pastovias ir teisėtas pajamas, turi kaltinamasis ir jam nuosavybės teise priklausančio turto. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turintis atitinkamą išsilavinimą ir profesiją, duomenų apie reikšmingus kaltinamojo fizinės sveikatos negalavimus byloje nėra. Šios aplinkybės suponuoja kaltinamąjį galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, šiame kontekste kreiptinas dėmesys, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išdėstyta principinė nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Žalos atlyginimo aspektu, imtina domėn ir kaltinamojo pozicija baudžiamojo proceso metu. Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamasis kaltu ir prisipažino, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ko pasėkoje sukeltos negrįžtamos pasekmės – nukentėjusios mirtis. Tai suponuoja, jog kaltinamasis nėra visiškai kritiškas savo veiksmams.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ne tik nusikalstamos veikos prieš ją padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio (nukentėjusiosios kraujyje rasta 2,68 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), bet alkoholiu piktnaudžiavo iš esmės nuolat. Tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nemažina nukentėjusiosios gyvybės vertės žmogiškąja prasme.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, jų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje paprastai priteisiamas analogiško pobūdžio, tai yra tyčinio kvalifikuoto nužudymo, bylose, kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų T. A., T. A. ir S. K. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visa apimtimi. Tokią kolegijos išvadą nagrinėjamu atveju suponuoja ir aplinkybė, jog nukentėjusiųjų įvardintas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 5 000 Eur, iš esmės yra artimas minimaliam dydžiui, kuris paprastai nustatomas ir priteisiamas kvalifikuoto nužudymo bylose. Pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą tyčinį nužudymą, neturtinė žala paprastai nustatoma nuo 5 000 Eur, taigi, tokie neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka formuojamą teismų praktiką tyčinių kvalifikuotų nužudymų bylose.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio, atkreiptina, pakankamai jėgos reikalaujantys, nevienkartiniai veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbius organus, pažeidžiant gyvybiškai svarbias funkcijas, nukreipti prieš vieną svarbiausių, prigimtinių ir įstatymu saugomų vertybių – žmogaus gyvybę, ko pasėkoje sukeltos su gyvybe nesuderinamos, negrįžtamos pasekmės – nukentėjusiosios D. A. mirtis. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kaltinamojo su gyvybe nesuderinami smurtinio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti prieš nukentėjusiąją, su kuria kaltinamąjį siejo artimi sugyventinių santykiai, kurie, kaip byloje nustatyta, buvo geri, jokio pagrindo, dingsties ar bent suprantamos priežasties smurtauti prieš nukentėjusiąją kaltinamasis objektyviai neturėjo. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, be to, prieš asmenį, kurio gebėjimas gintis nuo kaltinamojo veiksmų, dėl apsvaigimo nuo alkoholio, buvo apsunkintas. Aplinkybę, jog nukentėjusioji buvo apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamasis neabejotinai suprato ir suvokė, kadangi alkoholį su nukentėjusiąja visą vakarą vartojo kartu ir jos būklė jam buvo neabejotina žinoma ir suvokiama.

Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir teigė, jog gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino. Tai objektyviai suponuoja, jog kaltinamojo gailėjimasis yra labiau formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio.

Nustatyta, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai įtakojo ir lėmė nusikalstamą kaltinamojo elgesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Byloje nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. R. nukentėjusiesiems atlygino dalį – 1 150 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tada, kai atlyginama visa nusikalstama veika padaryta žala. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, jog Baudžiamojo kodekso 2 dalyje nedraudžiama teismui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį padarytos žalos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pareiškę 2057 Eur sumai. Taigi kaltinamasis iki teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžios nukentėjusiesiems atlygino šiek tiek daugiau nei pusė pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos. Kolegijos vertinimu, toks žalos atlyginimo dydis (daugiau nei pusė pareikšto civilinio ieškinio) laikytinas pakankamai svariu. Tokią kolegijos išvadą suponuoja ir aplinkybė, jog, vertinant turtinę kaltinamojo padėtį, atlyginta 1 150 Eur suma kaltinamajam taip pat yra pakankamai ženkli. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš dalies padarytą žalą kaltinamasis atlygino savo noru ir valia, be to, suvokia savo pareigą atlyginti ir likusią padarytos žalos dalį, ir būtent dėl to prašė skirti jam švelnesnę nei prašė prokuroras bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, tai, kad kaltinamasis atlygino dalį padarytos turtinės žalos, pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, taigi turėjo legalų ir pastovų pragyvenimo šaltinį, turėjo ir pastovią gyvenamąją vietą. Iš (duomenys neskelbtini) charakteristikos nustatyta, jog A. R. drausminių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas kaip ramus žmogus (t. 3, b. l. 58).

Baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių metų iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokiu būdu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė besąlygiškai suponuoja griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimą kaltinamajam A. R..

Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste, objektyvi byloje nustatytų aplinkybių visuma - kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas - nusikalstama veika traktuotina kaip labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo tyčios turinys - veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, smurtinis nusikalstamų veiksmų pobūdis, nusikalstamų veiksmų kryptingumas - veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbius organus ir funkcijas, nusikalstamų smurtinio pobūdžio veiksmų apimtis - veiksmai buvo nevienkartiniai, nukentėjusioji buvo smaugiama kelis kartus ir keliais etapais, krūtinės ląstos lūžiai padaryti keturiais penkiais trauminiais poveikiais, nusikalstamos veikos padariniai - nusikalstama veika sukeltos negrįžtamos pasekmės – žmogaus mirtis, nusikalstama veika padaryta visiškai be jokios priežasties ir dingsties, prieš artimą žmogų, fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, kurios gebėjimas apsiginti buvo dargi apsunkintas, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamojo pozicija – kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino – nagrinėjamoje byloje objektyviai suponuoja vienareikšmiškai didesnį laisvės atėmimo bausmės dydį nei įstatyme numatytas sankcijos minimalus dydis, nustatytų išdėstytų aplinkybių visuma laisvės atėmimo bausmės dydį objektyviai suponuoja iš esmės atitinkantį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Kartu pažymėtina, jog byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė sudaro galimybę laisvės atėmimo bausmės dydį nustatyti mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir mažesnį nei prašė valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, bausmės dydį mažinant, atsižvelgiant į tai, jog nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. balandžio 19 d.(1 para) (t. 2, b. l. 118), kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 2, b. l. 156-157).

Baudžiamojoje byloje A. R. paskirta procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. R. priklausančiam turtui – ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 71). Procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas - paliktina galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD prie 2019 m. balandžio 18 d įvykio vietos apžiūros protokolo, CD prie 2019 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, CD su vaizdo įrašais iš „Body“ kamerų, CD su BPC pateiktu garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tualetinio popieriaus gniužulas, 7 vnt. plastikinių alaus butelių, dvi skardinės, du degtinės buteliai, D. A. rankų nagai, protezai, kraujo pavyzdys, liemenėlė ir kelnaitės, saugomi Klaipėdos AVPK (t. 2, b. l. 58), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu trylikai metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą A. R., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (vieną parą) ir kardomojo kalinimo – suėmimo terminą nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Iš A. R. T. A. naudai priteisti 2 907 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai. Iš A. R. T. A. naudai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai. Iš A. R. T. A. naudai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai. Iš A. R. S. K. naudai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. R. priklausančiam turtui – ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

tualetinio popieriaus gniužulą, 7 vnt. plastikinių alaus butelių, dvi skardines, du degtinės butelius, D. A. rankų nagus, protezus, kraujo pavyzdį, liemenėlę ir kelnaites, saugomus Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.