Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-339-600/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-04
Bylos Nr.: e2-339-600/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18992-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Kasimovienė
Ieškovas: P. B.
Atsakovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Advokatai: Vytautas Budnikas

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-339-600/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18992-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,dalyvaujant ieškovui P. B. ir jo atstovui advokatui Vytautui Budnikui,atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei teisininkei K. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovas prašo pripažinti 2020 m. vasario 2 d. 20:45 val. įvykusį eismo įvykį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo draudžiamuoju įvykiu; priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ ieškovo naudai 17 510 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1.1. Nurodo, kad 2020 m. vasario 2 d. 20:45 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis kilo, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškovas, vairuodamas automobilį, nepastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išbėgusio laukinio gyvūno – stirnos, ją partrenkė ir nuvažiavo nuo kelio į šalia esantį griovį. Iškart po eismo įvykio ieškovas iškvietė policijos pareigūnus. Iš pažymos apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, priekinis dešinės ir kairės pusės ratai, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, posūkių žibintai bei radiatoriaus grotelės.

1.2. Ieškovas buvo sudaręs automobilio savanorišką transporto priemonės draudimo sutartį (KASKO) su ADB „Gjensidige“.

1.3. Po eismo įvykio ieškovas informavo atsakovę apie šį įvykį ir paprašė išmokėti atitinkamą draudimo išmoką, tačiau 2020 m. gegužės 4 d. gavo atsakovės raštą „Dėl 2020-02-02 įvykio“, kuriame nurodoma, jog atsakovė, vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, priėmė sprendimą eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi ieškovas pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o automobilio sugadinimas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto suplanavus. Rašte nurodoma, jog sprendžiant pagal automobilio sugadinimų individualius sugadinimų požymius, jo priekinio bamperio, priekinio kairio sparno ir priekinių kairės pusės durelių pažeidimai būdingi kontaktams su kelio aplinkos įrenginiais (pvz., kelio atitvaru, tvora, bordiūru ir pan.), kurių neužfiksuota eismo įvykio vietoje. Automobilio sugadinimai nebūdingi jo susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna), todėl negalima pagrįsti ieškovo parodymų, kad visi automobilio sugadinimai susidarė jam partrenkus stirną bei jam nuvažiavus nuo kelio; net jei būtų įvykęs automobilio susidūrimas su stirna, dėl šio kontakto ir nuvažiavimo nuo kelio, automobilyje neturėjo suveikti pasyviosios saugos sistemos (saugos oro pagalvės, saugos diržo įtempiklis).

1.4. Ieškovas pažymi, kad eismo įvykio realumą ir tikrus automobilio apgadinimus patvirtina eismo įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų surašyti dokumentai – 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio fiksavimo protokolas su nubraižyta eismo įvykio schema, policijos raštas apie papildomus duomenis apie eismo įvykį, eismo įvykio vietoje surašytas ieškovo paaiškinimas dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriuo ieškovas, be kita ko, nurodė, jog yra susipažinęs su atsakomybe už melagingų paaiškinimų davimą bei administracinis sprendimas dėl uždraudimo automobiliui, sugadintam eismo įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme. Visi šie dokumentai surašyti betarpiškai dalyvaujant tiek ieškovui, tiek policijos pareigūnams, kurie ne tik procesiniais dokumentais užfiksavo eismo įvykio faktą, tačiau patys braižė eismo įvykio schemą, išklausė ieškovo paaiškinimų bei fotografavo įvykio vietą (automobilį, kelią ir pan.). Be to, abejonėms eismo įvykio realumu pašalinti ieškovas prie ieškinio pridėjo 2020 m. vasario 2 d. sutartį dėl automobilio nutempimo, ištraukimo iš griovio po eismo įvykio bei policijos pareigūnų bei savo paties darytas automobilio nuotraukas iškart po eismo įvykio.

1.5. Pažymėjo, kad iškart po eismo įvykio atvykę policijos pareigūnai, atsižvelgiant į jų darbo patirtį ir specifiką, būtų iškart pastebėję tai, kad minimas įvykis yra įvykęs kitomis aplinkybėmis, tačiau tokių duomenų eismo įvykio žalos byloje nėra.

1.6. Ieškovo vertinimu, pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė žalą – buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis. Žalos dydį pagrindžia pačios atsakovės užsakymu atlikta 2020 m. kovo 12 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A20022801, kurios 2 psl. nurodyta, kad automobilio atkūrimo remonto kaštai be PVM siekia 17 510 Eur. Eismo įvykis kilo dėl to, kad dėl į kelią netikėtai išbėgusio gyvūno nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į gyvūną ir vėliau nuvažiavo į kelkraštyje esantį griovį.

1.7. Ieškovo vertinimu, atsakovės teiginys apie tai, kad net jei būtų įvykęs automobilio susidūrimas su stirna, dėl šio kontakto ir nuvažiavimo nuo kelio neturėjo suveikti pasyviosios saugos sistemos, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

1.8. Ieškovas nesutinka su draudiko daromomis sąsajomis su automobilio patekimu į 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykį. Atsakovė nurodė, kad automobilio priekinio bamperio stiprintuvo ir variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai, užfiksuoti po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių, yra identiški (t. y., tapatūs pagal jų išsidėstymą, geometrinę formą, susidarymo mechanizmą), o vairo apdailos pažeidimas turi panašumo požymių. Tačiau iš ieškovo teismui teikiamos 2019 m. spalio 21 d. turto vertintojo E. L. Automobilio vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio apgadinimai atsirado 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu. Nors atsakovė nurodo, jog automobilio priekinio bamperio stiprintuvo ir variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai, užfiksuoti po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių, yra identiški, ieškovas pateikia akivaizdžius įrodymus, jog minėti sugadinimai skiriasi – 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu padaryti sugadinimai fiksuoti 2019 m. spalio 21 d. turto vertintojo E. L. Automobilio vertinimo ataskaitos 19 punkte. Lyginant automobiliui padarytus sugadinimus, ieškovo vertinimu matyti, kad skiriasi automobilio sugadinimai, jų lokacija bei intensyvumas. Tai, kad automobilio priekinio bamperio stiprintuvo ir variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai, užfiksuoti po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių, yra identiški, galimai susidarė dėl to, kad minėtos detalės nebuvo taisytos ar keistos naujomis po 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio, nes automobilis buvo tvarkomas keliuose autoservisuose.

Atsiliepimas

1.9. Atsakovės teiginiai dėl neva klaidinančios informacijos apie eismo įvykio aplinkybes pateikimo ieškovui nesuprantami, nes neaišku, kokią informaciją jis nuslėpė nuo draudiko ar nurodė ją klaidinančiai. Pažymėtina, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykęs automobilio eismo įvykis yra viešai registruotas, informacija apie jį yra prieinama visoms draudimo bendrovėms bei institucijoms, todėl ieškovui pagrindo nuslėpti atitinkamas aplinkybes nebuvo ir nėra jokio tikslo. Be to, atsakovės teiginys, jog automobilio sugadinimas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto suplanavus, yra kaltinamojo pobūdžio ir turėtų būti vertintinas itin kritiškai, kaip vengimas vykdyti draudimo sutartyje numatytą prievolę išmokėti draudimo išmoką esant draudžiamajam įvykiui. Ieškovo vertinimu, tai patvirtinančių duomenų draudikas, priimdamas sprendimą nemokėti draudimo išmokos, nepateikė.

Šalies argumentai

1.10. Ieškovas nurodo, kad įrodyti aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, privalo įrodyti draudikas. Ieškovas žalos dydį grindžia pačios atsakovės užsakymu atlikta 2020 m. kovo 12 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A20022801, kurios 2 psl. nurodyta, jog automobilio atkūrimo remonto kaštai be PVM siekia 17 510 Eur. Būtent šią sumą ir prašo priteisti ieškovas.

2. Atsakovė ADB „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko ir prašo atmesti.

2.1. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovė su ieškovu sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT3062502, kuria laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. buvo apdraustas minėtas automobilis nuo Draudimo sutartyje nurodytų rizikų. Draudimo sutartis sudaryta Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau - Taisyklės) pagrindu, kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis.

2.2. Nurodo, kad pranešimą apie 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykį, kurio metu, ieškovo teigimu, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į ant kelio išbėgusią stirną ir nuvažiavo į griovį, draudikas gavo 2020 m. vasario 4 d.

Atsiliepimas

2.3. Atsakovė nurodo, kad sprendimą nepripažinti eismo įvykio draudžiamuoju priėmė įvertinusi šias aplinkybes – (i) ieškovo deklaruojamas eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nuošalioje vietoje, nesant jokių liudininkų; (ii) ieškovo deklaruojamo eismo įvykio metu užfiksuoti automobilio apgadinimai nėra būdingi susidūrimui su stirna, ką patvirtino eksperto – technikos mokslų daktaro V. M. atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad sprendžiant pagal šio automobilio sugadinimų individualius sugadinimų požymius, jo priekinio bamperio, priekinio kairio sparno ir priekinių kairės pusės durelių pažeidimai būdingi kontaktams su kelio aplinkos įrenginiais (pvz., kelio atitvaru, tvora, bordiūru ir pan. – detalizavimas tiriamosios dalies 2.5 p.), kurių neužfiksuota eismo įvykio vietoje; automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai nebūdingi jo susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna), dėl ko negalima pagrįsti šį automobilį vairavusio asmens parodymų, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė automobiliui partrenkus stirną bei jam nuvažiavus nuo kelio; net jei būtų įvykęs šio automobilio susidūrimas su stirna, dėl šio kontakto ir nuvažiavimo nuo kelio, automobilyje neturėjo suveikti pasyviosios saugos sistemos (saugos oro pagalvės, saugos diržo įtempiklis); (iii) žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. automobilis dalyvavo kitame eismo įvykyje, kurį administravo AB „Lietuvos draudimas“, kurio metu ekspertui įvertinus 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio ir 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio metu fiksuotus automobilio sugadinimus, nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio stiprintuvo ir variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai, užfiksuoti po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių, yra identiški (t. y., tapatūs pagal jų išsidėstymą, geometrinę formą, susidarymo mechanizmą), o vairo apdailos pažeidimas turi panašumo požymių; (iv) eksperto išvada, be kita ko, buvo paneigtos ir ieškovo nurodytos aplinkybės dėl įvykio vietos, važiavimo greičio, apgadinimų susidarymo mechanizmo; (v) nuo Draudimo sutarties sudarymo (2019 m. lapkričio 26 d.) iki 2020 m. vasario 2 d. automobiliu buvo nuvažiuota vos 71 km, nors, ieškovo teigimu, automobilis buvo eksploatuojamas tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais (automobilio rida 2019 m. rugpjūčio 13 d. - 038159 km, rida sudarant draudimo sutartį - 038215 km, automobilio rida 2020 m. vasario 2 d. - 038286 km); (vi) atsakovo žiniomis, automobilį ieškovas įsigijo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, automobilis turėjo rimtų apgadinimų.

2.4. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sąlygojo draudiko sprendimą, kad ieškovas inscenizavo 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykį; po 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio automobilis nebuvo sutaisytas; ieškovas už tuos pačius automobilio pažeidimus, už kuriuos draudimo išmoką jau išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“, siekia gauti draudimo išmoką ir iš ADB „Gjensidige.

2.5. Atsakovė pabrėžė, kad neneigia jai įstatymu ir sutartimi nustatytos pareigos mokėti draudimo išmoką, tačiau tik tada, kai tokia pareiga draudikui atsiranda, t. y. tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Atitinkamai, įvykus nedraudžiamajam įvykiui, t. y. draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose nurodytam įvykiui, pareigos mokėti draudimo išmokos draudikas neturi.

2.6. Draudiko teisė tam tikros rūšies draudimo sutartyje, kurios sudėtinė dalis yra ir draudimo taisyklės, nustatyti nedraudžiamuosius įvykius kyla iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos (CK 6.987 straipsnio 1 dalis). CK 6.994 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti.

2.7. Ginčo atveju Taisyklėse aiškiai apibrėžta, kad draudimo išmoka nebus mokama tais atvejais, jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką (Taisyklių I dalies 5.6. punktas). Dėl nurodyto draudikas priėmė sprendimą ieškovo deklaruojamą 2020 m. vasario 2 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju vadovaujantis nurodytu Taisyklių 5.6. punktu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką.

2.8. Atsakovės vertinimu, tikslios bei teisingos informacijos draudikui pateikimas, tiek draudimo sutarties sudarymo metu (siekiant Draudikui įsivertinti prisiimamos draudimo rizikos ribas, nustatyti draudimo įmokas ir pan.), tiek Draudimo sutarties vykdymo, žalų bylų administravimo metu (sprendžiant klausimus dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nedraudžiamuoju) yra itin reikšminga draudėjo pareiga. Šios pareigos nevykdymo/netinkamo vykdymo nulemtos neigiamos pasekmės tenka pačiam draudėjui.

2.9. Atsakovės vertinimu, draudėjas klaidino draudiką dėl 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio aplinkybių, jo metu padarytų automobilio apgadinimų, todėl draudikas remiasi teismų praktika, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai draudėjas ar kiti asmenys nurodė žinomai klaidingą informaciją apie įvykį, draudikas turi pagrįstą pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu (2021 m. rugsėjo 23 d.) ieškovas paaiškino, kad 2020 m. vasario 2 d. palaidojo krikštatėvį, grįžo po laidotuvių ir nusprendė atsipalaiduoti važinėdamas bekele. Važiuojant per kaimą ant kelio iššoko stirna, todėl siekdamas išvengti susidūrimo nusuko į kelkraštį. Automobilis prieš tai buvo pakliuvęs į eismo įvykį ir jam buvo padaryti apgadinimai, ne visi iš jų buvo remontuoti, bet už jų remontą priteisti jis neprašo. Ginčo automobilį pirko už 1100 Eur. Šiuo metu automobilis jau yra parduotas, už 1000 Eur. Pirmas eismo įvykis buvo 2019 m. rugpjūčio 13 d., tuo metu jis dirbo UAB „Geltoni ratai“. 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio metu nedirbo.

Šalies argumentai

4. Ieškovo atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildė, kad Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu ir jame konstatuotos aplinkybės patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes bei pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad draudėjas neprašo atlyginti už ankstesnio įvykio metu padarytus sugadinimus, be to, eismo įvykio metu automobiliui padaryti apgadinimai susidėjo iš dviejų etapų – iš pradžių buvo susidūrimas su stirna, po to – nuvažiavimas į kelkraštį.

Atsiliepimas

5. Atsakovės draudimo bendrovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, kuriais prašo ieškinį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad priimtas nuosprendis nekeičia draudimo bendrovės pozicijos nemokėti išmokos, nes draudiko sprendimas buvo priimtas įvertinus aplinkybes, kad draudėjas nuslėpė ir pateikė ne visą informaciją draudikui apie eismo įvykį, kaip reikalauja Taisyklių 5.6. punktas. Toks draudiko sprendimas yra sąlygotas palyginus ieškovo nurodytas eismo įvykio aplinkybes, vėliau pateiktus paaiškinimus ir ekspertizės pateiktas išvadas, kad automobilio sugadinimai nebūdingi susidūrinimui su laukiniu gyvūnu (stirna).

6. Posėdyje apklaustas ekspertas V. M. paaiškino, kad ginčo automobilį apžiūrėjo du kartus. Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad abejonių sukėlė identiški apgadinimai, kurie nurodyti 2019 m. rugpjūčio 13 d. lyginant su 2020 m. vasario 2 d. Buvo atliktas susidūrimo modeliavimas su stirna, gautas 1 km greitis, dėl ko pagalvės negalėjo suveikti (kalbant apie frontalinį smūgį). Vertinant dėstytus paaiškinimus dėl šoninio smūgio, taip pat aplinkybės neatitinka. Vertinant pagalvių suveikimą svarbu yra greičio pokytis, paaiškino ekspertas. Be to, vertinant automobilio susidūrimo su gyvūnu situaciją, atkreipė dėmesį į tai, kad po įvykio buvo sugadintas variklio dangčio priekio kairės pusės kampas, bet ne susidūrimo su gyvūnu pasekoje, nes tada turi būti ne tik variklio dangčio, bet ir kairės pusės šono sugadinimas. Formuluotė „organinės kilmės substancija“ nereiškia, kad buvo susidurta su gyvūnu. Eksperto vertinimu, automobilis važiavo į kitą pusę, nei užfiksuota policijos schemoje. Vairuotojas nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies. Eksperto vertinimu, susidūrimo su laukiniu gyvūnu nebuvo. Vertinant bamperio apdailos sugadinimus, jie turėjo būti padaryti kontaktavus su taisyklingos formos objektu; priekinio bamperio stiprintuvas įlenktas dėl kontakto su kietu objektu; priekinės pusės šono skarda suplėšyta, dėl ko sugadintos priekinės kairės pusės durelės (deformuotos) atsakyti negali, nes neaišku. Eksperto vertinimu, trys automobilio ratai (2 priekiniai ir 1 galinis) negalėjo būti dehermetizuoti nurodytomis aplinkybėmis. Darytina išvada, kad automobilis važiavo apie 60 km/h greičiu, nuslydo nuo kelio, dėl ko ir suveikė oro pagalvės. Pažymėjo, kad kairės pusės sparno įplėšimas nebūdingas krūmams, medžiams. Patvirtino, kad tirtas automobilis priskirtinas sportinio tipo automobiliams.

7. Ekspertas V. M. paaiškino, kad jis su kolega M. M. atliko ekspertizę baudžiamojoje byloje. Atliekant ekspertizę, automobilio nematė, į įvykio vietą nevyko. Kontakto su stirna pėdsakų nebuvo fiksuota, tačiau jei smūgis buvo stiprus, pėdsakų gali ir nebūti ar važiuojant 70 km/h greičiu įmanoma, kad pėdsakų nebūtų. Tačiau pagal pateiktą medžiagą išskirti kontakto su stirna pėdsakų negali. Automobilio priekinės kairės pusės sparno apgadinimai padaryti kontakto metu veikiant iš apačios į viršų. Kadangi tiriamas automobilis yra sportinio tipo, kai kurios detalės yra palengvintos (gaminamos iš lengvesnio metalo/medžiagos), t.t. priekiniai automobilio sparnai pagaminti iš aliuminio, dėl ko galėjo plyšti kairės pusės sparnas.

8. Ekspertas M. M. paaiškino, kad radiatoriaus apgadinimai galėjo būti padaryti iki eismo įvykio.

9. Liudytoja A. K. paaiškino, kad ji iš ieškovo nusipirko daužtą automobilį, kurio remontu vėliau rūpinosi jos draugas. Buvo daužtas automobilio priekis, pirko už 1000 Eur. Draudimo bendrovei nurodė, kad pirko sveiką automobilį, galimai todėl, kad automobilį apdraudė jau po to, kai suremontavo ir automobilis buvo geros būklės. Nepamena, ar buvo pateikta informacija dėl eismo įvykių, kuriuose dalyvavo parduodamas automobilis, gal ir nebuvo. Už automobilį sumokėjo grynaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

10. Į bylą pateiktame policijos pareigūnų 2020 m. vasario 2 d. Eismo įvykio fiksavimo protokole nurodyta, kad 2020 m. vasario 2 d. 20:45 val. (duomenys neskelbtini). gatvėje P. B. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo į kelią iššokusios stirnos, ją partrenkė ir nuvažiavo nuo kelio, žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis.

11. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis (toliau – ir ginčo automobilis) buvo draustas savanorišku draudimu - 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovas su atsakove sudarė ginčo automobilio draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT3062502, kuria laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. buvo apdraustas minėtas automobilis nuo Draudimo sutartyje nurodytų rizikų. Draudimo sutartis sudaryta Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau - Taisyklės) pagrindu.

12. Draudikas apie eismo įvykį buvo informuotas 2020 m. vasario 4 d., suteiktas įvykio Nr. – CLT2036047.

13. Draudikas (atsakovė) 2020 m. gegužės 4 d. raštu „Dėl 2020.02.02 įvykio“ informavo ieškovą, kad vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, priėmė sprendimą eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju (Taisyklų 5.6. punkto sąlygos), kadangi ieškovas pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o automobilio sugadinimas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto suplanavus. Rašte nurodoma, jog sprendžiant pagal automobilio sugadinimų individualius sugadinimų požymius, jo priekinio bamperio, priekinio kairio sparno ir priekinių kairės pusės durelių pažeidimai būdingi kontaktams su kelio aplinkos įrenginiais (pvz., kelio atitvaru, tvora, bordiūru ir pan.), kurių neužfiksuota eismo įvykio vietoje. Automobilio sugadinimai nebūdingi jo susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna), todėl negalima pagrįsti ieškovo parodymų, kad visi automobilio sugadinimai susidarė jam partrenkus stirną bei jam nuvažiavus nuo kelio; net jei būtų įvykęs automobilio susidūrimas su stirna, dėl šio kontakto ir nuvažiavimo nuo kelio, automobilyje neturėjo suveikti pasyviosios saugos sistemos (saugos oro pagalvės, saugos diržo įtempiklis).

14. Į bylą pateikta ginčo automobilio 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis (sudarymo laikas – 21:00 val.), kuria ieškovas ginčo automobilį nupirko iš A. M. už 1100 Eur kainą (pateikta su 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo pranešimu į bylą). Nuosavybės sertifikate nurodyta, kad automobilio ankstesnės registracijos data – 2014 m. gruodžio 8 d., automobilio faktinė rida 2019 m. vasario 21 d. – 37 641 mylių (pateiktas kartu su 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo pateiktu procesiniu dokumentu). 2019 m. balandžio 18 d. deklaracijoje nurodyta, kad automobilis įvežtas į Lietuvos teritoriją 2019 m. balandžio 18 d., gavėjas UAB „Proactivus“, prekės vertė nurodyta – 1100 Eur (deklaracijos 42 punktas), statistinė vertė – 4026,05 Eur (deklaracijos 46 punktas), deklaracijos 31 punkte nurodyta, kad automobilis „su defektais“ (pateikta kartu su 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo pateiktu procesiniu dokumentu).

15. Iš 2020 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties (sudarymo laikas – 12:00 val.), sudarytos su pirkėja A. K., matyti, kad ginčo automobilis parduotas už 1000 Eur, skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta „Automobilis daužtas, po eismo įvykio) (t. 1, e/b. l. 145).

16. Analizuojant ieškovo užfiksuotus paaiškinimus žalos administravimo byloje nustatyta:

- (i) 2020 m. vasario 2 d. Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininkui teiktuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad 2020 m. vasario 2 d. važiuodamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 20:40 val. partrenkė iš už posūkio iššokusią stirną ant kelio ir įvažiavo į griovį, stirna pabėgo, važiavo apie 60 km/h greičiu, sužalotų žmonių nėra;

- (ii) 2020 m. vasario 4 d. pranešime apie įvykį ieškovas nurodė, kad 2020 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) ant kelio iššoko stirna, atsitrenkė į automobilį, ko pasekoje jis nuvažiavo į griovį;

- (iii) Draudikui 2020 m. kovo 10 d. pildytoje anketoje ieškovas nurodė, kad dėl eismo įvykio kalta yra iš tankaus miškelio iššokusi stirna ir atsitrenkusi į automobilio kairę pusę; automobilį iki eismo įvykio kartais vairuodavo ieškovas, kartais draugai; vidinių ir išorinių defektų automobilis neturėjo, važiavo be priekaištų; buvo drėgna, be lietaus, kelio danga – žvyrkelis; važiavo 60 km/h greičiu; nurodo, kad nespėjo sureaguoti, stirna atsimušė į kairės pusės sparną, ko pasekoje jis įvažiavo į griovį dešinėje; prieš tai turėjo vieną įvykį, buvo nekaltas, įvažiuota į automobilio galinę dalį; po smūgio suveikė abi oro pagalvės; automobilį pirko iš Amerikos, suremontuotą, buvo geros techninės būklės, automobilis buvo naudojamas dažniausiai savaitgaliais, rečiau darbo dienomis, vakarais.

17. Į bylą pateiktose specialistų ir ekspertų išvadose nurodyta:

- (i) eksperto V. M. parengtoje UAB „Impulsana“ 2020 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. VM 2020-23 nurodyta, kad sprendžiant pagal automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų individualius sugadinimų požymius, jo priekinio bamperio, priekinio kairio sparno ir priekinių kairės pusės durelių pažeidimai būdingi kontaktams su kelio aplinkos įrenginiais (pvz., kelio atitvaru, tvora, bordiūru ir pan. – detalizavimas tiriamosios dalies 2.5 p.), kurių neužfiksuota eismo įvykio vietoje; automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai nebūdingi jo susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna), dėl ko negalima pagrįsti šį automobilį vairavusio asmens parodymų, kad visi šio automobilio sugadinimai susidarė automobiliui partrenkus stirną bei jam nuvažiavus nuo kelio; net jei būtų įvykęs šio automobilio susidūrimas su stirna, dėl šio kontakto ir nuvažiavimo nuo kelio, automobilyje neturėjo suveikti pasyviosios saugos sistemos (saugos oro pagalvės, saugos diržo įtempiklis);

- (ii) eksperto V. M. parengtoje UAB „Impulsana“ 2020 m. balandžio 21 d. išvadoje Nr. VM 2020-27 nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio stiprintuvo ir variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai, užfiksuoti po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių, yra identiški (t. y. tapatūs pagal jų išsidėstymą, geometrinę formą, susidarymo mechanizmą), o vairo apdailos pažeidimas turi panašumo požymių;

- (iii) teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties pagrindu eksperto E. S. 2021 m. birželio 11 d. atliktos ekspertizės akto Nr. ES-2-21 išvadose nurodyta, kad dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 1. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo sparno sugadinimo pobūdis nėra būdingas susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna). Šio sparno įplėšimas padarytas veikiant šią zoną daugiau iš apačios į viršų, tuo pačiu sparnas buvo ir deformuojamas. Neatmetama galimybė, kad šis sugadinimas galėjo būti padarytas automobiliui nuvažiuojant nuo kelio sankasos, veikiant šią zoną jo priekiniam kairiajam ratui. Tačiau iš pateiktos civilinės bylos medžiagos nustatyti, ar tuo metu buvo padaryti visi automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo sparno sugadinimai, negalima (žr. tyrimą). Automobilio kairės pusės durelių sugadinimai nėra būdingi susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna). Vienareikšmiškai nustatyti šių sugadinimų susidarymo mechanizmo negalima, tačiau automobilio kairiojo šono priekinės dalies sugadinimai (ar jų dalis) galėjo būti padaryti nuvažiuojant nuo kelio sankasos ir kontaktuojant kairės pusės slenksčiui ir kairiojo šono apatinei daliai su kelio šlaito paviršiumi ir jame esančiais objektais; 2. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio metalinės sijos (stiprintuvo) sugadinimas negalėjo būti padarytas 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu jo vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis (žr. tyrimą). Automobilio priekinio bamperio metalinės sijos (stiprintuvo) kairys kraštas yra deformuotas, ties šiuo kraštu iš priekio viršutinėje dalyje yra įkirtimas (žr. foto Nr. 14, vieta pažymėta rodyklėmis). Tokiam įkirtimui padaryti turi būti suduotas stiprus smūgis kietu objektu, turinčiu briauną arba išsikišantį elementą; 3. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio vairuotojo nurodytos aplinkybės, kad stirnai atsitrenkus į šio automobilio kairės pusės sparną suveikė automobilio saugos oro pagalvės; 4. Sprendžiant iš nustatytų šio eismo įvykio aplinkybių ir automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimų, nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu turėjo suveikti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugos oro pagalvės, kaip užfiksuota po šio eismo įvykio; 5. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) abu priekiniai ir užpakalinis kairysis ratai buvo dehermetizuoti 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu. Tai patvirtina šios aplinkybės: tokio pobūdžio ratų sugadinimai (nuo ratlankių briaunų nuslinkę šių ratų padangų montažiniai bortai, nesant žymesnių šių ratų ratlankių sugadinimų) paprastai padaromi automobiliui eismo įvykio metu slystant skersine kryptimi ir skersine kryptimi judantiems ratams atsitrenkiant į kliūtis (kietus objektus, bordiūrus ir pan.), o sprendžiant iš fotografijose matomos automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėties po eismo įvykio, kad jis stovi nuvažiavęs nuo kelio šlaito priekiu nukreiptas nuvažiavimo kryptimi, nėra duomenų, kad prieš pat įvykį ir jo metu šis automobilis slydo skersine kryptimi taip, kad jo ratai šoninėmis dalimis atsitrenkė į kliūtis; automobilis po eismo įvykio stovi taip, kad jo užpakalinis kairys ratas dar nėra nuvažiavęs nuo kelio šlaito. Ratų dehermetizacija bendruoju atveju gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip padangų kiauryminių pažeidimų, ratlankių pažeidimų, padangos ir ratlankio sujungimo heremetiškumo pažeidimo, oro ventilio ir jo tvirtinimo hermetiškumo pažeidimo; 6. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio metalinės sijos (stiprintuvo) sugadinimai po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių turi panašumo požymių ir yra identiški. Automobilio variklio aušinimo radiatoriaus sugadinimai po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių turi panašumo požymių ir yra identiški. Automobilio vairo apdailos sugadinimai po 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir po 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykių turi panašumo požymių, tačiau šiuo atveju sugadinimų panašumas galėjo būti nulemtas vienodos vairo konstrukcijos ir saugos oro pagalvės suveikimo mechanizmo, o pagal pateiktoje civilinės bylos medžiagoje esančius duomenis atlikti išsamesnio šių sugadinimų identifikacinio tyrimo negalima; 7. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimų analizė leidžia teigti, kad šio automobilio kairiojo šono priekinės dalies (priekinio kairiojo sparno, variklio gaubto priekinio kairiojo kampo, kairės pusės priekinių durelių) sugadinimai nėra būdingi susidūrimui su laukiniu gyvūnu (stirna). Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimų (pėdsakų), būdingų padarant susidūrimo su stirna metu, nenustatyta; 8. Kelio danga ir jos būklė turi įtakos automobilio ratų sukibimui su kelio važiuojamosios dalies paviršiumi. Esant žvyro dangai (žvyrkeliui) ratų sukibimas su kelio važiuojamosios dalies paviršiumi yra kiek mažesnis nei esant asfalto (asfaltbetonio) kelio dangai dėl mažesnio sukibimo koeficiento (esant identiškoms kitoms sąlygoms). Dėl to esant tam pačiam važiavimo greičiui, važiuojant žvyrkeliu sunkiau suvaldyti vairuojamą automobilį, ypač važiuojant posūkio kreive, atliekant manevrus (padidėja kritinis pagal sukibimą posūkio spindulys), taip pat yra ilgesnis sustojimo kelias (mažesnis lėtėjimo pagreitis). Tačiau vairuotojas, atsižvelgiant į vairuojamos transporto priemonės techninę būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, turi pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę; 9–10. Bendruoju atveju automobilio detalių medžiaga ir jos savybės gali turėti įtakos jo sugadinimų eismo įvykio metu pobūdžiui dėl skirtingų fizinių ir mechaninių savybių. Šiuo atveju automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo sparno sugadinimo pobūdžiui, o būtent kad jis buvo įplėštas ties automobilio priekinio kairiojo rato arka kiek arčiau automobilio priekinės dalies (žr. foto Nr. 3, 6, 9), susidarant įplėšimui su į viršų palenkta atplaiša, galėjo turėti įtakos jo medžiagos (aliuminio lydinių) savybės. Jos taip pat galėjo turėti įtakos ir deformacijų pobūdžiui ir apimtims; 11. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti aplinkybės, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangos galėjo dehermetizuotis minimo eismo įvykio metu šio automobilio vairuotojui bandant savo eiga išvažiuoti iš griovio arba traukiant automobilį iš griovio įprastais būdais.

18. Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.988 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškas.

20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012). Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.

21. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakove buvo sudaręs savanoriškojo draudimo sutartį, kuria buvo apdraudęs ginčo automobilį (žiūrėti sprendimo 11 punktą).

23. Kaip matyti iš į bylą pateiktos draudimo sutarties, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustatė draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas, nurodytas draudiko parengtose draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Su ieškovu sudarytame transporto priemonių draudimo liudijime skiltyje „Draudimo rūšis“ nurodyta „Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklės Nr. 049“. Kaip matyti, Taisyklių 5 punkte yra pateiktas sąrašas nedraudžiamųjų įvykių ir nurodyta, kad draudimo išmoka nebus mokama, jei „<... žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, už traukiant administracinę atsakomybę, požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, Jūs ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką.>“ (Taisyklių 5.6. punktas).

24. Ginčo byloje draudikas sprendimą nemokėti draudimo išmokos grindė pasirašytos draudimo sutarties draudimo Taisyklių 5.6. punktu, nurodęs, kad draudėjas suteikė klaidingą/neteisingą informaciją draudėjui apie eismo įvykį (draudiko argumentai išdėstyti sprendimo 2.3., 2.4 punktuose).

25. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą bei analizuodamas ją per draudikui tenkančią pareigą pagrįsti draudimo sutartyje nurodytų sąlygų, kurioms esant įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju ir draudimo išmoka nemokama, buvimą, sprendžia, kad draudikas savo pareigą įrodyti sprendimo nemokėti draudimo išmokos pagrįstumą draudėjui suteikus draudikui klaidingą informaciją įrodė (CPK 185 straipsnis). Visų pirma teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo automobilis buvo draustas savanoriškuoju transporto priemonės draudimu vadovaujantis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 049, kuriose nurodyti atvejai, kokie yra nedraudžiamieji įvykiais ir draudimo išmoka nemokama. Minėta, kad draudikas sprendimą grindė aplinkybėmis, kad draudėjas suteikė draudikui klaidingą informaciją apie įvykį ar su juo susijusiomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju draudikas pagal jam suteiktą informaciją ir paties draudiko surinktą informaciją (policijos užfiksuoti draudėjo paaiškinimai, draudėjo užpildyta anketa draudikui ir eksperto V. M. 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. išvados ir šių įrodymų tarpusavio analizė) turėjo pagrindą priimti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad:

- (i) draudėjo nurodytas eismo įvykio aplinkybes paneigė ne tik draudiko užsakymu pateiktos eksperto V. M. 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. išvados, kad ginčo automobilio sugadinimai padaryti ne draudėjo nurodytomis aplinkybėmis, pažymint, kad sugadinimai nebūdingi kontaktui su laukiniu gyvūnu (stirna), atkreipiant dėmesį į tai, kad dalis sugadinimų yra identiški automobilio sugadinimams, padarytiems 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu; nurodytas išvadas patvirtino teismo ekspertizę atlikęs ekspertas E. S.; šiuose įrodymuose užfiksuotų duomenų/padarytų išvadų ieškovas nepaneigė, nors tokia pareiga, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, atlikus teismo ekspertizę, perėjo ieškovui (LR CPK 177 straipsnio 3 dalis); tai sąlygoja išvadą, kad vairuotojo nurodytas eismo įvykio mechanizmas buvo paneigtas;

- (ii) ieškovas, 2020 m. kovo 10 d. pildydamas eismo įvykio anketą draudikui, patvirtino, kad jam žinomi Draudimo įstatymo 98 straipsnio reikalavimai, o anketos 5 punkte nurodė, kad automobilis vidinių ir išorinių defektų neturėjo, važiavo be priekaištų, kai draudiko buvo nustatyta, kad automobilis 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu buvo sugadintas ir kaip vėliau pripažino pats ieškovas, ne visi eismo įvykyje automobiliui padaryti sugadinimai buvo pašalinti (iki 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio), tačiau 2020 m. kovo 10 d. anketoje nurodė, kad automobilis vidinių ir išorinių defektų neturėjo; anketos 12 punkte nurodęs, kad automobilis turėjo vieną įvykį, nenurodė jo datos bei įvykio metu automobiliui padarytų sugadinimų.

26. Sprendimo 25 punkte išdėstytos aplinkybės sąlygojo draudiko sprendimą nepripažinti ginčo eismo įvykio draudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos. Teismo vertinimu, draudikui pateikus įrodymus dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo bei automobiliui padarytų apgadinimų bei dalies jų identiškumo su anksčiau eismo įvykyje padarytais automobiliui sugadinimais, ieškovui perėjo pareiga paneigti nurodytus draudiko įrodymus. Teismo vertinimu, ieškovas teisminio nagrinėjimo metu šių įrodymų nepaneigė, kas sąlygoja vertinimą, kad nepaneigė draudiko sprendimo pagrįstumo (LR CPK 12, 177, 178, 179, 185 straipsniai).

27. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtintos eksperto V. M. padarytos išvados tiek dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, tiek dėl automobiliui padarytų sugadinimų. Be to, sprendimo 25 punkte nurodytos anketos 18 punkte ieškovas nurodė, kad automobilį pirko iš Amerikos, suremontuotą, buvo geros techninės būklės. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis nupirktas už 1100 Eur, o 2019 m. balandžio 18 d. deklaracijoje taip pat nurodyta, kad automobilio vertė 1100 Eur, statistinė vertė 4026,05 Eur, automobilis su defektais. Pateiktų įrodymų analizė sąlygoja išvadą, kad į Lietuvą su defektais atgabentas automobilis, kurio kaina deklaracijoje nurodyta 1100 Eur, buvo parduotas deklaracijoje nurodytos būklės (su defektais). Tai reiškia, kad automobilis nebuvo suremontuotas, geros techninės būklės, kaip anketoje draudikui nurodė draudėjas (ieškovas). Teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, po ieškinio pateikimo teismui ginčo automobilis buvo parduotas už 1000 Eur.

28. Taigi, atlikus į bylą pateiktų įrodymų analizę, konstatuotina, kad ieškovas suteikė ne tik nepilną būtiną, klaidinančią informaciją draudikui, bet ir nepaneigė draudiko proceso įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pateiktais įrodymais grindžiamų aplinkybių, kad eismo įvykis įvyko ne draudėjo nurodytomis aplinkybėmis. Draudiko surinkti įrodymai pripažintini pakankamais priimti sprendimą ginčo eismo įvykį nepripažinti draudžiamuoju Taisyklių 5.6. punkto pagrindu. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu papildomai surinkti įrodymai – CPK 212 straipsnio tvarka ir pagrindais skirta ekspertizė bei papildomai į bylą pateikti automobilio dokumentai patvirtina abejones tinkamu draudėjo pareigos teikti draudikui teisingą informaciją vykdymu – draudėjas nurodė, kad automobilis pirktas iš Amerikos suremontuotas, geros techninės būklės, tuo tarpu muitinės deklaracijoje nurodyta automobilio kaina 1100 Eur, automobilis su defektais, automobilio statistinė vertė 4026,05 Eur. Papildomai surinkti įrodymai neįtakoja draudiko priimto sprendimo nemokėti draudimo išmokos (tik patvirtina draudiko surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes), tačiau turi įtakos vertinant ieškovui kaip draudėjui keliamos pareigos teikti draudikui teisingą informaciją tinkamą vykdymą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad automobilis parduotas už deklaracijoje nurodytą kainą (1100 Eur), esant įrašui „su defektais“, duomenų, kokie defektai buvo nustatyti automobiliui, ieškovas nenurodė, kad pašalino defektus, taip pat nenurodė. Tai sąlygoja labiau tikėtiną teismo išvadą, kad ieškovas automobilį nupirko už muitinės deklaracijoje nurodytą sumą (1100 Eur) ir tokios pačios techninės būklės (su defektais), kas paneigia ieškovo teiginius, kad nupirko suremontuotą automobilį, geros techninės būklės. Įvertinus tai, kad ieškovas neteikė į bylą įrodymų apie automobilio remontą, deklaracijoje esant žymai, kad automobilio statistinė vertė yra 4026,05 Eur, bei nesant įrodymų apie ginčo automobilio vertę pagal faktinę automobilio būklę, darytina išvada, kad papildomai kyla abejonės ir dėl ginčo automobilio tikrosios rinkos vertės pagal pateiktus įrodymus pagal automobilio techninę būklę, nes 2019 m. rugpjūčio 6 d. už 1100 Eur nupirktas ginčo automobilis, kuriam buvo padaryti sugadinimai 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu (ir ne visi pašalinti) ir 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio metu (neremontuotas), 2020 m. birželio 11 d. parduotas už 1000 Eur.

29. Nustatytos aplinkybės ir teismo nurodyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovo ieškinys neįrodytas, todėl netenkinamas. Kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1000 Eur už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą, 121 Eur už eksperto V. dalyvavimą 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje (CPK 88, 93, 98 straipsniai). Viso priteistina 1121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 6,34 Eur, priteisiamos iš ieškovo (LR CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 96, 98, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, naudai 1121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,34 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė