Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-18 · Civilinė byla Nr. e2-17211-1171/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-12-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-03-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-18
Bylos Nr.
e2-17211-1171/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12117-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Akanta“
Atsakovas
I. V.
Advokatai
Paulius Škėrys, Dalia Bukelienė, Dalia Bukelienėsu
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17211-1171/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12117-2023-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.5.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Viktorijai Beduchai,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,atsakovo atstovei advokatei Daliai Bukelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akanta“ ieškinį atsakovui I. V. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Akanta“ (toliau – ieškovė) nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. DGKS-4069 pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo: 1) atmesti atsakovo 2023 m. gegužės 31 d. prašymą, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai; 2) pripažinti, kad ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi pagal 2020 m. spalio 2 d. darbo sutartį Nr. 1002-IV; 3) atgręžti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 18 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-10917 dalies vykdymą, ir priteisti iš atsakovo ieškovei 1002 Eur sumą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog 2023 m. gegužės 31 d. atsakovas pateikė prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę: išmokėti darbo užmokestį už 2023 m.; grąžinti neteisėtus išskaitymus einamųjų metų vasarį; grąžinti pinigus už laikotarpį, kai dirbo dviviečiame ekipaže; išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už visą darbo UAB „Akanta“ laikotarpį. 2023 m. liepos 12 d. vykusiame Komisijos posėdyje atsakovas negalėjo atsakyti ko iš esmės prašo, už kokį laikotarpį, todėl reikalavimas liko neaiškus, kas lemia, kad Komisija turėjo vadovautis prašyme nurodytu reikalavimo ribomis. Komisija neturėjo teisės pati nustatyti ginčo ribų ir keisti reikalavimo. Šiuo atveju atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl dienpinigių ir netesybų, todėl šie reikalavimai negalėjo būti spręsti byloje. Komisija nustatė, kad išieškotinas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra už kovą –1002 Eur ir už balandį 267 Eur, tačiau Komisija nepateikė motyvų, kokiais dokumentais vadovavosi, todėl toks sprendimas yra nepagrįsta. Byloje buvo pateiktas atlyginimo žiniaraštis už 2023 m. kovo mėn., kuriame nurodoma, kad iš viso atsakovui išmokėtina suma su mokesčiais yra 2733,08 Eur kartu su dienpinigiais, kurie sudaro 1449 Eur. Be mokesčių iš viso mokėtina suma 2187,34 Eur, todėl atskaičius dienpinigių sumą (1449 Eur), todėl maksimali priteistina suma galėjo būti 738,34 Eur atskaičius mokesčius už išdirbtą laiką. 2023 m. balandžio mėn. išmokėtina suma 508,09 Eur – 315 Eur dienpinigių suma, kas sudaro 193,09 Eur, atskaičius mokesčius. Taip pat, ieškovė pateikė banko išrašą, kuris pagrindžia, kad 2023 m. balandžio 3 d. atsakovui sumokėta suma 1487 Eur, 2023 m. gegužės 29 d. – 1910 Eur. Komisijai buvo pateiktas 2023 m. birželio 22 d. nepanaudotų atostogų paskaičiavimas, kuriame nurodoma, kad nepanaudotos atostogos yra 9 dienos, taip pat paskutinę darbo dieną atsakovui mokėtina kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo 570,42 Eur, todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu buvo priskaičiuota 2841 Eur. Papildomai teikiame dokumentą, kuriame nurodomas paskutinių trijų mėnesių vienos dienos vidurkis, kuris buvo pateiktas ir Komisijai. Šis dokumentas pagrindžia, kad paskutinių trijų mėnesių darbo dienos vidurkis sudarė 63.38 Eur, todėl nepanaudojus 9 dienų, atsakovui priteistina suma negalėjo viršyti 570,42 Eur. Komisija nurodė, kad nebuvo pateiktas joks pagrindas mokėti 50 proc. maksimalių dienpinigių dydžių sumos, tačiau byloje egzistavo šie įrodymai, kurie sudarė teisinį pagrindą taikyti 50 proc. dienpinigių normatyvą: 1. 2022 m. birželio 15 d. darbo tarybos susirikimo protokolas dėl dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos; 2. 2022 m. birželio 22 d. įsakymas dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo; 3. Dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas. Dar 2022 m. birželio 15 d. darbo taryba, susidedanti iš 4 darbuotojų tvirtino Atsakovo darbo sutartyje buvo atliktas pakeitimas, kuriame nurodoma, kad dienpinigių dydį ir mokėjimų tvarką nustato darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, kuris buvo pasirašytas atsakovo. Taigi, byloje egzistuoja betarpiški įrodymai, kurie pagrindžia, kad atsakovas susipažino tiek su dienpinigių mažinimo tvarka, tiek darbo sutartyje numatytas jos mažinimas. Byloje nenustatyta, kad ieškovės įmonėje būtų sudaryta kolektyvinė sutartis, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dienpinigių dydis ir galimybė juos mažinti ginčo atveju turėjo būti aptarti darbo sutartyje. Taigi išlaidų, patirtų dėl vykimo į komandiruotę, kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta Darbo kodekse, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte. Šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet sąlyga dėl dienpinigių mažinimo buvo išversta į rusų kalbą, kurią supranta atsakovas, taip pat buvo pateiktas išverstas dienpinigių mažinimo tvarkos aprašas, kas lemia, todėl atsakovas suprato ne tik, kad jai priklauso 50 proc. dienpinigių, patvirtintų Vyriausybės maksimalių, bet ir žinojo apie maksimaliai išmokamų dienpinigių sąlygas (objektyviuosius kriterijus), todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo laikyti, kad nėra pateikti dokumentai, kurie pagrįstų dienpinigių dydžių nustatymą. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek supažindinimo, tiek valios kriterijai buvo aiškiai išreikšti ir pateikti, todėl Komisija negalėjo iškraipyti pasirašytų dokumentų ir jų vertinti jų kitaip. Komisija nusprendė, kad atsakovui mokėtinas netesybų dydis yra du vidutiniai darbo užmokesčiai 2004 Eur, tačiau šios išvados nepagrįstos, nes Komisija nenustatė vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir pagrindo išmokai nebuvo.

Taip pat, ieškovė pateikė banko išrašą, kuris pagrindžia, kad 2023 m. balandžio 3 d. atsakovui sumokėta suma 1487 Eur, 2023 m. gegužės 29 d. – 1910 Eur. Pažymėjo, jog ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumai, kurie sąlygojo darbo užmokesčio uždelsimą, tačiau visas sumas moka ir mokės toliau. Ieškovė yra įvykdžiusi Komisijos Sprendimo vykdymo skubiai dalį, todėl siekia visais įmanomais būdai atsiskaityti su darbuotoju, tačiau pačiam darbuotojui nepagrįstai reikalaujant sumų, jei nepateikus jokių argumentų, nėra suprantama, kuo vadovautis išmokant darbo užmokestį, kadangi ieškovės priskaičiuotos sumos skiriasi nuo Komisijos priteistų.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas dirbo ieškovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. Remiantis paskutiniu darbo sutarties pakeitimu, nuo 2022 m. liepos 1 d. atsakovui mokama LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65 ir suapvalinta iki sekančio sveiko skaičiaus. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį. Dienpinigių dydį ir mokėjimo tvarką nustato darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Atsakovas kreipėsi į DGK, prašydamas priteisti iš Ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 metų kovo mėn. 1002 Eur ir už balandžio mėn. 267 Eur, taip pat 972 Eur dienpinigių už kovo mėn. ir 252 Eur dienpinigių už balandžio mėn. Remiantis ieškovės pateiktais atlyginimo žiniaraščiais, atsakovui už 2023 m. kovo mėn. buvo paskaičiuota išmokėti 2187,34 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, už balandžio mėn. – 508,09 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (abi sumos nurodytos atskaičius mokesčius), gegužės mėn., pasak Atsakovo, jis buvo nemokamose atostogose. Taigi viso atsakovui paskaičiuota išmokėti 2695,43 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Remiantis DGK darbo byloje esančia Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovui už 2023 m. kovo mėn. buvo paskaičiuota išmokėti 2187,34 Eur darbo užmokesčio, už balandžio mėn. – 508,09 Eur darbo užmokesčio ir šios sumos nėra išmokėtos. Taigi viso neišmokėta 2695,43 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Ieškovė pateikė atsakovo atsiskaitymo lapelį už 2023 m. gegužės mėn., pagal kurį ieškovė skolinga atsakovui, neskaičiuojant kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2229,36 Eur (4139,36 – 1910,00) su darbo santykiais susijusių išmokų. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, 2023 m. balandžio 3 d.

atsakovui buvo išmokėta 1487 Eur darbo užmokesčio už sausio mėn., 2023 m. gegužės 29 d. – 1910 Eur darbo užmokesčio už vasario mėn. Už kovo ir balandžio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Nesant duomenų apie 2229,36 Eur dydžio skolos susidarymą, nėra galimybės spręsti, ar ši suma pridėtina prie paskaičiuotų išmokėti 2695,43 Eur, ar įeina į šią sumą, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė yra skolinga atsakovui darbo užmokesčio, t. y. nėra su juo pilnai atsiskaičiusi. Darbo sutartyje nurodyta, kad dienpinigių dydį ir mokėjimo tvarką nustato darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Kartu su ieškiniu pateikti ieškovės vidaus dokumentai, susiję su dienpinigių paskaičiavimu ir išmokėjimu, tačiau jie nėra pasirašyti atsakovo, taip pat nėra kitokios formos patvirtinimo, kad atsakovas su šiais dokumentais būtų buvęs supažindintas. Spręsdama dėl dienpinigių dydžio, DGK pagrįstai vadovavosi DK 25 straipsnio 2 dalimi, įpareigojančia darbdavį raštu supažindinti darbuotoją tiek su dienpinigių dydį nustatančiais vidaus norminiais aktais, tiek ir su įsakymu dėl komandiruotės, trukusios nuo 2023 m. sausio 8 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. Nustačiusi, kad atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su minėtais dokumentais, DGK pagrįstai sprendė įpareigoti ieškovę išmokėti atsakovui 100 proc. dydžio dienpinigių. Kaip matyti iš DGK darbo byloje esančio įsakymo dėl komandiruotės, atsakovas buvo komandiruotėje Italijoje ir Prancūzijoje 88 dienas. Maksimalus dienpinigių dydis šiose šalyse 63 Eur. Taigi, skaičiuojant 100 proc. dydžio dienpinigius, atsakovui (remiantis įsakymu dėl komandiruotės) už šią komandiruotę turėjo būti išmokėti viso 5544 Eur dydžio dienpinigiai. Kadangi atsakovas kovo balandžio mėn. komandiruotėje buvo 37 dienas, jam turėjo būti išmokėti 2331 Eur dydžio dienpinigiai. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos, dienpinigiai už šį laikotarpį jam nebuvo išmokėti. Vykdydama DKG sprendimą, ieškovė 2023 m. liepos 26 d. pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1002 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skola atsakovui viršija šią sumą, atgręžti DGK Sprendimo dalies įvykdymą ir priteisti šią sumą iš atsakovo nėra pagrindo. Atsižvelgdama į darbo užmokesčio pavėluotą mokėjimą, DGK pagrįstai paskaičiavo atsakovo naudai delspinigius (DK 147 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė atsakovo atsiskaitymo lapelį už 2023 m. gegužės mėn., pagal kurį atsakovui už 9 nepanaudotų kasmetinių atostogų dienas paskaičiuota išmokėti 327,99 Eur atskaičius mokesčius (570,42 – 242,43), tačiau kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo išmokėta. Pasak atsakovo, per visą darbo santykių laiką jam nebuvo suteiktos mokamos kasmetinės atostogos. Nesant pateiktų atsakovo prašymų suteikti jam atostogas bei ieškovės vadovo įsakymų dėl atostogų (tiek kasmetinių mokamų, tiek nemokamų) suteikimo, nėra galimybės paskaičiuoti, už kiek dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kokio dydžio kompensacija turi būti išmokėta atsakovui. Kadangi atleidimo iš darbo dieną ieškovė su atsakovu pilnai neatsiskaitė ir jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, ieškovė turėtų sumokėti atsakovui netesybas. Atsakovas sutinka su DGK nurodyta išieškoti jo naudai netesybų suma. Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie finansinius sunkumus, neigiamą priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ar pan., todėl DGK paskaičiuotas netesybų dydis

laikytinas teisingu, proporcingu ir adekvačiu.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas Paulius Škėrys palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovė advokatė Dalia Bukelienė su ieškinio reikalavimai nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo, su juo nebuvo galutinai atsiskaityta, t. y. nesumokėtas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. spalio 2 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr.1002-IV (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas įmonėje buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Darbo sutarties 1.3 punktu šalys sutarė, kad darbuotojui bus mokamas priskaičiuotas 1002,00 Eur atlyginimas per mėnesį proporcingas dirbtam laikui, mokant du kartus per mėnesį, avansą mokant iki 25 einamojo mėnesio dienos ir darbo užmokestį iki 10 kito mėnesio dienos, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyti dienpinigiai ir priedas pagal motyvacinę priedų skaičiavimo sistemą, Darbo sutarties 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną. Darbuotojas pradeda dirbti nuo nacionalinės daugkartinės vizos arba leidimo laikinai gyventi išdavimo datos (el. b. t. I, b. l. 10 – 13), 2021 m. sausio 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Darbo sutarties pakeitimą – Priedą Nr. 1 prie 2020 m. spalio 2 d. darbo sutarties Nr. 1002-IV (toliau – Priedas Nr. 1), kuriuo pakeistas nuo 2021 m. sausio 1 d. Darbo sutarties 1.3 punktas, jį išdėstant: „1.3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65 ir suapvalinus iki sekančio sveiko skaičiaus, mokant du kartus per mėnesį: avansą iki 25 einamojo mėnesio dienos ir darbo užmokestį iki 15 kito mėnesio dienos; bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dienpinigius ir priedą pagal motyvacinę priedų skaičiavimo sistemą. Šalys susitaria mažinti dienpinigių dydžius už darbo laiką komandiruotėje, taikant 50% Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių. Darbdavys turi teisę didinti dienpinigius, bet neviršyti nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių“ (el. b. t. I, b. l. 12), 2022 m. birželio 30 d. sudarytas Darbo sutarties pakeitimas - Priedas Nr. 3 prie 2020 m. spalio 2 d. darbo sutarties Nr. 1002-IV (toliau – Priedas Nr. 3), kuriuo nuo 2022 m. liepos 1 d. pakeistas Darbo sutarties 1.3 punktas, jį išdėstant: „1.3. Darbdavys įsipareigoja darbuotojui šį darbo užmokestį: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65 ir suapvalinus iki sekančio sveiko skaičiaus, mokant du kartus per mėnesį: avansą iki 25 einamojo mėnesio dienos ir darbo užmokestį iki 15 kito mėnesio dienos; bei susitarė, kad darbuotojui už komandiruojamą laikotarpį yra mokami dienpinigiai, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių tvarkos aprašas.“ (el. b. t. I, b. l. 13), darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2023 m. gegužės 12 d. (el. b. t. III, b. l. 24), darbuotojas 2023 m. gegužės 30 d. kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 14 – 15), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti I. V. naudai iš UAB „Akanta“ 4110,00 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (suma atskaičiavus mokesčius), 2448,00 Eur dienpinigius (suma privalomais mokesčiais neapmokestinama), 32,05 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą bei 2004,00 Eur netesybas. Sprendimo dalį dėl 1002,00 Eur vykdyti skubiai (el. b. t. I, b. l. 16–20).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Šiuo gi atveju akivaizdu, jog su atsakovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, ir tai akivaizdžiai įrodo byloje surinkti duomenys, t. y. matematiškai suskaičiavus darbdavio atliktų darbuotojui atliktų bankinių pavedimų, kuriais mokamas darbo užmokestis, sumą už visą laikotarpį kai šalis siejo darbo santykiai, yra 37 644,87 Eur (el. b. t. 2, b. l.76), tuo tarpu darbdavio priskaičiuota išmokėjimui per banką suma yra 40 861,22 Eur (el. b. t. 2, b. l. 68-70).

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. (DK 140 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis.

Kaip matyti iš I. V. prašymo, į Darbo ginčų komisiją jis kreipėsi dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo už 2023 m. kovo mėnesį ir balandžio 8 d. Prašymas tenkintas, tačiau ieškovė laikosi pozicijos, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Darbo ginčų komisija nepateikė motyvų, kokiais dokumentais vadovavosi.

Byloje ginčo nėra dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio, tačiau ginčas kilo dėl jo išmokėjimo fakto. Iš darbdavio pateiktų atlyginimo žiniaraščių (el. b. l. 2, b. l. 63–64) matyti, jog 2023 m. kovo mėn. atsakovui, išmokėjimui per banką, buvo paskaičiuota 2187,34 Eur suma, į kurią įeina ir 1449 Eur dydžio dienpinigiai, kas reiškia, jog darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius sudaro 738,34 Eur (el. b. t. 2, b. l. 63–64). 2023 m. balandžio mėn. atsakovui išmokėjimui per banką buvo priskaičiuota 508,09 Eur suma, į kurią įeina 315 Eur dydžio dienpinigiai, kas reiškia, jog darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius) sudaro 193,09 Eur. Kadangi, iš byloje pateiktų banko išrašų matyti, jog paskutinis darbo užmokesčio pavedimas atsakovui atliktas 2023 m. gegužės 29 d. (el. b. t.2, b. l.76) ir jis yra už vasario mėn., todėl ieškovei nepateikus kitų mokėjimų pavedimų, patvirtinančių, jog būtų atlikti darbo užmokesčio mokėjimai už vėlesnį laikotarpį, darytina išvada, jog atsakovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. dėl to jam iš ieškovės priteistinas 931,43 Eur (suma atskaičius mokesčius) neišmokėtas darbo užmokestis.

Dėl dienpinigių priteisimo

DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (toliau – Aprašas) 2 punktą, mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.

Ieškovė savo nesutikimą su priteistu atsakovui dienpinigių dydžiu grindžia tuo, kad 2022 m. birželio 7 d. buvo atliktas darbo sutarties pakeitimas, kuriame nurodoma, kad dienpinigių dydį ir mokėjimų tvarką nustato darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, kuris atsakovo yra pasirašytas.

Kaip jau minėta, 2022 m. birželio 30 d. sudarytas Darbo sutarties pakeitimas - Priedas Nr. 3, kuriuo nuo 2022 m. liepos 1d. pakeistas Darbo sutarties 1.3 punktas, jį išdėstant: „1.3. Darbdavys įsipareigoja darbuotojui šį darbo užmokestį: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65 ir suapvalinus iki sekančio sveiko skaičiaus, mokant du kartus per mėnesį: avansą iki 25 einamojo mėnesio dienos ir darbo užmokestį iki 15 kito mėnesio dienos; bei susitarė, kad darbuotojui už komandiruojamą laikotarpį yra mokami dienpinigiai, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Darbdavio vadovo patvirtintas dienpinigių tvarkos aprašas.“ Todėl sprendžiant, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, yra būtina nustatyti, ar atsakovas buvo tinkamai supažindintas su dienpinigių mažinimo tvarka.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.

Šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti darbdavio pareigą su dokumentais darbuotojus supažindinti raštu. Pažymėtina, jog darbdaviui, kaip juridiniam asmeniui ir stipresniajai darbo teisnių santykių šaliai, taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo, taip pat ir atsakomybės standartai. Be to, UAB „Akanta“ Darbo tarybos susirinkimo 2022 birželio 15 d. protokole, nurodyta, jog patvirtintas Dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, kuriame yra numatyta supažindinti darbuotojus su juo pasirašytinai el. ryšio priemonėmis (Protokolo 2, 3 punktai). UAB „Akanta“ direktoriaus 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 20220622-DTP patvirtintame Dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 26 punkte taip pat yra įvirtintas analogiškas reikalavimas darbdaviui. Nepaisant to, jog ir pati ieškovė savo lokaliniame akte įtvirtino reikalavimą pasirašytinai supažindinti darbuotojus su Dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, tačiau įrodymų, jog šiuo atveju minėtas reikalavimas tinkamai buvo įvykdytas, ieškovė teismui nepateikė. Taip pat pastebėtina, jog atsakovas nemoka valstybinės kalbos, tačiau dokumento vertimas šioje byloje taip pat nepateiktas. Abejones dėl priskaičiuotų atsakovui delspinigių dydžio, kuris taikomas už 2023 m. kovo ir balandžio mėn., sustiprina ir tai, jog pačios ieškovės pateiktuose atlyginimų lapeliuose už 2023 m. kovo ir balandžio mėn. yra nurodyta, jog dienpinigių dydis yra 63 Eur (el. b. t. 3, b. l. 14–15), kas reiškia, jog atsakovui buvo mokami nesumažinti dienpinigiai. Iš UAB „Akanta“ direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 20230106-IVK matyti, jog I. V. komandiruotas į Italiją ir Prancūziją 88 kalendorinėms dienoms, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 8 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. Todėl visiškai sutiktina su atsakovu, jog kovo – balandžio mėn. jis komandiruotėje buvo 37 dienas, t. y. įskaičiuojant ir savaitgalius.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nesant objektyvių duomenų dėl tinkamo atsakovo informavimo apie dienpinigių sumažinimą, atsakovui mokėtini 63 Eur dydžio dienpinigiai už 2023 m. kovo ir balandžio mėn , todėl jam priteistini 2331 Eur dydžio dienpinigiai (37 k.d. x 63 Eur).

Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos priteistais delspinigiais. DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Kadangi ieškovė Darbo ginčų komisijos priteistos 32,05 Eur delspinigių sumos neginčijo, todėl ji priteistina.

Dėl atsiskaitymo už nepanaudotas atostogas

Ieškovė taip pat nesutinka, jog atsakovas nesinaudojo kasmetinėmis atostogomis, jos paaiškinimais ji turi atsiskaityti tik už 9 dienas nepanaudotų atostogų. Tačiau atsakovo tvirtinimu, per visą darbo santykių laiką jam nebuvo suteiktos mokamos kasmetinės atostogos.

Savo pozicijai pagrįsti ieškovė pateikė teismui keturis UAB „Akanta“ direktoriaus įsakymus, kuriais atsakovas, pasak ieškovės, kasmetinėse atostogose buvo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 17 d. (imtinai), nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. (imtinai), nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (imtinai) ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. (imtinai).

Esant prieštaringai šalių pozicijai, pastebėtina, jo atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbuotojui turi būti išmokami atostoginiai ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią (DK 128 straipsnis, 130 straipsnio 2 dalis). Darbdavys teismui nepateikė atsakovo prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, teismo posėdyje atstovas paaiškino, jog įmonėje buvo tokia nusistovėjusi tvarka, darbuotojai būdami komandiruotėse neturėjo galimybės prašymams pateikti. Tačiau teismas tokius argumentus laiko neįtikinamais, juolab, jog būdamas išvykęs į komandiruotę darbuotojas kasmetinių atostogų neišeina, o sugrįžęs turi pateikti darbdaviui komandiruotės išlaidas patvirtinančius dokumentus, tai netrukdo ir prašymui dėl kasmetinių atostogų suteikimo pateikti. Darbdavys, nevykdantis įstatyme nustatytų reikalavimų, turi atsakyti už kilusias pasekmes. Teismui labiau įtikinama yra atsakovo versija, jog jis nebuvo kasmetinėse atostogose, juolab, jog ir bankiniai pavedimai nepatvirtina, jog atsakovui būtų išmokėti atostoginiai. Todėl teismas laiko pagrįstu atsakovo prašymą dėl atsiskaitymo už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, priteisiant kompensaciją už 52 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų pagal darbdavio paskaičiavimus – 2831,63 Eur (su mokesčiais) (647,27 Eur+801,78 Eur+812,16 Eur +570,42 Eur) (el. b. t. 3, b. l. 8, 9, 14, 15; e. b. t. 1, b. l. 66).

Dėl netesybų priteisimo

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kurią turėjo išmokėti darbo santykių su atsakovu pabaigos dieną, t. y. 2023 m. gegužės 12 d., ieškovės uždelstas atsiskaityti laikotarpis yra daugiau nei 2 mėnesiai. Taigi, Darbo ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad atsakovui priklauso 2 mėn. dydžio kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–20 punktai, 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 50 punktas).

Taigi, esant minėtam teisiniam reglamentavimui ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvertinus atsakovo gauto darbo užmokesčio vidurkį (1014,01 Eur, el. b. t. 1, b. l. 27), ir tai, jog atsakovas Darbo ginčų komisijos priteistos sumos neginčijo, priteistinos 2004 Eur netesybos.

Kiti klausimai

Apibendrinant tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovo atleidimo iš darbo dieną ieškovė su juo pilnai neatsiskaitė t. y. nebuvo sumokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, dienpinigiai ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Ieškinį atmetus pilna apimtimi, nėra teisinio pagrindo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 18 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-10917 dalies atgręžtiniam vykdymui. Ieškovės jau įvykdyta suma, vykdant šį teismo sprendimą, turi būti išskaičiuojama iš šiuo sprendimu priteistos sumos.

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys atmestas, todėl atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė iš viso 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės atstovavimą teisme ir atsiliepimo parengimą. Patirtas išlaidas patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimai. Kadangi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akanta“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akanta“, juridinio asmens kodas 304557195, 931,43 Eur (suma atskaičius mokesčius) (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 43 ct) darbo užmokestį, 2831,63 Eur (su mokesčiais) (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro 63 ct) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2331 Eur (dviejų tūstančių trijų šimtų trisdešimt vieno euro) dienpinigius (mokesčiai neatskaitomi), 32,05 Eur (trisdešimt dviejų eurų 5 ct) delspinigius, 2004 Eur (dviejų tūkstančių keturių eurų) netesybas ir 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. DGKS darbo byloje Nr. APS-131-10917/2023 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė