Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-864-1055/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A6.-864-1055/2023Nutarimas · 2023-11-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-19-576/2024Nutartis · 2024-01-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
A6.-864-1055/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01179-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ana Karšul
Pažeidėjas
A. Š.
Advokatai
Marius Devyžis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-864-1055/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01179-2023-6Procesinio sprendimo kategorija: 7.11; 21.9.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. atstovui advokatui Mariui Devyžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., būdamas MB „Sapiegos“ (toliau - ir Bendrija), įmonės kodas 304746210, registruota Kražių g. 23-2, Vilnius, vadovu ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., nustatyta, kad A. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog MB „Sapiegos“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)., Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. sausio 16 d. Vykdoma veikla - pagaminto valgio tiekimas renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla (EVRK 562000), gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla (EVRK 563000), restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (EVRK 561000). VMI duomenimis, Bendrijos vadovas – nuo 2018 m. sausio 15 d. A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Bendrovė yra VMI skolininkė. I. M. apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2023 m. spalio 3 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 51 637,94 Eur, iš jų: 40 074,97 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, 43,31 Eur PVM delspinigiai, 11 504, 69 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 0,27 Eur GPM delspinigiai. Nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 18 d. Bendrijai pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų.

Pareiškime pažymėta, kad Bendrija nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į Juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, grupes ir šiuo laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai. Bendrija su VMI 2020 m. gruodžio 10 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl 83 215,76 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. VMI 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu mokestinės nepriemokos išdėstymo terminas pratęstas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. T. B. nevykdant/netinkamai vykdant sutarties sąlygas, 2023 m. balandžio 7 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukta, todėl Bendrija laikoma skolinga. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas buvo vykdomas nuo 2023 m. gegužės 31 d. priimant nurodymus nurašyti nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Bendrijai geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų ir atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo veiksmai nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į AB SEB banką su prašymu pateikti informaciją apie Bendrijos sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki informacijos teikimo dienos. Išanalizavus iš banko gautus duomenis (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.) nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrijos sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pareiškime nurodyta dalis finansinių operacijų, kurios pagrindžia, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsiskaitymo tvarka: 1) 2022 m. liepos 29 d. buvo atliktas mokėjimas MB „Maisto istorijos“ – 6 761,27 Eur, kai remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 53 307,76 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 7 200 Eur; 2) 2022 m. rugpjūčio 3 d. atliktas mokėjimas MB „TOLTEK“ - 2 178 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 53 307,76 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 7 200 Eur; 3) 2022 m. rugpjūčio 4 d. atliktas mokėjimas UAB „MINI SOLUTIONS“ – 1 334,38 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 53 307,76 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 7 200 Eur; 4) 2022 m. rugpjūčio 5 d. atliktas mokėjimas UAB „Prike Lietuva“ – 1 089,88 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 53 307,76 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 7 200 Eur; 5) 2022 m. rugpjūčio 5 d. atliktas mokėjimas MB „B2B Baltic“ – 1 039,39 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 53 307,76 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 7 200 Eur; 6) 2022 m. rugsėjo 7 d. atliktas mokėjimas MB „Maisto istorijos“ – 1 523,48 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 51 257,76 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 6 250 Eur; 7) 2022 m. spalio 18 d. atliktas mokėjimas E. P. – 1 015,95 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 49 207,76 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 7 300 Eur; 8) 2022 m. gruodžio 1 d. atliktas mokėjimas MB „Maisto istorijos“ – 1 723,87 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 45 107 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 10 400 Eur; 9) 2022 m. gruodžio 12 d. atliktas mokėjimas MB „B2 Baltic“ – 726 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 45 107 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 10 400 Eur; 10) 2022 m. gruodžio 23 d. atliktas mokėjimas MB „Maisto istorijos“ – 1 550 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 45 107 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 10 400 Eur; 11) 2022 m. gruodžio 23 d. atliktas mokėjimas MB „ARTRADE“ – 1 350 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 45 107 Eur, pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį – 10 400 Eur; 12) 2023 m. gegužės 9 d. atliktas mokėjimas MB „B2B Baltic“ – 907,50 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrija buvo skolinga VMI 52 274,30 Eur.

Pareiškime nurodyta, kad jeigu Bendrija nebūtų atlikusi aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė. Bendrija vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrijos vadovas A. Š., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. A. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. Pareiškimu prašoma skirti MB „Sapiegos“ vadovui A. Š. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. atstovas advokatas M. D. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažįsta, nes mano, kad nėra padaręs nusižengimo. VMI pareiškime remiasi formalia gautų sąskaitos išrašų analize, teigia, kad vyko atsiskaitymai sąskaitoje, buvo atsiskaitinėjama su kitais kreditoriais, o su VMI pirmenybės tvarka nebuvo atsiskaitoma ir tokiu būdu tarsi buvo pažeisti mokesčių inspekcijos interesai, nesumokėti pinigai jiems pagal mokestinės paskolos sutartį. Pažymi, kad mokesčių inspekcija formaliai ištraukė mokėjimus, bet visgi mokesčių inspekcija negalėjo vertinti kitas aplinkybes, susijusias su kitais mokėjimais. Visi mokėjimai nebuvo savitiksliai mokėjimai, t. y. mokėjimai, kuriais būtų grąžinamos pareikštos skolos įmonėms. Mažoji bendrija užsiima veiklą, susijusia su paslaugų teikimu. Ji turėjo barą ir restoraną „Sapiegos“ ilgus metus, tačiau nuo 2020 metų, kada kilo pandemija, susidūrė su sunkumais, ir dėl tos priežasties buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. 2021 metais, kaip ir matosi iš VMI pateiktų duomenų, mokestinė nepriemoka mažėjo, buvo dengiamos einamosios įmokos, tačiau prasidėjus karui vėl buvo didelis smūgis mažajai bendrijai. Dėl to 2022 m. balandžio mėn. buvo pakeista paskolos sutartis ir išdėstomas mokėjimas ilgesniam laikotarpiui, nes prieš tai buvo numatyta 2022 m. pabaiga, paskui buvo pratęsta iki 2024 m. Įmonė aktyviai ir mažiau aktyviai vykdė veiklą ir niekada nebuvo tuo laikotarpiu, apie kurį kalbama, tos veikos nutraukusi. Tiesiog buvo geresni ir blogesni laikai. Iš sąskaitos išrašų matosi, kad mokėjimai buvo atliekami darbuotojams ir dabar ištraukti keli mokėjimai, jo nuomone, neparodo nieko kito, kad įmonė vykdė veiklą, su rašytiniais paaiškinimais pateikė porą sąskaitų, kurias mažoji bendrija išrašė savo klientams. Visi šitie mokėjimai, išskyrus „B2B Baltic“ mokėjimus dėl buhalterinių paslaugų ir 9 eilutę, kuri dubliuojasi su 8 eilute, yra susiję su veikla. Yra pateikę 4 sąskaitas faktūras, iš kurių matosi, kad kai kurie klientai buvo užsakę maitinimo paslaugas ir klientams išrašytos sąskaitos yra apmokėtos. Mokėjimai, kuriuos pateikė VMI, jie buvo daryti būtent tam, kad tie renginiai įvyktų. Iš esmės tai yra atsiskaitymas su teikėjais, su maisto produkto teikėjais. Jie pateikė sąskaitas, iš kurių matosi, kad jeigu vertinti tai, kiek sumokėjo klientai už tuos renginius, tai tie mokėjimai buvo didesni. Vien iš tų renginių Bendrija uždirbo kažkokį tai pelną ir galėjo atsiskaityti su darbuotojais. Pasižiūrėjus pačios VMI suvestinę, mato, kad nuo 2020 m. buvo sumokėta nemaža skolos dalis - apie 30 proc. įsiskolinimo M. N. tuo laikotarpiu, kai VMI sako, kad prioritetas buvo teikiamas kitiems kreditoriams, iš išrašo matyti, kad kai 2022 m. liepos 29 d. pirmas mokėjimas buvo atliktas mažajai bendrijai, mokestines paskolos likutis buvo 53 307 Eur, o 2022 m. rugsėjo m. likutis jau buvo 51 257 Eur, 2022 m. spalio mėn. - 49 207 Eur., 2022 m. gruodžio mėn. - 45 500 Eur. Tai reiškia, kad atsiskaitymas su pačia mokesčių inspekciją irgi vyko, ir nebuvo taip, kad mažoji bendrija teikė prioritetą sąmoningai neturėdama pakankamai lėšų. Tai buvo einamoji veikla ir iš tos einamosios veiklos yra einamosios išlaidos, kurias privaloma dengti, taip pat iš sukauptų, uždirbtų pinigų reikia dengti seniau susidariusias skolas. Nei vienas iš mokėjimų nėra senas, iš seniau susidariusių įsiskolinimų, tai yra visi einamieji mokėjimai teikėjams, kurie buvo būtini tam, kad įmonė galėtų vykdyti savo veiklą. Iš pačios suvestinės matyti, kad pirmas mokėjimas buvo 2022 m. liepos 29 d. likutis yra 53 307, o 2022 m. gruodžio mėn. 23 d. buvo sumažėjęs iki 45 700. Kiekvieną mėnesį buvo mokami, o paskutinis 2023 m. gegužės 9 d. mokėjimas buvo darytas po to, kai VMI buvo nutraukusi sutartį. Per 2022 m. 5 mėnesius apie 8 000 Eur sumokėta M. K. 2023 m. balandžio mėn. buvo nutraukta sutartis, tai mano, kad visa suma, kuri buvo nesumokėta ji buvo perkelta prie mokestinės nepriemokos. Kol yra sutartis galiojanti, tol nesitraktuoja kaip mokestinė nepriemoka. 2020 m. turėjo apie 83 000 Eur skolą, tada sudarė paskolos sutartį ir tapo mokestinė paskola, kurios mokėjimas buvo pratęstas. 2023 m balandžio mėn. ji buvo nutraukta ir tapo vėl mokestine nepriemoka. Pagal jų duomenis paskolos sutartis buvo sudaryta 2020 m. liepos 12 d. ir paskola buvo 83 000 Eur sumai, 2022 m. balandžio 6 d., kai buvo priimtas sprendimas pratęsti, likutis buvo 61 000 Eur, dabar sumažėjo iki 52 274 Eur. Negali pasakyti, ar buvo periodiškai mokėta, bet buvo stengdamasi mažinti įsiskolinimą. Kiek galėjo skirti, tiek ir mokėjo. Jų nuomone, tai nėra administracinis nusižengimas, nėra tyčios, kad buvo siekiama sudaryti prioritetą kitiems kreditoriams. Laiko, kad tokio siekio nebuvo, kaip tik įmonė stengėsi vykdyti savo veiklą, atidirbti tuos pinigus, kuriuos sudarė įsiskolinimas. Šitie konkretūs mokėjimai nereiškia nepragrįsto prioriteto. Mano, kad byla turėtų būti nutraukta ir prašo bylą nutraukti, kadangi nėra tyčios, kuri yra būtinoji sudėties dalis, nes visos sumos yra mokėtos ir grindžiamos bei susijusios su einamosios veiklos vykdymu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 30 d. 13.30 val. paskirtame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. ir institucijos, pateikusios pareiškimą, atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą jie informuoti tinkamai, A. Š. atstovavo advokatas, institucija pateikė prašymą nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui asmeniškai ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

CK 6.930¹ straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Šiuo konkrečiu atveju A. Š. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad jis, būdamas MB „Sapiegos“ vadovu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas MB „Sapiegos“ vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Kaip matyti iš pareiškimo, Bendrijos mokestinė nepriemoka MAIS duomenimis 2023 m. spalio 3 d. buvo 51 637,94 Eur, iš jų: 40 074,97 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, 43,31 Eur PVM delspinigiai, 11 504, 69 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 0,27 Eur GPM delspinigiai. Nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 18 d. Bendrijai pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų (b. l. 3). Bendrija su VMI 2020 m. gruodžio 10 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl 83 215,76 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. VMI 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu mokestinės nepriemokos išdėstymo terminas pratęstas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. T. B. nevykdant/netinkamai vykdant sutarties sąlygas, 2023 m. balandžio 7 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukta ir nuo 2023 m. gegužės 31 d. buvo vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas priimant nurodymus nurašyti nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Kaip matyti iš pateiktų banko sąskaitos išrašų, inkriminuojamu laikotarpiu Bendrija sumokėjo iš viso 22 494,36 Eur mokestinės nepriemokos. Taip pat matyti, kad MB „Sapiegos“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, nurodytu tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. iš bendrijos sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis), valstybės biudžetui lėšų buvo pervesta ženkliai mažiau, nei kitiems kreditoriams (b. l. 21-38). Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. Š. bendrijos vadovu yra nuo 2018 m. sausio 18 d. iki šiol (b. l. 6-8).

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta, kadangi A. Š. veiksmuose nebuvo tyčios nemokėti mokesčių, pagal galimybes nepriemoka buvo dengiama ir padengta nemaža jos dalis. Visi mokėjimai įmonės buvo atlikti siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad MB „Sapiegos“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrija žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrijos balansai. MB „Sapiegos“ direktoriaus A. Š. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai (b. l. 21-38) bei kiti byloje esantys įrodymai. Įmonės buvimas sudėtingoje finansinėje padėtyje sukėlė pareigą įmonės vadovui vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ nustatyta tvarka, ir tokios imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo įvertinti įmonės vykdytų atsiskaitymų su kitais kreditoriais priežastis, taip pat įmonės sudėtingą finansinę padėtį bei įmonės vadovo atliktus veiksmus, nukreiptus į įmonės veiklos funkcionavimo užtikrinimą, teigė, jog negalima daryti išvados, kad įmonės vadovas turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų. Pastebėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, užtraukia administracinę atsakomybę ne dėl įmonės vadovo veiksmų/neveikimo stengiantis išlaikyti įmonę, o, kaip jau minėta, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrijos veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nešalina.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o mažosios bendrijos „Sapiegos“ vadovas A. Š., žinodamas bendrijos finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrijos atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdamas minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Š. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Dėl nuobaudos skyrimo

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybės nėra esmingai išskirtinės, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, bet į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą. Padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu; pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia; duomenų apie A. Š. baustumą ar teistumą byloje nėra; jis yra dirbantis; nenustatyta A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas laiko jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl pandemijos metu taikytų prekybos apribojimų, dedant pastangas tęsti bendrovės veiklą (ANK 35 straipsnio 2 dalis); byloje nenustatyta, kad A. Š. būtų atlikęs mokėjimus, tiesiogiai nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla; tam tikri, tame tarpe ir nemaži, mokėjimai į valstybės ir Sodras biudžetus buvo atliekami.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. Š. vadovaujamos bendrovės mokestinė nepriemoka atsirado Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną (2020 metais), pandemijos laikotarpiu buvo sunku vykdyti veiklą, A. Š. stengėsi užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, jog A. Š. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su didžiausiais klientais, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veikla. Nors nurodytus veiksmus A. Š. atliko savo rizika ir, kaip vadovas, turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus lėmė situacija, kurioje verslas anksčiau nebuvo, jos numatymas bei sustabdymas nepriklausė nuo bendrovės vadovo.

Teismas , įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių itin paveikusią situaciją, A. Š. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus, taip pat ir kitas aukščiau aptartas A. Š. charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. Š. paskyrus 500 Eur baudą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;

5) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-864-1055/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ana Karšul