- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-208-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Virginija Žindulienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- J. J.
- Civilinis ieškovas
- V. L.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją privataus kaltinimo bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. ir nuteistosios J. J. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimu; taikant bausmės atlikimo metu BK 48 str. 6 d. 1 p. – nuteistoji įpareigota nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto būti namuose bei taikant BK 48 str. 5 d. 2 p. – uždrausta jai bendrauti su nukentėjusiąja V. L..
Priteista nukentėjusiajai V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 733,23 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteista iš J. J. V. L. 1800 Lt bylos procese turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nuteista už tai, kad 2008 m. gegužės 26 d. apie 8 val., ganykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) r., iš asmeninių paskatų rankose turėtu kauptuku tyčia suduodama į nugarą, pagriebdama už plaukų ir trenkdama galva į žemę, spardydama kojomis į nugarą, padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. L. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 dienos nuosprendį: nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš J. J. 2532.19 Lt turtinės žalos, 30000 Lt neturtinės žalos ir 3600 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Skunde nurodo, kad ji nesutinku su ta nuosprendžio dalimi, kuria teismas išsprendė jos ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei dėl atstovavimo išlaidų. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti 1798.65 Lt jos patirtų išlaidų, kurias ji išleido sumokėdama savo dukrai A. B. už kurą. Taipogi nurodo, jog po sužalojimo jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, ją slaugė ir nuolat rūpinosi jos dukra A. B., kuri gyveno Klaipėdoje ir automobiliu važinėjo jos slaugyti. Už kurą ji A. B. sumokėjo 1798.65 Lt. Nurodo, jog šią sumą patvirtinantys kuro įsipylimo čekiai buvo pateikti, t. y. ši ieškinio dalis buvo įrodyta dokumentais, todėl, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šią ieškinio dalį. Teigia, kad jei ne J. J. nusikalstami veiksmai, ji nebūtų buvusi sužalota, nebūtų patyrusi turėtų išlaidų, tame tarpe ir A. B. kelionės išlaidų. Po sužalojimo ji labai blogai jaučiausi, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, kurią jai užtikrino A. B., o ji jai kompensavo kelionės išlaidas, todėl, nukentėjusiosios nuomone, šios išlaidos turėjo būti pripažintos pagrįstomis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 str. J. J. nusikalstamais veiksmais man padarė šią turtinę žalą. Taigi teigia, kad tarp jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, ji yra kalta dėl atsiradusių pasekmių, t. y. yra visos sąlygos, numatytos Civilinio kodekso 6.247 str., 6.248 str., todėl jos ieškinys dėl turtinės žalos turėjo būti patenkintas visiškai.
Nurodo, kad teismas, tenkindamas iš dalies jos ieškinį dėl neturtinės žalos, taip pat neteisingai įvertino neturtinės žalos dydį ir nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nepagrįstai ją sumažino 6 kartus. Sumažindamas neturtinės žalos dydį, teismas vienu iš pagrindinių kriterijų laikė J. J. blogą turtinę padėtį ir tuo teismas, pasak nukentėjusiosios nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos turinio ir dydžio nustatymo kriterijų. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. (Kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-443/2006, 2K-68/2008). Be kita ko, apeliantė nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės nebuvo trumpalaikės, kad dėl patirtų sužalojimų ji ilgą laiką buvo nedarbinga, kad ilgą laiką kentė skausmus, ir dėl to patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus.
Taipogi nurodo, jog teismas neteisingai išsprendė atstovavimo išlaidų klausimą. Nurodo, kad ji pateikė teismui kvitus, įrodančius, kad advokatui už atstovavimą sumokėjo 3600 litų. Teigia, kad bylos nagrinėjimas buvo atidedamas ir užsitęsė dėl J. J. reiškiamų nepagrįstų prašymų. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, tačiau nuosprendyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji nori nesąžiningai pasipelnyti dirbtinai didindama atstovavimo išlaidas. Šis teismo motyvas, pasak nukentėjusiosios yra niekuo nepagrįstas, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teigia, kad baudžiamojoje teisėje yra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, todėl jai turėjo būti atlygintos visos jos patirtos išlaidos, susijusios su advokato paslaugų apmokėjimu. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar sumažinti jų dydį, tačiau nuteistoji nėra pateikusi jokių argumentų ar įrodymų dėl savo sunkios materialinės padėties, teismas nuteistosios sunkią materialinę padėtį motyvavo tik tuo, kad jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba, pati nuteistoji teismui nepateikė jokių įrodymų dėl sunkios materialinės padėties, ji be to, nepateikė jokių argumentų dėl atstovavimo išlaidų dydžio, todėl jai turėjo būti priteistos visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Apeliaciniu skundu nuteistoji J. J. prašo panaikinti 2010 m. kovo mėnesio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, ją išteisinti, baudžiamąją bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad nesutinka su Joniškio r. apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, nes ji neįvykdė jai inkriminuoto nusikaltimo ir teigia, kad šioje byloje yra apkalbėta. Nurodo, jog 2008 metų gegužės mėn. 26 dieną 8 val. ryto ji buvo namuose, dar miegojo ir į ganyklą nebuvo išėjusi, kaimynės V. L. nematė. Su V. L. nebendrauja visai, nes yra susipykusios. Nurodo, kad kaimynė ją apkalba ir šmeižia. Nukentėjusioji yra nesugyvenamo būdo, kerštinga, dėl ko nuteistoji mano, kad tuo pagrindu ir noru pasipelnyti V. L. ją apkalba. Mano, kad V. L. pati netyčia susižalojo, eidama į ganyklą, ar kitoje vietoje (nes nurodytoje įvykio vietoje savo dantų protezų nei ji, nei jos duktė rasti negalėjo ir rado tik po metu) ir norėdama jai atkeršyti už jų nesutarimus, ją apkalbėjo. Taip pat nurodo, jog tai, kad V. L. ją apšmeižė galima matyti iš jos parodymų lyginant juos su surinkta baudžiamojoje byloje medžiaga. V. L. nurodė, kad būdama ganykloje pamatė ateinančią J. J. su kapliu rankoje, kuri pasakė „ar negali prisirišti savo karvių?". Ir jai nusisukus pažiūrėti į savo karves tuo metu J. J. prilėkusi trenkė kauptuku į nugarą. Pervertė ant žemės ir už plaukų pagriebusi trenkė į žemę jos galvą du kartus, po to spyrė koja keletą kartų. Po sumušimo jai sukosi galva, burna buvo pilna kraujo. Po sumušimo ji buvo apžiūrėta gydytojo (duomenys neskelbtini), odontologo V. K., buvo surašytos teismo specialisto išvados. Liudytoja A. B. parodė, kad po įvykio trynė mamai nugarą vaistais ir matė mėlynes ant nugaros, po akimi, ji buvo be dantų. Mamai skaudėjo sumuštą nugarą, rankas. Liudytoja A. P. 2008-05-27 buvo sutikusi V. L. ir ant jos veido aplink nosį matė mėlynes, buvo ištynusi lūpa. Iš šių parodymų, apeliantė daro išvadą, kad nukentėjusiajai buvo padaryti: nosies nubrozdinimas, mėlynės aplink nosį, kraujosruva po akimi, nugaros sumušimai su kraujosruvom, rankų sumušimai, burnos sumušimas, lupų sumušimas. Tačiau, pasak nuteistosios, tokius nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus apie kūno sužalojimus paneigė apklausti liudytojai V. K., A. J. (duomenys neskelbtini) bei baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kiti liudytojai įvykio nematė ir apie įvykio aplinkybes atpasakojo tik iš nukentėjusiosios parodymų, todėl jų parodymai neturi jokios įrodomosios vertės. Nurodo, kad liudytojas V. K. parodė, kad 2008-05-26 ambulatorijoje lankėsi V. L. ir jis nematė ant jos veido jokio patinimo, sumušimo, dantų šaknys buvo švarios. Jei V. L. veide ir burnoje būtų matyti sužalojimai, tai būtų užfiksuota kortelėje, nes taip daryti yra privaloma. Tokie liudytojo parodymai bei padaryti ambulatorinėje kortelėje įrašai paneigia nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus, kad buvo sumuštas nukentėjusiosios veidas ir sužalota burna, nes išmušus dantų protezus bei sveikus dantys lieka žymės burnoje bei veide. Po sumušimo V. L. lankėsi (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Gydytojai, apžiūroje nukentėjusiajai kraujosruvų bei patinimų veide, nugaroje, ant rankų, nepastebėjo ir tai užfiksavo ambulatorinėje kortelėje. Medikai pastebėjo tik nosies nubrozdinimą. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad įvykio metu nukentėjusioji, kaip matyti iš jos parodymų „gal trumpam buvo praradusi sąmonę", dėl to ji mano, kad atgavusi sąmonę jai galėjo pasirodyti, kad buvo sumušta, o kitas sumušimo „smulkmenas" ji jau išsigalvojo. Be kita ko apeliantė nurodo, jog iš specialisto išvados Nr. G 1402/08(04) matyti, kad galvoje patinimų nėra, be sąmonės nebuvo (kas prieštarauja nukentėjusiosios duotiems teisminio tyrimo metu parodymams), nosis nubrozdinta, viršutinio žandikaulio abiejų pusių 1,2,3 dantų defektas. Visi kiti sužalojimai (jau išvardyti aukščiau, ir kurie niekur nėra užfiksuoti, nors ji lankėsi ne pas vieną teikianti medicininę pagalbą, mediką), tai nukentėjusios bei liudytojų išgalvoti sužalojimai. Taigi teigia, kad nukentėjusiosios ir liudytojų duotus parodymus, kurie prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, ir kelią abejones, teismas pritaikė apkaltinant ją, nors, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, teismas privalėjo juos vertinti kritiškai ir ją išteisinti.
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir civilinės ieškovė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. ir nuteistosios J. J. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir kitų nuteistosios apeliacinio skundo argumentų.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą ir nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų klausimus, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai J. J. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir visiškai teisingai išsprendė nukentėjusiajai priteistinos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų klausimus.
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė apkaltinančius J. J. bylos duomenis, pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios V. L. parodymais, liudytojų J. K., A. B., V. K., A. P., S. P. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad J. J. iš asmeninių paskatų tyčia suduodama nukentėjusiajai V. L. kauptuku į nugarą, pagriebdama už plaukų ir trenkdama galva į žemę, spardydama kojomis į nugarą, padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistosios skunde nurodyti teiginiai, kad šioje byloje yra šmeižiama, jog nukentėjusioji yra nesugyvenamo būdo, kerštinga, dėl ko nuteistoji mano, kad tuo pagrindu ir noru pasipelnyti V. L. ją apkalba, atmestini. Iš bylos medžiagos, iš V. L. charakteristikos, matyti, kad ji apibūdinama kaip nekonfliktiška, su bendradarbiais ir bendruomenės gyventojais sutarianti gerai, priešingai nei J. J., kuri (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyventojų apibūdinama kaip konfliktiška, smurtaujanti asmenybė (b. l. 48, 49), kas rodo, jog pati J. J. yra nesugyvenamo būdo, pati siekia konfliktuoti bei pati siekia apšmeižti nukentėjusiąją siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį.
Kitus apeliantės J. J. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais ji neigia savo kaltę, paneigia nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios V. L. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų J. K., A. B., A. P., D. J., S. P. parodymai duoti tiek proceso eigoje, tiek teisme. Taigi, vertinant minėtus duomenis neatskirai, bet gretinant su visa bylos medžiaga, konstatuotina, jog nukentėjusioji 2008-05-26 rytą planavo su dviem bendradarbėmis A. P. ir D. J. autobusu vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau bendradarbės nesulaukusios jos autobusų stotelėje jai paskambino ir paklausė, kas atsitiko, po ko nukentėjusioji joms pasakė, kad netikėtai buvo sumušta kaimynės J. J., dėl ko negalinti vykti į (duomenys neskelbtini). Be to, ta pačias aplinkybes parodė ir liudytoja A. B., kuri yra nukentėjusiosios dukra bei parodė, kad 2008-05-26 apie 8 val. ryte, jai paskambino mama ir pasakė, kad jai einant į ganyklą ją užpuolė ir sumušė kaimynė J. J.. Be kita ko, nukentėjusioji ta pačias įvykio aplinkybes patvirtino 2008-05-26 11 val. 34 min. į namus atvykusiai medikei S. P., kuri GMP kvietimo kortelėje užfiksavo: „susijaudinusi; primušė kaimynė kauptuku; daugiausia davė į galvą, dabar svaigsta, blogai jaučiasi“. Taigi, analizuojant minėtas aplinkybes ne atskirai, o jų visumą, susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kad nuteistoji J. J. iš asmeninių paskatų tyčia suduodama nukentėjusiajai V. L. kauptuku į nugarą, pagriebdama už plaukų ir trenkdama galva į žemę, spardydama kojomis į nugarą, padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, į aplinkybių visetą, priešingai nei nuteistosios parodymai (kaltės neigimas), kurie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas rodo, J. J. bandymą suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistosios J. J. parodymus, kuriais ji neigia savo kaltę, vertina kaip jos pasirinktą gynybos būdą, kaip jos teisę duoti vienokius ar kitokius parodymus. Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl J. J. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistosios J. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Pažymėtina tai, kad vertinti nukentėjusiojo, kaltininko, liudytojų, kitų proceso dalyvių parodymus yra išskirtinė teismo kompetencija (BPK 20 str.), todėl tik teismo prerogatyva yra spręsti kuriais parodymais remtis, kurie parodymai yra reikšmingi teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui. Kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis J. J. atžvilgiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl nuteistosios apeliacinį skundą atmeta.
Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų.
Nukentėjusiosios skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti 1798.65 Lt jos patirtų išlaidų, kurias ji išleido sumokėdama savo dukrai A. B. už kurą, kadangi po sužalojimo jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, ją slaugė ir nuolat rūpinosi jos dukra A. B., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) ir automobiliu važinėjo jos slaugyti, atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o ilgas nedarbingumo laikotarpis iš esmės susijęs su turėtos lėtinės ligos paūmėjimu, kadangi nukentėjusioji dar iki sužalojimo sirgo kaklo juosmens srities tarpslankstelinių diskų osteochondroze. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai V. L. būtų buvusi reikalinga būtina nuolatinė priežiūra ir slauga. Be kita ko, kaip matyti iš liudytojų A. B. ir J. K. parodymų, J. K. apie porą mėnesių gyveno pas mamą ir ją prižiūrėjo (b. l. 44-45). Taigi, net darant prielaidą, kad nukentėjusiąją reikėjo slaugyti, visgi A. B. nebuvo būtina kiekvieną savaitgalį vykti pas mamą ir ją slaugyti, kadangi ją jau slaugė jos sesuo J. K..
Taipogi apeliantė nesutinka su apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nepagrįstai ją sumažino 6 kartus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kolegija, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., įvertinusi bylos aplinkybes, t. y. tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių sveikatos sutrikimų, atsižvelgusi į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė nors ir tyčios forma, tačiau asmeninio konflikto metu, kilusio tarp kaimynių, taip pat, siekdama išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, įvertinusi žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jos asmenines savybes (yra senyvo amžiaus, pensininkė) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiosios dvasiniai, moraliniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas bei patirtas fizinis skausmas, pirmosios instancijos teismo įvertinti 5000 Lt suma visiškai teisėtai ir pagrįstai, dėl ko neturtinės žalos dydis nėra didintinas.
Nukentėjusiosios skunde nurodytas teiginys, jog sumažindamas neturtinės žalos dydį, teismas vienu iš pagrindinių kriterijų laikė J. J. blogą turtinę padėtį ir tuo teismas, pasak nukentėjusiosios nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos turinio ir dydžio nustatymo kriterijų, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nesirėmė vien bloga nukentėjusios turtine padėtimi, tačiau rėmėsi nukentėjusiajai nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, atsižvelgė į bylos aplinkybes, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Taipogi nepagrįstas nukentėjusiosios teiginys, jog teismas neteisingai išsprendė atstovavimo išlaidų klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas visiškai pagrįstai bei argumentuotai išsprendė atstovavimo išlaidų klausimą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog sprendžiant nukentėjusiosios turėtų jos pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (priteisimo iš nuteistosios) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jos ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajai padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiosios turtinę padėtį ir kt. Taigi, kolegija, atsižvelgusi į išvardintas aplinkybes, į J. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistosios turtinę padėtį, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į privataus kaltinimo bylos sudėtingumą, surašytus dokumentus, į V. L. sumokėtą pinigų sumą advokatui, ir siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti teismo išlaidos yra aiškiai per didelės, ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo iš J. J. priteista proceso išlaidų suma V. L. yra pakankama.
Taipogi atkreiptinas nukentėjusiosios dėmesys, kad teismas sumažindamas apeliantės prašomas priteisti išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu, nesirėmė vien sunkia nuteistosios turtine padėtimi, bet atsižvelgė į visą bylos medžiagą, į proceso apimtį ir sudėtingumą.
Remiantis išdėstytu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 str.,
nutaria:
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. ir nuteistosios J. J. apeliacinius skundus atmesti.