Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams G. M. ir I. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei I. M. procesiniai dokumentai įteikti Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas G. M. į teismo posėdį neatvyko. Gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovė I. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei buvo pranešta tinkamai. Gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant šalims.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1998-8001-9014:0078, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2006 m. spalio 31 d. priklausė atsakovams G. M. ir I. M. (8 el. b. l.), o 2016 m. birželio 21 d. nutraukus atsakovų santuoką bendru sutikimu ir įsiteisėjus teismo sprendimui – priklauso atsakovams po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. VĮ Registrų centro gyventojų registro departamento išrašų duomenimis, abu atsakovai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (10-11 el. b. l.). Ieškovė tiekia šilumos energiją buitinėms reikmėms butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų buto apyvartos žiniaraščių „Šildymas“ ir „Energija vandens pašildymui“ nustatyta, kad atsakovai su ieškove nėra atsiskaitę už laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. tiektą šilumos energiją ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. tiektą energiją vandens pašildymui ir šio ieškinio dieną yra susidaręs 1345,18 Eur įsiskolinimas (12-13 el. b. l.). Atsakovams laiku neatsiskaičius suteiktas paslaugas, ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. paskaičiavo 35,99 Eur dydžio delspinigius (14-15 el. b. l.). Civilinėje byloje nėra ginčo dėl susidariusio įsiskolinimo ir priskaičiuotų delspinigių dydžio.

Atsakovas G. M. nurodo, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, kadangi dirbo ir šiuo metu dirba Vokietijoje. Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Headex“ (nors bendrovės buveinė yra Lietuvoje, tačiau atsakovas yra siunčiamas dirbti Vokietijoje). Atsakovo pateikta uždarosios bendrovės „Headex“ pažyma patvirtina, kad G. M. nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2016 m. kovo 31 d. didžiąją dalį laiko dirbo komandiruotėse užsienyje (39-40 el. b. l.). Atsakovas nurodo, kad jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2015 m., butu naudojasi I. M..

Ieškovė tiekė šilumos energiją atsakovams priklausančiam butui, nors rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir nebuvo sudaryta.

Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos – LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 ir 6.384 straipsnių normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovai tapo šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi nuo patalpų įsigijimo. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26, 27 punktai numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Standartinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos yra reglamentuotos 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas). Šio aprašo 1 punkte nurodoma, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. 2 aprašo punkte nurodoma, kad aprašas privalomas šilumos tiekėjams, buitiniams šilumos vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams (toliau – prižiūrėtojas), daugiabučio namo savininkų bendrijoms arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties šalims, arba bendrojo naudojimo objektų administratoriams (toliau – valdytojas) bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims. 15.1 punkte nurodyta, kad buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsisakyti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. 15.9 punkte nurodoma, kad buitinis šilumos vartotojas privalo raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais.

Atsakovas G. M. nurodo, jog yra skolingas už šilumos energiją bei energiją karštam vandeniui tik laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nes kitu laikotarpiu jis bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, butu pagal susitarimą naudojasi atsakovė I. M., todėl atsakovas G. M. likusiu skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo šilumos vartotoju. Atsižvelgiant į šiuos atsakovo argumentus ir nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas privalėjo per 10 darbo dienų pranešti apie tai, jog keičiasi šilumos vartotojas. Atsakovas nepateikė duomenų, jog apie šilumos vartotojo ar buto duomenų, susijusių su šilumos paskirstymo skaičiavimais pasikeitimą jis ieškovei pranešė, todėl šie atsakovo argumentai atmestini (CPK 178 str.).

Pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnį ir Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, o turtui priklausant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, už prievolės jie atsako bendrai, t.y. solidariai. Civilinio kodekso 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, atsakovų G. M. ir I. M. santuoka buvo nutraukta 2016 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13238-848/2016 bendru pareiškėjų sutikimu. Po santuokos nutraukimo kiekvienam atiteko po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (66-70 el. b. l.). Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-13238-848/2016 nebuvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovai iki santuokos nutraukimo (2016 m. birželio 21 d.) buvo nustatę naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ar būtų kreipęsi į teismą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo teismine tvarka. Atsakovai nepateikė vedybų sutarties, kuria būtų nustatytas sutartinis turto režimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. šalių turtui galiojo sutuoktinių turto teisinis režimas pagal įstatymą (CK 3.81-3.129 str.). Šios normos yra imperatyvios. Kadangi atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl ir už prievoles dėl šio turto išlaikymo atsako solidariai.

Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė. Tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). Vien esant faktinei aplinkybei, kad atsakovas nuo 2015 metų šiame bute nebegyvena, neeliminuoja jo prievolės ieškovei. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Atsakovui G. M., kaip buto dalies savininkui, tenka padengti dalį šilumos ir kitų komunalinių mokesčių, susijusių su bendro buto išlaikymu, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena bute ir ar naudoja dalį šilumos energijos. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams, todėl jie, kaip buto savininkai privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti, nepriklausomai nuo aplinkybės, gyvena jie bute ar ne.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Byloje nėra patetika duomenų, kad atsakovas mokėjo ieškovei už pateiktą šilumos energiją. Duomenų, kad atsakovai įvykdė ieškovei savo prievolę ar jos dalį nėra, todėl solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 1345,18 Eur skola bei 35,99 Eur delspinigiai (CK 6.38 str., 6.59 str.).

Iš atsakovų taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos 84,98 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 2,55 Eur už informacijos gavimą viešuose registruose (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d.).

Iš atsakovų priteistinos po 1 Eur pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš atsakovų valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke, solidariai iš G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1345,18 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., 35,99 Eur (trisdešimt penkių eurų 99 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš G. M., 42,49 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš I. M., gim. 1980-10-21, 42,49 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.