- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-112-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01527-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Z. (I. Z.) ieškinį atsakovei D. S., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarui D. P., E. A., L. B. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas I. Z. ieškiniu prašė pripažinti apsimestine 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, pagal kurią pirkėjas D. S. įsigijo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovą I. Z. minėtos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies tikrąja šalimi – pirkėju. Nurodė, kad 2008-01-27 ieškovas ir L. B. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), kurios pagrindu L. B. įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypą – toliau žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo nupirkti žemės sklypą bei L. B. sumokėjo 20000 Lt sumą sutarties įvykdymui užtikrinti. Žemės sklypą ieškovas nusprendė įsigyti kartu su savo motina E. A.. Tačiau suėjus terminui sudaryti pagrindinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas turėjo daug asmeninių įsiskolinimų. Vengdamas išieškojimo iš savo turto ieškovas susitarė su atsakove D. S., jog ½ dalis įgyto žemės sklypo bus įregistruota atsakovės vardu. Atsakovė su tuo sutiko, neprieštaravo būti pirkimo-pardavimo sutarties statytiniu, pažadėjo vėliau sudaryti sandorį su tikrąja šalimi – ieškovu. 2008-04-15 E. A., pagal 2007-11-19 įgaliojimą atstovaujama ieškovo I. Z., ir atsakovė D. S. sudarė su pardavėju L. B. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – pagrindinė sutartis), pagal kurią pardavėjas lygiomis dalimis (po ½) pardavė žemės sklypą pirkėjams E. A. ir D. S.. Visoms sandorio šalims buvo žinoma ir suprantama, kad iš tikrųjų ½ dalį žemės sklypo savo asmeninėn nuosavybėn perka ne atsakovė D. S., o ieškovas I. Z.. Būtent ieškovas buvo tas asmuo, kuris vedė derybas dėl žemės sklypo įsigijimo, sumokėjo pardavėjui visą žemės sklypo kainą. Atsakovė niekada neturėjo pinigų įsigyti tokios vertės nekilnojamąjį turtą. Pagal pagrindinę sutartį tikroji sandorio šalis yra ieškovas, kuris ketino įgyti iš šios sutarties kylančias teise ir pareigas, jomis naudotis ir jas vykdyti, sandoris tarp pardavėjo ir atsakovės yra apsimestinis. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turėjo pakankamai lėšų žemės sklypo daliai įsigyti. Ieškovas pats turėjo finansinių problemų, nes negalėjo įsigyti viso sklypo. Trečiasis asmuo notaras D. P. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovas sutartyje dalyvavo kaip antrojo pirkėjo E. A. atstovas pagal įgaliojimą, todėl turėjo visas galimybes keisti sutarties sudarymo sąlygas. Trečiasis asmuo L. B. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad dėl sklypo pirkimo ir kainos jis derėjosi su ieškovu, su kuriuo pasirašė preliminarią sutartį. Ieškovas jam sumokėjo 20000 Lt avansą, po to pervedė dalį pinigų. Iš atsakovės pinigų nėra gavęs.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo I. Z. atsakovei D. S. 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo I. Z. 76,90 Lt pašto išlaidų valstybei. Konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog būtent ieškovas ieškojo žemės sklypo įsigijimui, vedė derybas su sklypo pardavėju, sudarė su pardavėju preliminarią sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas pardavėjui mokėjo pinigus už sklypą, dar nereiškia, kad ieškovas buvo ginčo dalies sklypo pirkėjas. Ieškovui ir atsakovei D. S. gyvenant kartu kaip šeimai, planuojant bendrą ateitį, turint mažametį vaiką, esant geriems santykiams tarp šalių, šalys ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio paieškai būtent ieškovas ėmėsi šių veiksmų. Atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė neturėjo lėšų ginčo dalies sklypo įsigijimui, nes, bylos medžiaga patvirtino, kad atsakovė turėjo piniginių lėšų ginčo sklypo daliai įsigyti. Nustatė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis vienas mokėjo žemės mokestį už sklypą, niekuo nepagrįstos, nes į bylą ieškovas pateikė tik vieną mokėjimo kvitą, jog sumokėjo 83 Lt žemės mokestį už E. A.. Tuo tarpu atsakovė D. S., įregistravusi savo nuosavybės teise ginčo žemės sklypo dalį, nuolat 2008 – 2012 metais, nuo pat ginčo sklypo dalies įsigijimo, mokėjo žemės mokestį. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog būtent ieškovas sklypo pardavėjui sumokėjo visą sumą už perkamą žemės sklypą, t.y. 20000 Lt preliminariosios žemės sklypo sutarties sudarymo metu, o 105000 Lt pervedė į sklypo pardavėjo sąskaitą, o likusią sumą sumokėjo 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nepaneigia, atsakovės D. S. nurodytų argumentų, jog ginčo sandorio sudarymo metu šalys gyveno kartu iš bendrų lėšų, vedė bendrą ūkį, siekė įsigyti sklypą namo statybai. Ieškovas nepateikė į bylą jokių oficialių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas ginčijamo iš dalies sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai savo asmeninių piniginių lėšų bei su sklypo pardavėju atsiskaitė būtent iš savo asmeninių lėšų. Tai, kad ieškovas I. Z., atstovaudamas E. A., (užsakovas) 2010-05-10 sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PDS 1-10, neturi jokios reikšmės. Ieškovas, dalyvavo ginčijamos iš dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme bei jos pasirašyme, kaip savo motinos E. A. įgaliotas atstovas, todėl, teismas įvertino ir paties ieškovo sąžiningumą. Ieškovas, siekdamas įsigyti žemės sklypą nuosavybės teise, turėjo teisę su sklypo pardavėju L. B. pats asmeniškai sudaryti tokį sandorį, bet siekdamas išvengti ateityje kreditorių reikalavimo įvykdymo, elgėsi nesąžiningai ir žinodamas apie savo (bei ieškovo įmonės) įsiskolinimus ir prievoles kreditoriams, pats žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi netapo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo I. Z. ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad atsakovė turėjo piniginių lėšų sklypo daliai įsigyti, yra neteisinga ir nepagrįsta, prieštaraujanti į bylą pateiktiems įrodymams. Pažymos apie deklaruotą turtą neįrodo, kad atsakovė būtent 2008-04-15 (t.y. ginčo sandorio sudarymo metu) turėjo pakankamai lėšų ir sumokėjo 110000 Lt sumą už 1/2 dalį žemės sklypo. Atsakovė pakeitė savo poziciją, nes Vilniaus m. 3 apylinkės teisme civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo buvo nurodžiusi, kad sklypą įgijo bendrai su apeliantu. Minėtoje byloje (civil. byl. Nr. 2-4950-603/2008) atsakovė pateikė išrašus iš savo asmeninės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 1997-01-01 iki 2008-04-08, kurie patvirtina, jog minėtu laikotarpiu atsakovės finansinės operacijos per mėnesį neviršijo 150 Lt sumos. Teismas į šias faktines aplinkybes neatsižvelgė.
2. Pirmos instancijos teismas sprendime nepateikė jokių motyvų, kodėl ieškovo pateikti įrodymai ir argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo, turtinės padėties, yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti. Atsakovei dėl sunkios finansinės padėties 2005 metais buvo suteikta valstybės parama socialiniam būstui įsigyti. Būtent ieškovas, o ne atsakovė, mokėjo įmokas už paimtą kreditą iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo, nuomą už atsakovės nuomojamą būstą, operaciją. Tą patvirtina ieškovo į bylą pateiktas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2005- 09-06 iki 2007-09-04. Teismas nepasisakė dėl liudytojo L. B. parodymų ir kodėl juos atmetė. Sutarties sudarymo metu pardavėjui likusi nesumokėta turto kaina buvo tik 95000 Lt (220000 - 125000 = 95000 Lt). Šią likusią 95000 Lt sumą ieškovas sumokėjo pardavėjui grynaisiais pinigais. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė nemokėjo ir negalėjo mokėti pardavėjui grynaisiais pinigais 110000 Lt sumos, nes būtų susidariusi 15000 Lt permoka.
3. Pirmos instancijos teismo išvados apie tai, kad atsakovės tėvų Danutės A. J. ir Č. J. padaryti mokėjimo pavedimai, patvirtina, kad atsakovė turėjo piniginių lėšų ginčo žemės sklypo daliai įsigyti, neteisingi. Atsakovės tėvų pervestos sumos nebuvo didelės (12000 Lt bei 10000 Lt), pervestos 2007 m. spalio mėn., t.y. 6 mėn. iki ginčo sandorio sudarymo.
4. Aplinkybė, kad atsakovė sumokėjo daugiau žemės mokesčio už jos vardu įregistruoto turto dalį, negalėjo būti pagrindu atmesti ieškovo pateiktą ieškinį.
5. Pirmos instancijos teismas vertino tik ieškovo veiksmus, jo sąžiningumą, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovės nesąžiningo ir neteisėto elgesio, kurį ieškovas įrodė. Atsakovės nesąžiningumą patvirtino ir liudytoju apklaustas L. B., kuris akcentavo, jog iš atsakovės negavo jokių piniginių lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad ji neturėjo lėšų sklypo dalies pirkimui. Be pajamų deklaracijų, atsakovė pateikė kitų rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurie patvirtina, jog ginčo sandorio sudarymo metu ji galėjo disponuoti 110 000 Lt dydžio pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus atsakovės turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus bei pagrįstai padarė išvadą, jog ginčo sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo pakankamai lėšų ginčo žemės sklypo daliai įsigyti.
2. Ieškovo argumentai, jog vertindamas atsakovės turtinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, teismas nesirėmė prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6406-590/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4950-603/2008 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, taip pat yra nepagrįsti bei nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo sandorio sudarymo metu pats ieškovas turėjo pakankamai lėšų ginčo žemės sklypo įsigijimui. Civilinėje byloje Nr. 2-4950-603/2008 (b.l. 4-54, t.2), kuriuo buvo išspręstas išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo klausimas, nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m. ieškovo pajamos buvo mažesnės už atsakovės. Apelianto motyvai, jog teismas turėjo remtis prejudiciniu faktu, nustatytu civilinėje byloje Nr. 2-4950-603/2008 neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas ne dėl žemės esančio (duomenys neskelbtini), o dėl kito žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovo motyvai dėl atsakovės nesąžiningumo prieštarauja byloje esantiems ir ištirtiems įrodymams. Atsakovės kredito sutartys buvo sudarytos 2005 - 2006 metais, tuo tarpu nekilnojamieji daiktai, už kuriuos ieškovė gavo 465 000 Lt, buvo parduoti 2007 metais. Tai reiškia, jog iki 2007 metų nemaža dalis kredito įmokų jau buvo sumokėta, todėl likusiems mokėjimams visiškai pakako pinigų, gautų pardavus nekilnojamuosius daiktus.
4. Ieškovo argumentai, kad vertindamas atsakovės turtinę padėtį teismas neatsižvelgė į tai, jog 2005 metais dėl sunkios finansinės padėties atsakovei buvo suteikta valstybės parama socialiniam būstu įsigyti, nepagrįsti, kadangi prieštarauja byloje nustatytiems faktams. 2005 m. lapkričio mėnesį atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto už 360 000 Lt. Todėl vien duomenys apie tai, jog 2005 m. atsakovei buvo suteikta valstybės parama būsto įsigijimui, nesudaro pagrindo išvadai, jog po paramos suteikimo jos turtinė padėtis negalėjo pagerėti.
5. Pirmosios instancijos teismas esant prieštaravimams tarp L. B. ir byloje nustatytų duomenų, pagrįstai pastarojo parodymais nesirėmė priimdamas galutinį sprendimą. L. B. patvirtino, kad visą 220 000 Lt pinigų sumą už žemės sklypą gavo iš pirkėjų grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį. Tai paneigia ieškovo parodymus dėl pinigų už ginčo žemės sklypą L. B. mokėjimą dalimis - grynais ir pavedimu.
6. Teismo išvada, jog ieškovas už ginčo žemės sklypą sumokėjo tik vieną kartą, o atsakovė mokėjo nuolat, yra pagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys apie ginčo žemės sklypo mokesčius, iš kurių matyti, jog ieškovas 83 Lt dydžio mokestį sumokėjo 2012 m. balandžio 27 d. už E. A. tenkančią žemės sklypo dalį, tuo tarpu atsakovė žemės sklypo mokesčius už jai tenkančią žemės sklypo dalį mokėjo nuolat laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo veiksmus siekiant išvengti kreditorių reikalavimų tenkinimo vertino kaip piktnaudžiavimą subjektine teise ir atsisakė ją ginti. Ieškovas dalyvavo asmeniškai, kaip E. A. atstovas pagal įgaliojimą, todėl turėjo galimybę keisti sutarties sudarymo sąlygas, tačiau šia galimybe nepasinaudojo siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė turėjo piniginių lėšų ginčo sklypo daliai įsigyti, remiantis tokiais įrodymais - Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apie D. S. pajamas, apie turimą nekilnojamą turtą ir nekilnojamo turto sandorius, pateikti banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2007-10-31, kurie patvirtino, jog atsakovės tėvai jai pervedė 2007-10-18 d. 22000 Lt. Teismo sprendime nėra padaryta išvados, jog už įsigyjamą žemės sklypo dalį 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė apmokėjo tik iš savo asmeninių lėšų. Teigiant, kad atsakovė turėjo piniginių lėšų ginčo sklypo daliai įsigyti, nebuvo nustatytas faktas, kad šias lėšas ji įsigijo asmeniškai, kad jos turimos lėšos nebuvo bendrai įgytos su ieškovu, kartu vedant bendrą ūkį. Teismas nustatė aplinkybę, jog ieškovas ir atsakovė iki ginčo sandorio sudarymo ir jo sudarymo metu gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, 2007-08-16 šalims gimė sūnus E. Z.. Esant tokiems šalių santykiams, tikėtina, kad atsakovė žinioje galėjo būti piniginių lėšų, gautų iš atsakovo, nes šalys bendrai vedė ūkį ir už atsakovės vardu įsigyjamą sklypą galėjo būti dalinai apmokėta ir iš bendrai turimų lėšų. Tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad už sklypą, įsigytą atsakovės vardu, buvo apmokėta iš asmeninių ieškovo lėšų ir dėl to turėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas pripažinti sandorį apsimestiniu.
Ieškovas teigia, kad kitoje Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6406-590/2009 atsakovė yra patvirtinusi, jog I. Z. skirdavo pinigus jai, kad būtų atsiskaityta su banku, patvirtinusi, kad sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bendrai su atsakovu. Byloje pateiktas teismo sprendimas, priimtas 2009-12-01 civilinėje byloje Nr. 2-6406-590/82009, kurioje ieškovė D. S. reiškė ieškinį atsakovui I. Z. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir buvo nagrinėjamas atsakovo priešieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Byloje pateiktas teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4950-603/2008 nuorašas ( b.l.44-50, t. II), iš kurio matyti, kad byloje buvo nagrinėjamas ieškovės D. S. ieškinys atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo. Byloje nustatyta, kad D. S. nuosavybės teisėmis priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Ta aplinkybė, kad D. S. kitose bylose galėjo būti nurodžiusi apie sklypo įsigijimą kartu su atsakovu I. Z., leidžia daryti išvadą, kad šalys, gyvendamos kartu kaip sugyventiniai, bendromis lėšomis galėjo įsigyti ne vieną sklypą. Tai, kad sklypai buvo įsigyti bendromis pastangomis ir iš bendrai valdomų lėšų, neleidžia daryti išvados, kad sandoryje nurodytas sklypo pirkėjas tokiu nebuvo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė neturėjo ketinimo įsigyti sklypo dalies ir dėl to sandoris buvo apsimestiniu. Atsakovei teigiant, kad ji turėjo tikslą įsigyti sklypą savo vardu ir tai padarė, nėra pagrindo atmesti jos paaiškinimo dėl sandorio sudarymo tikslo.
Pripažinus aplinkybę, kad piniginėmis lėšomis, įsigyjant sklypą galėjo prisidėti ir ieškovas, tai nėra pagrindu pripažinti sandorį apsimestiniu ir pripažinti nuosavybės teises į sklypą asmeniui, kurio lėšomis dalinai galėjo būti apmokėta už sklypą. Šiuo atveju ieškovas galėtų reikalauti savo lėšų susigrąžinimo iš asmens, kurio vardu įgytas sklypas, o reikalavimas pripažinti negaliojančiu tokį sandorį negali būti tenkinamas.
Ieškovas nurodė, jog kliūtimi sudaryti sandorį jo vardu buvo tai, kad jis turėjo daug įsiskolinimų ir kreditoriai įspėjo ieškovą, kad nukreips išieškojimą į jo turtą. Civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis neleistinumo piktnaudžiauti teise principu ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Asmuo, sudaręs sandorį kito asmens vardu dėl to, kad išvengtų turimų skolinių prievolių kitiems asmenims, negali ginti savo teisių tuo pagrindu, kad jis sudarė sandorį, siekdamas išvengti turtinės atsakomybės prieš kitus asmenis. Reikšdamas tokį ieškinį, ieškovas piktnaudžiauja teise. CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinių santykių subjektai privalo veikti pagal teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sandorio nesudarymas savo vardu, turint tikslą nuslėpti nuo kreditorių turto įsigijimą, yra veikimu, neatitinkančiu sąžiningumo reikalavimo, todėl tokio asmens teisių negali ginti civilinio kodekso normos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.