- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2-97-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01527-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. Z. (I. Z.) ieškinį atsakovei D. S., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) D. P., E. A., L. B. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. Z. ieškiniu prašė: pripažinti apsimestine 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, pagal kurią pirkėjas D. S. įsigijo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovą I. Z. minėtos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies tikrąja šalimi – pirkėju.
Nurodė, kad 2008-01-27 ieškovas ir L. B. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), kurios pagrindu L. B. įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypą – toliau žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1500 ha ploto, paskirtis – kita (individualiems namams/ statiniams statyti ir eksploatuoti), (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo nupirkti žemės sklypą bei L. B. sumokėjo 20000 Lt sumą sutarties įvykdymui užtikrinti. Žemės sklypą ieškovas nusprendė įsigyti kartu su savo motina E. A.. Tačiau suėjus terminui sudaryti pagrindinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas turėjo daug asmeninių įsiskolinimų, kreditoriai įspėjo ieškovą, jog ketina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išieškojimą iš turto. Tuo metu ieškovas palaikė gerus ir artimus santykius su atsakove D. S.. Vengdamas išieškojimo iš savo turto ieškovas susitarė su atsakove D. S., jog ½ dalis įgyto žemės sklypo bus įregistruota atsakovės vardu. Atsakovė su tuo sutiko, neprieštaravo būti pirkimo-pardavimo sutarties statytiniu, pažadėjo vėliau sudaryti sandorį su tikrąja šalimi – ieškovu. Pardavėjas L. B. tam taip pat neprieštaravo.
2008-04-15 E. A., pagal 2007-11-19 įgaliojimą atstovaujama ieškovo I. Z. ir atsakovė D. S. sudarė su pardavėju L. B. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – pagrindinė sutartis), pagal kurią pardavėjas lygiomis dalimis (po ½) pardavė žemės sklypą pirkėjams E. A. ir D. S.. Visoms sandorio šalims buvo žinoma ir suprantama, kad iš tikrųjų ½ dalį žemės sklypo savo asmeninėn nuosavybėn perka ne atsakovė D. S., o ieškovas I. Z.. Būtent ieškovas buvo tas asmuo, kuris vedė derybas dėl žemės sklypo įsigijimo, sumokėjo pardavėjui visą žemės sklypo kainą tokia tvarka: 20000 Lt grynaisiais pinigais – 2008-01-27; 105000 Lt banko mokėjimo pavedimu – 2008-03-26; 100000 Lt grynaisiais pinigais 2008-04-15. Be to, po pagrindinės sutarties sudarymo, ½ žemės sklypo (kurią tariamai įgijo atsakovė D. S.), prižiūrėjo ir faktiškai valdė tik ieškovas, tai patvirtina mokėjimo kvitas, kad ieškovas mokėjo žemės mokestį. 2010-05-10 ieškovas veikdamas pagal 2007-11-19 įgaliojimą E. A. vardu (užsakovas) su projektų vadovu/architektu G. S. (vykdytoju) sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdytojas įsipareigojo ant žemės sklypo parengti „Gyvenamojo namo (7.1) ir pagalbinio ūkio pastato – pirties 98.17, (duomenys neskelbtini). Nauja statyba. Neypatingas statinys“ priešprojektimus pasiūlymus, o ieškovas įsipareigojo už šią paslaugą atsiskaityti. 2010-06-07 pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad priešprojektinių pasiūlymų byla buvo parengta tinkamai. Tai patvirtina, kad ieškovas iš tiesų įsigijo žemės sklypą sau, siekdamas jame pastatyti gyvenamąjį namą su pagalbiniu ūkiniu pastatu –pirtimi. Tuo tarpu atsakovė D. S. net nežinojo kurioje tiksliai vietoje yra žemės sklypas, faktiškai jo nevaldė, nesinaudojo ir nedisponavo, ji net neturi jokių sklypo pirkimo ar kitų dokumentų. Be to ji niekada neturėjo pinigų įsigyti tokios vertės nekilnojamąjį turtą. 2005-10-13 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovei D. S. dėl sunkios finansinės padėties 2005 metais buvo suteikta valstybės parama socialiniam būstui įsigyti. Be to ieškovas nuo 2005 metų nuolat rėmė atsakovę finansiškai. Taigi, pagal pagrindinę sutartį tikroji sandorio šalis yra ieškovas, kuris ketino įgyti iš šios sutarties kylančias teise ir pareigas, jomis naudotis ir jas vykdyti, sandoris tarp pardavėjo ir atsakovės yra apsimestinis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu, ieškovas I. Z., palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo sklypo įsigijimo metu jis vykdė statybinę veiklą, turėjo statybos bendrovę, turėjo pakankamai lėšų sklypo įsigijimui. Atsakovė nei sklypo pirkime, nei apmokėjime už jį nedalyvavo, ji neturėjo finansinių lėšų. Sandorio sudarymo metu jis turėjo finansinių įsipareigojimų, savo lėšas norėjo investuoti į verslą. Atsakovę įrašė sandoryje, nes jei būtų pirkęs savo vardu kreditoriai būtų galėję iš jo išieškoti. Kai atsiskaitė su kreditoriais, tai ir kreipėsi į teismą. Visas sandorio sąlygas su pardavėju derino jis, jis už žemę viską sumokėjo pardavėjui pats, tikrasis sklypo savininkas yra jis.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė D. S. turėjo pakankamai lėšų žemės sklypo daliai įsigyti, pardavusi iki tol asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat nuolat gaudama stabilias ir pakankamas pajamas. Ji 2005-11-03 nusipirko žemės sklypų dalis, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šį turtą ji įsigijo už bendrą 360000 Lt sumą. Didžiąją dalį nurodyto turto kainos (270000 Lt) ji sumokėjo iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo suteikto kredito. 2007-08-03 pirkimo-pardavimo sutartimi ji pardavė minėtas žemės sklypų dalis ir butą už bendrą 450000 Lt sumą. Dalis sumokėtos turto pardavimo kainos buvo skirta kreditui banke padengti, ką patvirtina Danske Bankas išduota pažyma, kad ji yra įvykdžiusi visus skolinius įsipareigojimus bankui ir jai liko apie 180000 Lt. Iš dalies gautų lėšų 2007-10-19 ji sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nusipirko 0,1448 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007-11-13 ji pardavė nurodytą žemės sklypą ir prie turėtų lėšų gavo dar papildomai pinigų. Nuo gautų lėšų ji yra sumokėjusi priklausomą pajamų mokestį, ką patvirtina jos pateikiamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotos pažymos. Be to ji visada turėjo stabilias pajams, kurias gaudavo iš darbinės veiklos. Kurį laiką ji buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo motinystės pašalpą, taip pat yra gavusi finansinę paramą iš savo tėvų Č. J. ir D.A. J.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad už perkamą turtą sumokėjo ieškovas.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodytos aplinkybės apie įsiskolinimus kreditoriams tik patvirtina faktą, kad ginčo sklypo įsigijimo metu pats ieškovas turėjo didelių finansinių problemų, buvo įsiskolinęs kreditoriams ir neturėjo pakankamai lėšų visam sklypui įsigyti. Ieškovo kreditorius E. S. buvo pateikęs Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams E. A., D. S. ir ieškovui I. Z. dėl sandorių, tame tarpe, ir 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei prašė taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmes, motyvuodamas tuo, kad atsakovė D. S. yra ieškovo I. Z. sugyventinė, ji nėra tikroji sutarties šalis, o tokia šalis yra I. Z.. Tuomet, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, šalys pasirašė 2012-02-08 taikos sutartį, pagal kurią E. S. atsisakė savo ieškinio reikalavimų, o atsakovai I. Z. ir E. A. sutiko, kad yra solidariai skolingi E. S. 66000 Lt ir įsipareigojo šią skolą padengti dalimis iki 2012-06-01. Šioje taikos sutartyje E. S. pareiškė, kad neturi jokių reikalavimų atsakovei D. S. ir sutiko, kad D. S. priklausančios ½ žemės sklypo dalies areštas būtų panaikintas. 2012-02-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikos sutartis buvo patvirtinta, byla nutraukta ir panaikintas atsakovei D. S. priklausančios ½ dalies žemės sklypo areštas, ši nutartis yra įsiteisėjusi ir yra privaloma bylos šalims. Atsakovė D. S. nuo žemės sklypo dalies įsigijimo moka žemės mokesčius. Ieškovo sunkią padėtį patvirtina tai, kad jis nuo 2008 m. lapkričio mėn. visiškai neteikė lėšų nepilnamečiam sūnui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Išnagrinėjus bylą ji pasirašė su ieškovu I. Z. išlaikymo įsiskolinimo apmokėjimo grafiką, nes ieškovas neturėjo lėšų iš karto padengti visą įsiskolinimą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas turėjo galimybę susitarti su savo motina E. A., jog jos vardu būtų sudaryta ne ½ dalies, o viso žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, tačiau to nepadarė. Tai tik patvirtina, kad ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visam žemės sklypui įsigyti ir už ½ dalį žemės sklypo sumokėjo pati D. S.. Atsakovė D. S. ir ieškovas kartu gyveno, jiems (duomenys neskelbtini)gimė sūnus E. Z.. Siekdami kurti bendrą ateitį, jie kartu ketino įsigyti žemės sklypą, statyti namą bei valdyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė D. S. kartu su ieškovu važiavo į Šiaulius pas sklypo pardavėją, tarėsi dėl kainos, ji neprieštaravo, kad ½ dalis žemės sklypo būtų įregistruota ieškovo motinos vardu. Su ieškovu santykiai pablogėji ir nuo 2008 metų vasaros pradžios jie pradėjo gyventi atskirai. Nors preliminari žemės sklypo sutartis buvo sudaryta tik su ieškovu, tačiau tai nereiškia, kad jis sumokėjo visą 225000 Lt perkamo žemės sklypo kainą. Tai patvirtina ieškovo pateiktas mokėjimo nurodymas, kad jis 2008-03-26 pervedė pardavėjui L. B. dalį pinigų sumos – 105000 Lt. Ieškovo pagal įgaliojimą sudaryta projektavimo rangos darbų sutartis dėl gyvenamojo namo statybos ginčo sklype nėra teisiškai reikšminga, kadangi ji nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių, iš kurių galima daryti išvadą, jog ginčo žemės sklypą siekė įsigyti tik ieškovas.
Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad kartu su ieškovu važiavo pas sklypo pardavėją, tarėsi dėl kainos, kartu buvo pas notarą. Mokėjo už sklypą ji. Ieškovas nenorėjo būti pirkėju, nes turėjo skolų, ji jam siūliusi pasirašyti sutartį, bet ieškovas sakė, kad kitas pirkėjas bus jo mama. Mokesčius už žemės sklypą mokėjo visą laiką ji. Kartu su ieškovu jie gyveno nuo 2004 metų iki 2008 metų gegužės mėn. pabaigos. Jos vidutinės pajamos kas mėnesį buvo 2000 Lt. Ji užsiiminėdavo žemės sklypų perpardavimu, ji turėjo pakankamai lėšų, be to kai reikėdavo - skolindavo jos tėvai.
Trečiasis asmuo E. A. atsiliepimo nepateikė į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) D. P. į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Sudarant ginčo sutartį, sutartis buvo parengta pagal šalių nurodytas sąlygas, sutarties sudarymo teisinės pasekmės šalims buvo išaiškintos, šalys sutartį perskaitė, suprato ir pasirašė kaip atitinkančią jų valią ir tikruosius ketinimus. Pats ieškovas sutartyje dalyvavo kaip antrojo pirkėjo E. A. atstovas pagal įgaliojimą, todėl turėjo visas galimybes įtakoti sutarties sudarymo sąlygas. Jei ieškovo ieškinyje nurodytos tariamos faktinės aplinkybės, sudarant sutartį, buvo, tai ieškovas pats, sudarydamas sutartį veikė nesąžiningai. Mano, jog, jeigu ieškovas įrodytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis yra sumokėjęs sutarties šalies – D. S. pagal sutartį pirktos nekilnojamojo daikto dalies kainą, būtų pagrįstas pagrindas ieškovui reikalauti iš atsakovės D. S. atitinkamo dydžio piniginės kompensacijos LR CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, o ne pripažinti sutartį apsimestine.
Trečiasis asmuo L. B., palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog dėl sklypo pirkimo ir kainos jis derėjosi su ieškovu, su kuriuo pasirašė preliminarią sutartį. Ieškovas jam sumokėjo 20000 Lt avansą, po to pervedė dalį pinigų. Tikruoju pirkėju jis laiko ieškovą, atsakovę jis matė pas notarą. Dėl visų sąlygų jis bendravo tik su ieškovu, pinigų iš atsakovės jis nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
2007-11-19 E. A. įgaliojimu (patv. (duomenys neskelbtini) R. S.; įgaliojimas galioja penkerius metus) (b.l.102-104, t.2), įgaliojo I. Z., tame tarpe, nupirkti E. A. vardu žemės sklypą (-us) bet kurioje Vilniaus rajono vietovėje už kainą ir sąlygas pasirenkant savo nuožiūra, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (-is), perdavimo priėmimo aktą (-us), sumokėti sutarties šalių sutartą kainą, VĮ Registrų Centre užregistruoti jos daiktines teises į nupirktą nekilnojamąjį turtą, gauti nuosavybės teisę liudijančius dokumentus; I. Z. yra E. A. sūnus, neturintis Lietuvos Respublikos pilietybės, jam išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (b.l. 106-108-, t.2).
2008-01-27 I. Z. ir L. B. pasirašė preliminarią sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.7, t.1), pagal kurią L. B. (pardavėjas) įsipareigojo iki 2008-03-10 už 225000 Lt parduoti I. Z. (pirkėjui) 15 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o I. Z. (pirkėjas) įsipareigojo šį sklypą nupirkti iki 2008-03-10; sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ir jos vykdymui užtikrinti pirkėjas sumokėjo pardavėjui 20000 Lt.
2008-03-26 nurodyme pervesti grynuosius pinigus (b.l. 19, t.1), nurodyta, kad I. Z. pervedė L. B. 105000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) D. P. (b.l.77-84, t.2), L. B. (pardavėjas) už 220 000 Lt pardavė pirkėjams: E. A. (kurią atstovavo E. A. įgaliotas asmuo I. Z.) ir D. S., kiekvienai po ½ dalį 0,1500 ha žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikal Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
2008-04-28 D. S. kreipėsi į VĮ Registrų Centro Vilniaus filialą dėl jai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo nuosavybės teisėmis.
2008-05-12 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotos E. A. ir D. S. nuosavybės teisės, kiekvienai po ½ dalį, į 0,1500 ha žemės sklypą (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikal Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-21, t.1).
Pagal 2008-09-11 paprastąjį vekselį ieškovas buvo skolingas E. S. 150 000 Lt, ieškovas galutinai su E. S. atsiskaitė 2012-05-04 (b.l. 118-119, t.1); ieškovo vadovaujama (duomenys neskelbtini)2008-05-31 – 2008-10-01 turėjo visą eilę įsiskolinimų kitiems juridiniams asmenims (b.l.120-130, t.1).
Kaip matyti iš kasos pajamų orderių (b.l.23-38, t.1), ieškovas pervesdavo į atsakovės D. S. sąskaitą atitinkamas pinigines lėšas – sąskaitai papildyti, o būtent: 2005-11-04 – 202 Lt; 2005-11-17 – 802 Lt; 2005-12-15 – 602 Lt; 2006-03-02 - 802 Lt; 2006-03-24 – 602 Lt; 2006-04-27 1202 Lt; 2006-05-04 – 602 Lt; 2006-05-18 -122 Lt; 2006-05-18 – 502 Lt; 2006-05-18 – 1002 Lt; 2006-06-28 – 2042 Lt; 2006-06-28 – 202 Lt; 2006-06-29 – 13 Lt; 2007-04-04 – 1002 Lt; 2007-04-24 – 2502 Lt; 2007-10-15 – 1778 Lt.
Pagal Vilniaus apskrities VMI duomenis (b.l. 149-151, t.1, b.l.125-127, t.2) atsakovės D. S. pajamos sudarė: 2006-01-01-2006-12-31: 20601,61 Lt; 2007-01-01-2007-12-31: 553785, 42 Lt; 2008-01-01-2008-12-31: 18407,181 Lt; laikotarpyje 2006-01-01 iki 2008-12-31 atsakovė D. S. dirbo gaudavo pajamas, buvo vaiko priežiūros atostogose, gaudavo motinystės pašalpą;viso už 2006 m. – 19391,97 Lt, už 2007 m. – 18107,86 Lt, už 2008 m. – 18566,82 Lt (b.l.171, t.1).
2005 m. lapkričio mėn. – 2007 metų spalio mėn. laikotarpiu D. S. buvo įsigijusi ir vėliau pardavė nekilnojamąjį turtą: kelis žemės sklypus žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), butą, (duomenys neskelbtini) (b.l.152-170, t.1, b.l.56-85, t.3).
Tarp Danske bank ir D. S. buvo pasirašytos kredito sutartys (b.l. 29-45, t.3): 2005-01-17 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-10-17 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje laiduotoju nurodytas I. Z., pagal šias kredito sutartis D. S. yra įvykdžiusi savo prievoles (b.l.148, t.1); 2006-08-04 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
2012-04-27 įmokos mokėjimo kvite (b.l.39, t.1) nurodyta, kad I. Z. sumokėjo VMI prie FM 83 Lt žemės mokestį už E. A..
2012-02-01 ir 2012-08-08 Vilniaus apskrities VMI raštuose (b.l. 56, t.2, b.l. 2, t.3) nurodyta, kad D. S. sumokėjo žemės mokesčio įmokas už 2008 – 2012 metus: 2008-10-13 68,89 Lt; 2009-10-27 13 Lt; 2010-10-07 13 Lt; 2011-10-14 13 Lt; 2012-10-17 13 Lt.
2012-02-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3491-262/2012 (civilinė byla Nr. 2-3491-262/2012), pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovams E. A., D. S., I. Z., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, IĮ „Šiaurys“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (tame tarpe ir dėl 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia) tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, atsakovai I. Z. ir E. A. sutiko, kad yra solidariai skolingi E. S. 66000 Lt ir įsipareigojo šią skolą padengti dalimis iki 2012-06-01, ieškovas E. S. pareiškė, kad atsakovės D. S. atžvilgiu neturi jokių reikalavimų.
Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi sutarties teksto aiškinimu; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nos jos sutartyje nenurodytos; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. ).
Kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų - tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-15 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008-08-25 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-09-28 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-288/2009).
Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str.1d.). T.y., apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo - tikroji sandorio šalis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Tokioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu ir už ją atsiskaičiusiu asmeniu.
Ieškovas prašė ginčijamą iš dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl pirkėjo, nurodydamas, kad sutartyje pirkėja nurodyta atsakovė D. S. buvo tik statytinė. Taigi, yra svarbu nustatyti, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu ir už ją atsiskaičiusiu asmeniu bei, kad šis asmuo turėjo lėšų atsiskaityti už parduodamą turtą, atsiskaitė su pardavėju bei turėjo lėšų atsiskaityti, jį valdė, juo disponavo.
Ginčo tarp šalių, jog ieškovas ir atsakovė D. S. iki ginčo sandorio sudarymo bei sudarant ginčo sandorį gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, jog šalims (duomenys neskelbtini)gimė sūnus E. Z. (b.l. 147, t.1), jog šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2008 metų vasaros, nekilo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog būtent ieškovas ieškojo žemės sklypo įsigijimui, jog vedė derybas su sklypo pardavėju, sudarė su pardavėju preliminarią sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jog ieškovas pardavėjui mokėjo pinigus už sklypą, dar nereiškia, kad ieškovas buvo ginčo dalies sklypo pirkėjas. Akivaizdu, jog ieškovui ir atsakovei D. S. gyvenant minėtu laiku kartu kaip šeima, planuojant bendrą ateitį, turint mažametį vaiką, esant geriems santykiams tarp šalių, šalys ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio paieškai būtent ieškovas ėmėsi šių veiksmų. Teigti, kad atsakovė neturėjo lėšų ginčo dalies sklypo įsigijimui, nėra pagrindo, kaip nustatyta bylos medžiaga (duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, apie atsakovės D. S. pajamas, turimą nekilnojamą turtą, nekilnojamojo turto sandoriai, kuriuos sudarė atsakovė D. S.), priešingai, patvirtina, kad atsakovė turėjo piniginių lėšų ginčo sklypo daliai įsigyti. Ieškovas neginčijo atsakovės D. S. nurodytų argumentų (ką patvirtina atsakovės D. S. į bylą pateikti 2007-10-01 – 2007-10-31 sąskaitų išrašai, b.l. 172-173, t.1), jog atsakovės tėvai Č. J. ir D.A. J. 2007-10-18 jai pervedė atitinkamai 12000 Lt, 10000 Lt). Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis vienas mokėjo žemės mokestį už sklypą, niekuo nepagrįstos, į bylą ieškovo pateiktas mokėjimo kvitas, iš kurio matyti, kad ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM tik 2012-04-27 sumokėjo 83 Lt žemės mokestį už E. A.. Tuo tarpu, kaip nurodyta aukščiau, atsakovė D. S., įregistravusi savo nuosavybės teise ginčo žemės sklypo dalį, pastoviai, laikotarpyje už 2008 – 2012 metus, nuo pat ginčo sklypo dalies įsigijimo, mokėjo žemės mokestį. Ieškovo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės, jog būtent ieškovas sklypo pardavėjui sumokėjo visą sumą už perkamą žemės sklypą, t.y. 20000 Lt preliminariosios žemės sklypo sutarties sudarymo metu, o 105000 Lt pervedė į sklypo pardavėjo sąskaitą, o likusią sumą sumokėjo 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nepaneigia, atsakovės D. S. nurodytų argumentų, jog ginčo sandorio sudarymo metu šalys gyveno kartu iš bendrų lėšų, vedė bendrą ūkį, siekė įsigyti sklypą namo statybai. Kita vertus, ieškovas nepateikė į bylą jokių oficialių įrodymų (išrašai iš jo banko sąskaitų, jo metinės gyventojų pajamų deklaracijos ir pan.), patvirtinančių, jog ieškovas ginčijamo iš dalies sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai savo asmeninių piniginių lėšų bei su sklypo pardavėju atsiskaitė būtent iš savo asmeninių lėšų. Tai, kad atsakovas pervesdavo į atsakovės sąskaitą pinigus 2006 -2007 metų laikotarpiu ir, kad apmokėjo už atsakovės plastinę operaciją (b.l. 139, t.2), dar nepatvirtina fakto, šalims gyvenant bendrai, jog šios piniginės lėšos buvo skirtos būtent atsakovės D. S. išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, jog šie argumentai yra vertinami atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas bei jo įmonė iki ginčo sandorio sudarymo turėjo įsipareigojimų kreditoriams. Tai, kad ieškovas I. Z., atstovaudamas E. A., (užsakovas) 2010-05-10 sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su projektų vadovu G. S. (vykdytojas, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato – pirties, esančių 0,1500 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), projektiniam pasiūlymui parengti, buvo parengtas šių statinių projektas (b.l.40-109, t.1), neturi jokios reikšmės.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
Kita vertus, byloje taip pat turi būti įvertintos ieškovo nurodytos aplinkybės, jog tiek 2008-01-27 preliminariosios žemės pirkimo-pardavimo sutarties, tiek ginčijamos dalyje 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, ieškovas bei jo įmonė (duomenys neskelbtini)turėjo skolų kreditoriams (su kuriais rašytinių sutarčių sudaręs nebuvo), kurie buvo įspėję ieškovą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei išieškojimo iš ieškovo turto. Ieškovas apie turimus kreditorinius įsiskolinimus pateikė į bylą aukščiau nurodytus duomenis (b.l.118-119, 120-130, t.1). Kaip nurodė ieškovas, būtent todėl, dėl šių priežasčių, ginčijamos 2008-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalyje pirkėju buvo atsakovė D. S., o ne ieškovas, siekiantis kartu su savo motina įsigyti žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog pats ieškovas, dalyvavo ginčijamos iš dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme bei jos pasirašyme, kaip savo motinos E. A. įgaliotas atstovas. Todėl, teismo nuomone, turi būti vertintinas ir paties ieškovo sąžiningumas. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus; kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1-2 d. d.). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, siekdamas įsigyti žemės sklypą nuosavybės teise, turėjo teisę su sklypo pardavėju L. B. pats asmeniškai sudaryti tokį sandorį, vienok, siekdamas išvengti ateityje kreditorių reikalavimo įvykdymo, elgėsi nesąžiningai ir žinodamas apie savo (bei ieškovo įmonės) įsiskolinimus ir prievoles kreditoriams, pats žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi netapo. Darytina išvada, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas išvengti aukščiau nurodytų savo prievolių įvykdyto kreditoriams. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovas, į teismą su ieškiniu dėl dalies ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik 2012-06-08, po to, kai galutinai 2012-05-04 atsiskaitė su E. S..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.M. ir V.M., bylos Nr. 3K-3-260/2013), kad kasacinio teismo praktikoje toks elgesys analogiškoje situacijoje laikytas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises. Toks teismui nurodytas sandorį ginčijančio asmens siekis (išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo) vertintas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. U. K. ir (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo bei jo atstovo pateiktais duomenimis iš Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-4950-603/2008 (b.l. 4-54,t.2), nėra pagrindo vadovautis.
Ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 185 str. str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. nustato, jog žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį Įstatymą įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai, tai:1.Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti: 1) valstybėse Europos Sąjungos narėse arba valstybėse, sudariusiose Europos sutartį(Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis; 2) valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narėse bei valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse. 2. Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus, tačiau šį turtą jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas yra Rusijos pilietis, vienok, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovės nurodyti argumentai, kad ieškovas neturi teisės įsigyti žemės Lietuvoje.
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 76,90 Lt pašto išlaidos valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 76,90 Lt (septyniasdešimt šešis litus 90 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.