- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-511-562/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto ir turtinių prievolių padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto ir turtinių prievolių padalijimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1589-1106/2026 pagal ieškovės R. B. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui S. B. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto ir turtinių prievolių padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto ir turtinių prievolių padalijimo.
2. Byloje taikytis laikinosios apsaugos priemonės: 1) Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi nutarta, be kita ko, uždrausti atsakovui disponuoti bendru turtu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sporto klubas, patalpos); 2) Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarta, be kita ko, uždrausti atsakovui dalyvauti visuose sandoriuose susijusiuose su Sporto klubo vykdoma veikla; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei prisijungimo duomenis prie Sporto klubo Google paskyros.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui patekti į Sporto klubo patalpas; 2) skirti atsakovui ne mažesnę nei 100 Eur dydžio baudą, už kiekvieną pažeidimo dieną.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesilaiko ankstesnėmis teismo nutartimis nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, be teisėto pagrindo ateina į ieškovės Sporto klubą bei reikalauja iš klientų apmokėjimų už Sporto klubo (ieškovės) teikiamas paslaugas bei neturėdamas teisėto pagrindo, teikia tokias paslaugas ir taip savinasi ieškovės pajamas. Atsakovas ne tik sudarinėja sandorius, susijusius su Sporto klubo veikla, bet ir gadina Sporto klubo turtą t. y. gadina vaizdo kamerų laidus, ne vieną kartą buvo atjungęs ieškovę nuo Sporto klubo informacinės sistemos. Dėl šios priežasties ieškovė nuotoliniu būdu negalėjo įleisti klientų. Taip pat atsakovas pavogė ieškovės asmeninį nešiojamąjį kompiuterį, kurį ieškovė naudoja Sporto klubo veiklai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas su prašymu nesutiko.
6. Atsakovas turi teisę lankytis bendrosios jungtinės nuosavybės patalpose ir ja naudojasi sąžiningai. Ieškovės teiginiai, kad paprastas lankymasis yra sandorių sudarinėjimas, yra nepagrįsti. Atsakovas nevykdo jokių veiksmų, draudžiamų taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – sportavimas ir bendravimas sporto klube to nepatvirtina. Nuotraukos fiksuoja tik momentą, be konteksto, todėl neįrodo jokių atsakovo komercinių santykių ar paslaugų teikimo. Jose nematyti nei pinigų priėmimo, nei reklamos ar kitų komercinės veiklos požymių. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galėtų kelti tik turto sunaikinimas, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko. Informaciniame lape nurodoma tik ieškovės veikla ir atsakovo kaip bendrasavininko statusas. Atsakovo telefono numeris nesusijęs su paslaugų teikimu. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti grindžiamos vien subjektyviu ieškovės vertinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriose vykdoma Sporto klubo veikla, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šalims, dėl šio turto padalijimo yra pareikšti šalių reikalavimai, todėl atsakovui nėra draudžiama patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
9. Teismas sprendė, jog ieškovės pateikti vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuoti epizodai su dviem moterimis, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, kad atsakovas vykdė komercinę veiklą, o būtent, kad tam tikrą maksimalų numatytą treniruotės laiką teikė klientei trenerio paslaugas ir už tai gavo atlygį. Pažymėjo, jog ieškovė, siekdama įrodyti komercinės veiklos teikimą, turėtų pateikti ištisinius vaizdo kamerų įrašus, kuriuose būtų matoma ne momentinė, o periodinė atsakovo kaip trenerio veikla ir užfiksuotas pinigų iš klientų priėmimas. Taip pat nurodė, kad telefono numerio ant durų užrašymas taip pat nėra objektyvus įrodymas apie neteisėtą atsakovo komercinę veiklą.
10. Teismas dėl vaizdo kameros įrašo, kuriame tariamai atsakovas užfiksuotas naktį besilankantis ginčo patalpose, pažymėjo, kad įraše nurodytas laikas nėra nakties laikas (10:58:14; 10:58:16; 16:58:08; 16:58:09). Greta laiko nurodyta data – 1970 m. sausio 27 d. yra neatitinkanti bylos įvykių realybės. Be kita ko, teismas nurodė, jog iš įrašo ir paties fakto, kad atsakovas galimai nakties metu ateina į jam priklausantį turtą, nėra prielaidų teigti, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių reikėtų jam drausti lankytis patalpose. Teismo vertinimu, trumpas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad atsakovas prieina prie stalo ir kažką tvarko, taip pat nėra pakankamas teigti, kad atsakovas gavo atlygį iš klientų ar sudaro kokį sandorį ar atlieka kitokius neteisėtus veiksmus.
11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės priedas apie Google paskyrą yra be aiškios datos, tuo tarpu atsakovas pateikė 2025 m. lapkričio 6 d. duomenis, iš kurių matyti, kad Google paieškos sistemoje nurodytas ieškovės telefono numeris kaip vienintelis kontaktinis sporto klubo telefono numeris. Todėl nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas trukdo ieškovei naudotis Google paskyra.
12. Atsižvelgęs į aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pakankamo faktinio pagrindo manyti, jog nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas. Dėl šios priežasties ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė netenkinti.
13. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, nutarė, jog nėra pagrindo spręsti dėl baudos atsakovui skyrimo.
III. Atskirųjų skundų argumentai
14. Ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir tenkinti ieškovė prašymą: 1) taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui patekti į Sporto klubo patalpas; 2) skirti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 9 dalyje nurodytą ne mažesnę nei 100 Eur dydžio baudą, už kiekvieną pažeidimo dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nevykdė komercinės veiklos, nors byloje esantys duomenys rodo, jog jis faktiškai teikia trenerio paslaugas už atlygį: klientai dažniausiai atsiskaito pavedimais (tai galėtų patvirtinti banko išrašai), o atsakovas nuolat lankosi Sporto klube, naudojasi trenerio darbo vieta, inventoriumi, rodo pratimus klientams ir elgiasi kaip treneris, neturėdamas tam teisėto pagrindo, todėl jo veiksmai negali būti laikomi vien tik sportavimu ir akivaizdžiai siejami su atlygio gavimu;
14.2. pats atsakovas savo priešieškinyje yra aiškiai nurodęs, jog „ši veikla jam nėra vien tik pajamų šaltinis – tai jo pašaukimas, gyvenimo būdas ir saviraiškos forma. Dirbdamas sporto srityje jis jaučiasi atradęs save, turi sukauptą patirtį ir klientų ratą, kurie pasitiki jo žiniomis bei profesionalumu. Todėl galimybė toliau tęsti veiklą tame pačiame sporto klube, naudojant dalį treniruoklių, yra svarbi ne tik jo finansinei gerovei, bet ir <…>” t. y. akivaizdu, kad pats atsakovas patvirtino, jog veikla Sporto klube yra jo pajamų šaltinis, jog jis jame dirba, netgi turi savo klientus ir darbas sporto klube yra būtinas jo finansinei gerovei. Taigi, kad atsakovas sudarinėja sandorius susijusius su Sporto klubo veikla akivaizdu iš ieškovės prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo pateiktų duomenų, paties ieškovo pateiktų vykdomų individualių veiklų sąrašo bei paties atsakovo dėstomos pozicijos byloje;
14.3. teismas nepagrįstai konstatavo, jog telefono numerio ant durų užrašymas taip pat nėra objektyvus įrodymas apie neteisėtą atsakovo komercinę veiklą. Atsakovas tiesiogiai rašinėdamas ant durų savo telefono numerį, save pozicionuoja viešai kaip trenerį. Atsakovas plėšo ieškovės pakabintus informacinio bei reklaminio pobūdžio lapus, juose prirašinėdamas savo telefono numerį. Taigi tokiu būdu jis kaip treneris kenkia ieškovei, ją eliminuodamas iš trenerio, kaip teikiančio paslaugas reklamos ar informacijos, ir toje vietoje reklamuoja save, neturėdamas tam teisės. Taip pat atsakovas tokiais veiksmais gadina Sporto klubo turtą bei taip daro žalą;
14.4. teismas klaidingai įvertino ieškovės pateiktus vaizdo įrašus, nepagrįstai remdamasis netiksliais įrašuose rodomais datos ir laiko duomenimis, nes dėl techninių kliūčių jie nėra koreguojami. Tačiau ieškovės pateiktose įrašų fotofiksacijose aiškiai matyti tikslus laikas patvirtinantis, kad atsakovas nakties metu lankėsi Sporto klube, išjungė vaizdo kameras ir vėliau jas vėl įjungė (įrašas nutrūksta nuo 22:34 iki 23:00), kas rodo jo nesąžiningumą ir siekį nuslėpti savo veiksmus Sporto klube;
14.5. nėra pagrindo sutikti su teismo pozicija, kad, nesiėmus prašomų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi kaip jau minėta atsakovas akivaizdžiai atlieka veiksmus darančius žalą Sporto klubui, gadina ir plėšo informacinius ir reklaminius lapus, rašinėja telefono numerį tiesiogiai ant durų, yra išplėšęs laidus, apsunkinęs prieigą prie Sporto klube esančio kompiuterio, ieškovei neperdavė Google paskyros, buvo neteisėtai pasisavinęs ieškovės kompiuterį, ko pasekoje ieškovė negalėjo tinkamai teikti paslaugų, įleisti klientų į Sporto klubą ir taip nuolat daro Sporto klubo reputacijai neigiamą įtaką;
14.6. teismas nutartį priėmė visiškai formaliai, neargumentuotai, neaptarė esminių aplinkybių. teismas nevertino ir nepasisakė dėl vaizdo kamerų laidų išplėšimo iš sienos, atsakovo veiksmų tęstinumo ir neprognozavimo, aplinkybės, jog ieškovė buvo priversta įsigyti kitą kompiuterį, kadangi prie senojo (skirto būtent sporto klubo veiklai) Sporto klube atsakovas yra apribojęs prieigą ir juo ieškovė negali pasinaudoti Sporto klubo veiklai teikti. Taip pat, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl Sporto klube buvusio kompiuterio vagystės, aplinkybių, jog atsakovas neturi nei kvalifikacijos nei teisės (individualios veiklos, verslo liudijimo ar kt.) teikti sporto klube trenerio paslaugas ar verstis su tuo susijusia veikla;
14.7. įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, bei pačiame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei baudos skyrimo nurodytą yra pagrindas spręsti ir dėl baudos atsakovui skyrimo, kadangi iš kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei baudos skyrimo pateiktų duomenų yra matyti, kad atsakovas nesilaiko jau paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių;
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo šį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
16. Dėl prašymo dėl baudos skyrimo nepagrįstumo:
16.1. priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas Ieškovės pateiktus įrodymus dėl tariamo trenerio paslaugų teikimo įvertino objektyviai ir išsamiai, o išvada, jog ieškovės pateikti duomenys trenerio paslaugų teikimo fakto neįrodo – pagrįsta ir teisėta;
16.2. pati ieškovė pripažįsta, kad nuotraukos buvo padarytos sporto klubo patalpose, o tokiose patalpose natūraliai fiksuojami vaizdai, kuriuose žmonės sportuoja, bendrauja ar demonstruoja tam tikrus pratimus, yra savaime įprasti ir neturi jokio savarankiško teisinio turinio. Teismas pagrįstai nurodė, kad nuotraukose nematyti jokio paslaugų teikimo požymio, nėra fiksuojamas nei mokėjimo faktas, nei sutarties sudarymas, nei bet koks kitas veiksmas, leidžiantis daryti išvadą apie komercinės veiklos vykdymą ar laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą;
16.3. nuotraukų techninės charakteristikos – ant jų matoma data „1970-01-04“ – aiškiai patvirtina, kad ieškovė net neįrodė jų darymo laiko. Pastebėtina, jog ši aplinkybė yra itin reikšminga, kadangi 2025 m. gegužės 14 d. nutartis gali būti pažeista tik tuo atveju, jei atsakovas trenerio paslaugas teiktų po 2025 m. gegužės 14 d.;
16.4. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, o ieškovė šios pareigos visiškai neatliko: nepateikė nei ištisinių vaizdo įrašų, nei garso įrašų, nei liudytojų parodymų, nei bet kokių kitų duomenų, kurie pagrįstų ieškovės deklaratyvius teiginius. Ieškovė, teikdama prašymą skirti baudą, pati prisėmė pareigą įrodyti tai, jog atsakovas teikia paslaugas patalpose, todėl ieškovės argumentai, jog ši to negali padaryti, nes neva atsakovas gauna mokėjimus pavedimu – absoliučiai teisiškai nereikšmingas ir nesuvokiamas;
16.5. nėra jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog telefono numerio nurodymas ant durų savaime nėra jokios komercinės veiklos įrodymas, nes neatspindi reklamos, paslaugos pasiūlymo ar kokių nors atsakovui priskirtinų verslo veiksmų. Atsakovas, užrašydamas savo telefono numerį, nepateikė daugiau jokių prierašų, kurie galėtų būti traktuojami kaip skatinimas asmenis pasirinkti Atsakovą, kaip trenerį. Prie numerio net nebuvo nurodytas atsakovo vardas, ką jau kalbėti apie kokią nors informaciją apie šio tariamai teikiamas paslaugas, įkainius ir panašiai;
Atsiliepimas
16.6. svarbu įvertinti ir tai, jog atsakovas atsiliepime buvo išsamiai aprašęs šio telefono numerio nurodymo motyvus. Sporto klubo lankytojai naudojasi patalpomis kiekvieną dieną nuo 6 val. ryto iki 22 val. nakties. Akivaizdu, jog ieškovė neturi jokių galimybių visą šį laiką būti patalpose ir reaguoti, jei sporto klubo lankytojai susiduria su gedimais ir/ar techninėmis kliūtimis, t. y. nesuveikia praėjimo sistema; sugenda dušas; nebėga karštas vanduo; sugenda spintelės užraktas ir panašiai. Už šių kliūčių/gedimų pašalinimą Atsakomybė tenka tiek ieškovei, tiek atsakovui, kadangi šie asmenys abu yra patalpų savininkai. Atitinkamai, būtent dėl šios priežasties (operatyvesnio gedimų/kliūčių pašalinimo) atsakovas ir buvo nurodęs savo telefono numerį;
Šalies argumentai
17. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo:
17.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių – absoliučiai pagrįstas, teisėtas ir teisingas, kadangi ieškovė ne tik neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, bet apskritai šias aiškina klaidingai;
17.2. laikinosios apsaugos priemonės nėra bausmė, konflikto sprendimo būdas ir įrankis apriboti bendraturčio teises. Tai – tik teisinis įrankis/priemonė, skirta tam, kad būsimas teismo sprendimas turėtų realią galimybę būti įvykdytas. Atitinkamai, tai reiškia, jog konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tuomet, kai yra įrodomas priežastinis ryšys tarp konkrečios laikinosios apsaugos priemonės ir grėsmės teismo sprendimui. reali grėsmė būsimam teismo sprendimui egzistuotų tuo atveju, jei ieškovė įrodytų, kad atsakovas atlieka veiksmus, kurie kelią realią grėsmę patalpoms, pavyzdžiui, pateiktus duomenis, kurie atskleistų, jog ginčo turtas (patalpos) išnyks, bus sugadintos, praras vertę, bus perleistos ar kitaip eliminuotas iš būsimo padalijimo objekto. Tokių įrodymų byloje nėra;
17.3. ieškovės argumentai apie tariamas treniruočių paslaugas, apie užrašytą telefono numerį, apie treniruočių imitavimą ar elgesį su informaciniais lapeliais neturi jokio ryšio su patalpų išsaugojimu kaip dalintinu turtu. Kitaip tariant, šios faktinės aplinkybės apskritai nesusijusios su grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, įrodinėjimu. Net jei būtų laikoma, kad atsakovas po 2025 m. gegužės 14 d. vykdo veiklą – ji, savo esme, nepakeičia patalpų teisinio statuso, nesumažina jų vertės ir nesukuria jokio realaus pavojaus, kad ateityje patalpos, kaip nekilnojamojo turto objektas, negalės būti padalytos;
17.4. ieškovė byloje prašo taikyti pačią griežčiausią priemonę – visišką bendraturčio nuosavybės naudojimo draudimą. Tokia priemonė, dėl savo itin varžančio poveikio ir nuosavybės teisės paneigimo, gali būti taikoma tik ekstraordinariniais atvejais, kai egzistuoja tiesioginė grėsmė nuosavybės išsaugojimui, pvz. realus turto išgrobstymas, likvidavimas, išpardavimas ar kita neatitaisoma žala. Jokios tokio pobūdžio grėsmės ieškovė neįrodo ir apskritai neįrodinėja;
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1589-1106/2026 pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto ir turtinių prievolių padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto ir turtinių prievolių padalijimo.
21. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi nutarta, be kita ko, uždrausta atsakovui disponuoti bendru turtu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sporto klubas, patalpos); 2) Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarta, be kita ko, uždrausti atsakovui dalyvauti visuose sandoriuose, susijusiuose su Sporto klubo vykdoma veikla; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei prisijungimo duomenis prie Sporto klubo Google paskyros.
22. Ieškovė prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui patekti į Sporto klubo patalpas; 2) skirti atsakovui ne mažesnę nei 100 Eur dydžio baudą, už kiekvieną pažeidimo dieną.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai (vaizdo įrašai, nuotraukos) nepatvirtina, jog atsakovas Sporto klube vykdo komercinę veiklą ar atlieka kitus neteisėtus veiksmus, taip pat konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl atmetė prašymą dėl naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, nenustatęs jau pirmiau taikytų pažeidimo, nutarė, jog nėra pagrindo spręsti dėl baudos atsakovui skyrimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
24. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, kad pateikti įrodymai (nuotraukos, vaizdo įrašai) patvirtina, jog atsakovas Sporto klube vykdo komercinę veiklą – veda treniruotes, trukdo ieškovei (pvz., perrašo kontaktinius duomenis), lankosi vėlai vakare, neteisėtai reklamuoja save, taip ieškovę eliminuodamas iš veiklos bei darydamas žalą Sporto klubo reputacijai. Be to, teismas neteisingai vertino vaizdo įrašus, nepagrįstai remdamasis netiksliais laiko duomenimis, nors fotofiksacijos patvirtina realų laiką ir aplinkybes, įskaitant kamerų išjungimą nakties metu, kas rodo atsakovo nesąžiningumą ir siekį nuslėpti veiksmus.
25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui.
26. Byloje nėra ginčo, jog egzistuoja pirmoji būtina laikinosios apsaugos priemonėms taikyti sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasako.
27. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
28. Ieškovė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, kad atsakovas, turėdamas galimybę patekti į patalpas, toliau atlieka neteisėtus veiksmus – pagal pateiktus įrodymus vykdo komercinę veiklą (veda treniruotes), taip pažeisdamas byloje pirmiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones, trukdo ieškovei verstis veikla (pvz., perrašo kontaktinius duomenis), lankosi patalpose vėlai vakare (išjungia stebėjimo kameras), iš esmės eliminuoja ieškovę iš veiklos ir savo neteisėtais veiksmais daro žalą Sporto klubo reputacijai.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės nurodytais argumentais. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su asmens elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
30. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo dėl to, jog patalpos, kuriuose yra įrengtas Sporto klubas, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
31. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktos momentinės nuotraukos nepatvirtina, kad atsakovas sporto klube vykdo komercinę veiklą ar veda treniruotes. Vien aplinkybė, kad jis parodė pratimus keliems asmenims ar bendravo su asmeniu prie ieškovės stalo, nėra pakankama tokiai išvadai daryti. Byloje taip pat nėra kitų tai patvirtinančių duomenų – nei sutarčių, nei atsiskaitymo įrodymų. Be to, vaizdo įrašo fragmentai, kuriuose atsakovas matomas prie stalo atliekantis neaiškius veiksmus, savaime neleidžia spręsti apie paslaugų teikimą ar kitus neteisėtus veiksmus.
32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant konstatuoti neteisėtą veiklą patalpose po Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtina pateikti į bylą treniruočių vedimo ir atlygio gavimo faktą patvirtinančius įrodymus (užfiksuotą sutarties sudarymo faktą, gautą atlyginimą ir kt.), tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta. Nuotraukos iš vaizdo įrašo, kuriame matyti, kad atsakovas prieina prie stalo ir kažką tvarko, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas sudarinėjo sutartį dėl paslaugų teikimo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus.
33. Nors, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad atsakovas 2025 m. spalio 22 d. laikotarpiu nuo 22.34 val. iki 23.00 val. buvo patalpose ir, tikėtina, išjungė vaizdo stebėjimo kameras, vien šios aplinkybės savaime nepatvirtina neteisėtų veiksmų ir nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovui buvo uždrausta disponuoti patalpomis, o 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi – dalyvauti visuose sandoriuose, susijusiuose su Sporto klubo vykdoma veikla. Iki galutinio ginčo išsprendimo, atsakovui nėra uždrausta lankytis patalpose, todėl jo buvimas nepagrindžia grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui.
34. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas prie klubo įėjimo tariamai nuplėšė informacinį lapą, reklamavo savo paslaugas, perrašė kontaktinius numerius ir kt. Tačiau vien šie veiksmai, be jokio kitų į bylą pateiktų įrodymų, neleidžia pagrįstai daryti prielaidos, kad atsakovas siekia sumažinti turto vertę ar išvengti būsimo teismo sprendimo.
35. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo, priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
36. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė formaliai. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino aktualias ieškovės nurodytas ir sprendimui reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad teismas jas vertino kitaip nei pageidavo ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, jog priimta nutartis yra nepagrįsta ar nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas formaliai.
Dėl baudos (ne)skyrimo
37. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
38. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už tam tikrų šio straipsnio nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui grindė aplinkybėmis, susijusiomis su Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi, kuria atsakovui, be kita ko, uždrausta disponuoti patalpomis bei 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi, kuria uždrausta dalyvauti sandoriuose, susijusiuose su Sporto klubo veikla. Tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių ieškovės nurodytų aplinkybių vertinimo nekartoja.
41. Atsižvelgiant į tai, nesant objektyvių duomenų apie taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo skirti atsakovui baudą.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos skyrimo, tinkamai įvertino šalių argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus ir dėl to padarė pagrįstas išvadas dėl prašymo netenkinimo. Dėl šių priežasčių ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
44. Atsakovas prašo priteisti 250 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą ir 250 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą. Kadangi nurodytos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, atsakovui iš ieškovės priteisiama viso 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.