Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, A. S. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neries transportas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4521-429/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neries transportas“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Neries transportas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. T. (toliau – atsakovas) 6 252,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1298-773/2020 ieškovei iškelta bankroto byla, 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1298-221/2020 ieškovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reniva“. Pagal nemokumo administratorei perduotus 2019 m., 2020 m. ieškovės balansus atsakovas bendrovei yra skolingas 6 252,20 Eur. Atsakovas buvo raginamas gera valia atsiskaityti su ieškove, tačiau gera valia įsiskolinimas nebuvo padengtas.

3. Atsakovas V. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis neturi įsipareigojimų ieškovei. Ieškovė ieškinyje remiasi 2019 m., 2020 m. bendrovės balansais, tačiau jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių atsakovui pareikštus reikalavimus, nepateikė. Atsakovas nepadarė darbo pareigų pažeidimo ar kitos veiklos, kuri sukeltų turtinę žalą bendrovei. Ieškovė atgaline data pakeičia komandiruočių apmokėjimą įsakymais, su kuriais atsakovas nebuvo pasirašytinai supažindintas. Ieškovė informavo atsakovą dėl menamos žalos atsiradimo tik pasibaigus darbo santykiams. Atsakovas nesupažindintas su dokumentais ir duomenimis, kurių pagrindu į įmonės balansą buvo įtraukta ieškiniu reikalaujama priteisti suma. Ieškovė nepateikė duomenų, jog iš atsakovo bankinės sąskaitos darytų atskaitymus, pereikvojimą ar kitokiu būdu būtų įsiskolinęs bendrovei. Ieškovė nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl tariamos žalos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės BUAB „Neries transportas“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo atmetė.

5. Teismas nurodė, 2019 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-2-9678 sprendimu Nr. DGKS-3476 išnagrinėjo atsakovo prašymą ir priteisė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas susijusias su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. – 3 159,52 Eur ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką – 2 035,73 Eur. Buvusi bendrovės vadovė N. A. atsiliepimo Darbo ginčų komisijai neteikė. Bankroto administratorės 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama atnaujinti terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tačiau teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15738-1088/2022 ieškinį atsisakė priimti, o Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Kauno apylinkės 2022 m. birželio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

6. Teismas nurodė, jog ieškovė, pagal nemokumo administratorei perduotus 2019 m., 2020 m. ieškovės balansus, nustatė, kad atsakovas bendrovei yra skolingas 6 252,20 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra dokumentai, patvirtinantys permoką. Teisme apklausta liudytoja, buvusi įmonės direktorė, nurodė kokiu būdu buvo skaičiuojamas atlyginimas bendrovėje, tačiau konkrečiai dėl pagal banko išrašą išmokėtos 17 450,00 Eur sumos nepasisakė. Ji teigė, kad įsigaliojusių nuobaudų dėl atsakovui paskirtų 2500 Eur baudų, atsakovas neskundė.

7. Teismas nustatė, jog ieškovė įrodė, jog atsakovas yra skolingas dėl jam išmokėtos permokos, ką įrodo pateikti 2019 m. ir 2020 m. balansai, 2021 m. rugsėjo 13 d. raginimas, t. y. įrodė skolos atsiradimo faktą ir aplinkybes. Esant ieškovės įrodytam reikalavimui dėl skolos susidarymo pateiktu balansu, ieškovė įrodė permokėtos atsakovui skolos realumo, pagrįstumo bei teisėtumo. Atsakovas neįrodė, kodėl jam gaunant žymiai mažesnį darbo užmokestį pagal šalių pasirašytą darbo sutartį, kai jam priklausė išmokėti 11 506,46 Eur darbo užmokesčio, o buvo išmokėta 17 450 Eur , nors tuo metu ieškovas turėjo tik 98,39 Eur skolą. Pats ieškovas priėmė du įsakymus dėl 2 500 Eur baudos paskyrimo atsakovui, su kuriais atsakovas teigė nebuvo supažindintas, permokėjo atsakovui 6 252,20 Eur nepagrįstai, netinkamai vesdamas buhalterinę apskaitą, dalindavo pinigus prieš vykstant į komandiruotę, dar nepriėmus įsakymų, todėl tokie ieškovo veiksmai traktuotini kaip neteisėti ir jie sukėlė pačiam ieškovui pasekmes. Atsakovas neneigė, kad jam didesnė suma buvo išmokėta, ją priteisus, o ieškovo pusėje apklausta liudytoja BUAB „Neries transportas“ direktorė N. A. pripažino klaidas dėl išmokėtos 6 252,20 Eur didesnė sumos.

8. Teismas visapusiškai įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą konstatavo, jog ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Neries transportas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atmesdamas ieškinį, teismas vadovavosi prieštaraujančiais motyvais. Iš vienos pusės sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad ieškovas įrodė atsakovo įsiskolinimo/permokos faktą, tačiau tolimesnėje sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas daro išvada, kad „ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti“.

9.2. Skolos faktas laikytas įrodytu, todėl ieškinys galėjo būti atmestas tik teismui motyvuotai atleidžiant atsakovą nuo pareigos grąžinti skolą/permoką. Juolab, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai yra teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Skundžiamame sprendime nenurodyta jokia teisės normą, kuria vadovaujantis atsakovas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti ieškovui skolą/permoką.

9.3. Nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindą (kai sprendimas, nutartis yra be motyvų), dėl turėtų būti panaikintas, o ieškinys patenkintas.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. T. prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Apeliantė klaidina teismą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas yra skolingas. Tai visiškai neatitinka nei teismo posėdžių protokolų, nei darytų garso įrašų. Kai kurie apeliantės išdėstyti teiginiai, kuriais naudojasi tiek iš sprendimo motyvuojamosios dalies, laikytini painūs, nesuprantami ir prieštaraujantys teismo garso įrašams bei liudytojos N. A. parodymams.

10.2. Įrodinėjimas yra šalių, o ne teismo, pareigos dalykas, ir šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Vadinasi, būtent šalys privalo pateikti įrodymus, kurie, jų manymu, pagrįstų jų reiškiamus reikalavimus, bei pačios pasirinkti savo pozicijos gynimo strategiją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtu, jeigu nustatomos CPK 296 straipsnyje nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7,8 ir 11 punktuose numatytus atvejus. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas į teismą kreipėsi nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti.

17. Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo 6 252,20 Eur skolą, atsakovo atsakomybę kildina iš darbo teisinių santykių, nurodydama, kad atsakovui išmokėjo daugiau su darbo santykiais susijusių išmokų (dienpinigių ir darbo užmokesčio), nei jam priklauso, t. y. atsakovui nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. kovo mėn. priskaičiuota išmokėti darbo užmokesčio bei dienpinigių 11 506,46 Eur sumai, tačiau ieškovė atsakovui išmokėjo 17 450 Eur sumą.

18. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Vadovaujantis DK 220 straipsniu, visi iš darbo santykių kylantys ginčai, išskyrus įstatyme tiesiogiai numatytas išimtis, turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Į teismą galima kreiptis tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). Jokių išimčių, susijusių su ginčais iš darbo santykių, pagal šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą, nėra, todėl prieš kreipdamasi į teismą ieškovė privalėjo inicijuoti ginčo nagrinėjimą paduodama prašymą darbo ginčų komisijai (DK 223 straipsnis). Aplinkybė, kad tarp šalių darbo teisiniai santykiai yra pasibaigę nepakeičia tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį yra nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o galimybės kreiptis į teismą atsiradimas siejamas su nepalankia ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka baigtimi, vertintinas kaip pagrindas teismui, į kurį darbo santykių subjektas kreipėsi tiesiogiai, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o priimtą ieškinį – palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 412 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai yra atnaujinamieji, kompetencija spręsti klausimą, ar vis dar galima pasinaudoti ginčo sprendimo ne teisme tvarka priskiriama darbo ginčų komisijos kompetencijai (DK 220 straipsnio 2 dalis). Net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi visų pirma kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti DGK jį atnaujinti. Dėl svarbių priežasčių praleistą terminą DGK gali atnaujinti ir ginčą išnagrinėti (DK 220 straipsnio 2 dalis). Tik DGK priėmus sprendimą šio termino neatnaujinti ir nenagrinėti darbo ginčo iš esmės, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė nenurodė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad buvo įgyvendinta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė ir bylą išnagrinėjo nesant tam teisinio pagrindo, ieškovė ginčo nagrinėjimą iniciavo nesilaikydama privalomos įstatyme nustatytos tvarkos, kas pripažintina pagrindu skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį palikti nenagrinėtu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija Gudynienė Anita Sereikienė Edita Šliumpienė