- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-89-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23052-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Hipotekiniai kreditai“
- Atsakovas
- MB „Bankroto paslaugos“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hipotekiniai kreditai“ bei atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bankroto paslaugos“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Hipotekiniai kreditai“ ieškinį atsakovei MB „Bankroto paslaugos“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lloyd’s Insurance Company, N. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Hipotekiniai kreditai“ ieškinį atsakovei MB „Bankroto paslaugos“ dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 19 831,73 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. 2025 m. spalio 16 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti, grąžinti ieškovei 75 procentus žyminio mokesčio, negrąžintiną dalį priteisti iš atsakovės, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovei 5 082 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo grindė tuo, kad atsakovė bylos eigoje faktiškai patenkino ieškovės reikalavimą – negyvenamoji patalpa-kavinė (toliau – ir patalpos) buvo grąžinta likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Erinus“, o patalpų grąžinimas bankrutuojančiai įmonei sudarė sąlygas realizuoti ir ieškovei perimti patalpą savo nuosavybėn nemokumo procese, ir tokiu būdu patenkinti ieškovės 19 831,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą nemokumo byloje Nr. eB2-228-1060/2025. Nurodė kad ieškovė dėl kreipimosi į teismą turėjo 5 082 Eur advokato išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą, kuriame prašė priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti, tačiau prašė atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti atsakovei iš ieškovės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovės teigimu, ji nei vieno reikalavimo neįvykdė ir su ieškovės atsakovei pareikštais reikalavimais nuosekliai nesutiko. Ieškovė atsakovei pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, o ne dėl nekilnojamojo turto sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir (ar) nuosavybės teisės į turtą priteisimo, atsakovė žalos neatlygino ir neįsipareigojo to padaryti. Teigė, kad patalpos atsakovei buvo grąžintos ne ieškovės iniciatyva, o pagal kitoje byloje pirkėjo R. Ž. ieškinį dėl sutarties nutraukimo. Ši byla nebuvo susijusi su nagrinėjama byla, ieškovė joje nedalyvavo, o atsakovė buvo asmuo, kuriai R. Ž. buvo pareiškęs ieškinio reikalavimus. Net jei patalpų pirkimo–pardavimo sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir patalpos būtų likusios R. Ž. nuosavybėje, tai nesudarytų pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Hipotekiniai kreditai“ ieškinio atsisakymą, nutraukė civilinę bylą pagal UAB „Hipotekiniai kreditai“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Bankroto paslaugos“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, grąžino ieškovei UAB „Hipotekiniai kreditai“ 334,50 Eur žyminio mokesčio dalį.
7. Ieškovės ieškinio atsisakymą priėmęs ir bylą nutraukęs teismas sprendė dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje akcentavo prarastą galimybę parduotas patalpas perimti savo nuosavybėn ir tokiu būdu patenkinti kreditorinį reikalavimą, tačiau šiame procese pasirinko savo galimai pažeistas teises ginti kitu būdu. Ieškovė neginčijo sandorio dėl patalpų pardavimo ir neprašė patalpas grąžinti bankrutuojančiai įmonei. Taigi, ieškinio tikslas buvo kreditorinio reikalavimo patenkinimas visa apimtimi nuostolių atlyginimo priteisimo forma, o ne patalpų sugrąžinimas bankrutuojančiai įmonei.
8. Be to, teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovė nuo proceso pradžios nesiekė ir nenorėjo, kad patalpos būtų sugrąžintos bankrutuojančiai įmonei, patvirtino ieškovės procesinis elgesys, nes patalpos bankrutuojančiai įmonei buvo grąžintos po to, kai 2025 m. kovo 6 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5501-1163/2025, tačiau ieškovė, sužinojusi apie patalpų grąžinimą, padavė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5501-1163/2025, o paduotu pareiškimu dėl proceso atnaujinimo ieškovė siekė, kad būtų panaikinta teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir byloje pareikštas ieškinys atmestas.
9. Nurodė, kad ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus byloje, paraleliai teisinėmis priemonėmis siekė, kad patalpos nebūtų grąžintos bankrutuojančiai įmonei, kad ieškovė suprato (o ir negalėjo nesuprasti), kad ieškinyje įrodinėjamas jos faktinis pagrindas ir, atitinkamai civilinės atsakomybės sąlygos, nebegalės būtų įrodytos. Šių duomenų visuma leido teismui spręsti, kad ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį, buvo apsvarsčiusi, kad ją tenkina tik žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimas, o ne patalpų grąžinimas ir šio tikslo, kaip vienintelio priimtino, ieškovė siekė. Ieškovė ieškinį pareiškė vos po dviejų mėnesių po patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, neišsiaiškinusi, kokios galimybės patalpas sugrąžinti bankrutuojančiai įmonei. Konstatavo, kad ieškovė, priimdama sprendimą, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, neveikė pakankamai rūpestingai ir apdairiai.
10. Spręsdamas dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas nurodė, kad apie civilinės bylos Nr. e2-5501-1163/2025 iškėlimą atsakovė ieškovę informavo tik po to, kai įsiteisėjo nutartis patvirtinti taikos sutartį, tačiau, jeigu atsakovė tą būtų padariusi ankstyvoje proceso stadijoje ir neslėpusi tokios bylai itin reikšmingos faktinės aplinkybės, šalims nebūtų buvę poreikio rengti ir teikti paruošiamųjų bei kitų procesinių dokumentų.
11. Apibendrinęs teismas sprendė, kad abi šalys neveikė procese tinkamai – ieškovė inicijavo bylą neišsiaiškinusi visų faktinių aplinkybių, susijusių su galimybe grąžinti ginčo patalpas LUAB „Erinus“, o atsakovė, iškėlus bylą, nebuvo pakankamai rūpestinga, kad laiku atskleistų ieškovei procesui itin reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teismas nusprendė, kad tikslinga šalių turėtas išlaidas palikti joms pačioms.
12. Papildomai pažymėjo, kad dalis ieškovės išlaidų pagal pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo 7 punktą yra arba nesusijusios su šia byla (prašymas dėl leidimo susipažinti su civiline byla Nr. e2-5501-1163/2025 teiktas į kitą civilinę bylą), arba buvo nulemtos jau nurodyto ieškovės siekio panaikinti teismo procesinį sprendimą, kuriuo patalpos buvo grąžintos bankrutuojančiai įmonei.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės UAB „Hipotekiniai kreditai“ pareiškimas dalyje dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės MB „Bankroto paslaugos“ priteisimo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priteisti iš atsakovės MB „Bankroto paslaugos“ ieškovės UAB „Hipotekiniai kreditai“ naudai 5 082,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei dalį negrąžinto (t. y. 25 %) žyminio mokesčio, t. y. 111,50 Eur.
13.1. Ieškovės teigimu, ji pareiškime pagrįstai nurodė, kad ieškinio atsisakoma dėl atsakovės (nemokumo administratorės) atliktų veiksmų, t. y. su R. Ž. sudarytos ir 2025 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria patalpų nuosavybės teisė grąžinta bendrovei.
13.2. Ieškovės įsitikinimu, ji pagrįstai siekė, jog kitos civilinės bylos procesas būtų atnaujintas bei, kad toje byloje iškelti R. Ž. ieškinio reikalavimai būtų sprendžiami, įtraukiant ieškovę į procesą trečiuoju asmeniu ir suteikiant galimybę pasisakyti. Akcentuoja ir tai, kad ieškovė šioje byloje neprašė ir neprašo priteisti tų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra susijusios konkrečiai su prašymu atnaujinti civilinės bylos procesą.
13.3. Mano, kad visiškai nepagrįstos skundžiamos nutarties išvados, kad ieškovė kažkokiu būdu būtų galėjusi iš anksto numatyti, jog R. Ž. kreipsis su ieškiniu dėl patalpų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia / nutraukimo ir / arba restitucijos taikymo, negalėjo žinoti, kad civilinėje byloje bus sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitars dėl minėtos sutarties nutraukimo / negaliojimo ir patalpų grąžinimo bendrovei.
13.4. Teigia, kad bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog iki ieškovei kreipiantis su ieškiniu į teismą, ieškovė vykdė aktyvią komunikaciją su nemokumo administratore, tačiau ši galiausiai nurodė ieškovei, kad R. Ž. patalpos buvo perleistos visiškai pagrįstai ir teisėtai, o R. Ž. visiškai nėra suinteresuotas sugrąžinti patalpas atgal bendrovei. Be to, apie patalpų grąžinimą bendrovei atsakovė nurodė tik 2025 m. balandžio 3 d. triplike, tad nei pareiškiant ieškinį, nei gerokai po jo pareiškimo, ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad patalpos kada nors bus grąžintos bendrovei. Kadangi dėl R. Ž. ir bendrovės sudarytos taikos sutarties bei jos patvirtinimo civilinėje byloje galiausiai įgyta galimybė patalpas realizuoti iš naujo – tai, pasak ieškovės, sudarė pagrindą atsisakyti byloje pareikšto ieškinio ir turtinius interesus tenkinti realizuojant patalpas iš naujo bendrovės nemokumo procese.
13.5. Ieškovės teigimu, galimybė realizuoti patalpas atsirado gerokai po bylos inicijavimo, o tai reiškia, kad atsirado jau po to, kai ieškovė patyrė realias išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
13.6. Mano, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad dalis išlaidų nėra susijusios su nagrinėjama byla, nes, siekdama tinkamai pasirengti šios bylos nagrinėjimui, ieškovė pagrįstai siekė susipažinti su visa kitos civilinės bylos medžiaga ir išsiaiškinti tos bylos esmę.
13.7. Ieškovės įsitikinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės procesinis elgesys tiek inicijuojant civilinę bylą, tiek ir bylos procese buvo ir apdairus, ir sąžiningas, ir rūpestingas. Atsakovei neinformavus ieškovės apie paskelbtas patalpų varžytines ir / arba jų rezultatus, po šių varžytinių nedėjus absoliučiai jokių pastangų, kad patalpos būtų parduotos už kuo aukštesnę jų kainą, galiausiai perleidus šias patalpas neaišku kaip nustačius 150,00 Eur kainą bei neaišku kaip parinkus pirkėją, bet kuris protingas bei apdairus asmuo, esant tokiems atsakovės veiksmams, nedelsdamas imtųsi teisinių gynybos priemonių, ką būtent ieškovė ir atliko, pateikdama ieškinį ir inicijuodama bylos procesą.
13.8. Teigia, kad nors nemokumo administratorė tiesiogiai ieškovei nesumokėjo ieškiniu reikalautos priteisti pinigų sumos, tačiau situacija grąžinta į buvusią iki patalpų perleidimo R. Ž. padėtį, bei atitinkamai sudarytos sąlygos bendrovės nemokumo procese patalpas realizuoti už kuo aukštesnę kainą, t. y. kainą, kuri atitiktų jų rinkos kainą ar būtų kuo artimesnė rinkos kainai.
13.9. Mano, kad šioje byloje turėjo būti sprendžiama, jog ieškovės reikalavimai buvo patenkinti kitu būdu, t. y. ne piniginių lėšų gavimu tiesiogiai iš nemokumo administratorės (kaip dėl neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos / nuostolių atlyginimas), bet patalpų, kurios yra įkeistos ieškovei, grąžinimu bendrovei, sudarant galimybę ieškovei spręsti dėl jų realizavimo tvarkos bei parduoti už tą kainą, kuri galėtų padengti ieškovės kreditorinį reikalavimą.
14. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą nutarties dalį, kurią atsisakyta ieškovės naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, neišnagrinėjus bylos iš esmės negalima nustatyti ar dėl proceso yra kalta atsakovė, kadangi jokie jos neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti ir patvirtinti. Vien tai, kad ieškovė savo valia pasirinko reikšti ieškinį, niekaip neįrodo to, kad jis būtų buvęs patenkintas, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus lėmusius tokio ieškinio pareiškimo būtinybę ir panašiai, kadangi byla nebuvo išnagrinėta ir minėtos aplinkybės nebuvo patvirtintos, kito procesinio būdo tai padaryti – nėra.
15. Atskirąjį skundą pateikė ir atsakovė, kuriame prašo panaikinti nutarties dalį, kuria jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas ir priteisti atsakovei iš ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Atsakovė nurodo, kad būtina įvertinti tai, kad iki kitos civilinės bylos pradžios atsakovė jau buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kurio ieškovė atsisakė. Už atsiliepimo parengimą atsakovė patyrė 1 331 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo tripliku informavo teismą ir ieškovę apie taikos sutartį bei jos rezultatą – ginčo turto nuosavybės grįžimą atsakovei. Nepaisant to, teismas nutartimi nepagrįstai nutarė, kad atsakovei neatlygina jokių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors pripažino, kad atsiliepimas buvo pateiktas iki kitos civilinės bylos pagal turto pirkėjo ieškinį pradžios. Tai reiškia, kad atsakovės elgesys niekaip neįtakojo šių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, ji negalėjo jų sumažinti, nes nežinojo, kad jai ateityje bus pareikštas ieškinys kitoje byloje.
Atsiliepimas
15.2. Atsakovės vertinimu, teismas privalėjo priteisti atsakovės patirtas išlaidas bent už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsakovė nesutinka ir su tuo, kad jos nepranešimas apie sudarytą taikos sutartį nulėmė vėlesnių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, kadangi ieškovės procesinis elgesys rodo, kad net ir vėliau pranešus apie tai, ieškovė neatsisakė ieškinio, siekė sustabdyti bylą ir iš esmės tęsti procesą, todėl akivaizdu, kad ieškovė, žinodama apie taikos sutartį, būtų teikusi dubliką, o atsakovė būtų privalėjusi teikti tripliką už kurį taip pat prašo atlyginti patirtas išlaidas.
16. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti.
16.1. Ieškovė teigia, kad apie R. Ž. pretenzijas dėl sudaryto sandorio nemokumo administratorei neabejotinai turėjo būti žinoma anksčiau nei 2025 m. sausio ar vasario mėnesį. Tačiau apie šias pretenzijas ieškovė nebuvo informuota, ieškovė turėjo tik tuos duomenis, kurie yra pateikti su ieškiniu.
16.2. Ieškovės įsitikinimu, civilinėje byloje Nr. e2-5501-1163/2025 sudaryta taikos sutartis tarp bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, bei R. Ž. buvo sudaryta ne R. Ž. iniciatyva, o nemokumo administratorei reaguojant į šioje byloje pareikštą ieškovės ieškinį ir nemokumo administratorei tokiu būdu siekiant išvengti prievolės atlyginti ieškovei padarytą žalą, t. y. taikos sutartimi atsakovės siekta taisyti padarytas klaidas.
16.3. Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė iki bylos proceso inicijavimo kreipėsi į atsakovę patalpų susigrąžinimo klausimu ir siekė jų sugrąžinimo bendrovei, tačiau nemokumo administratorė nurodė ieškovei, kad ginčo patalpų sugrąžinimas jau neįmanomas, kadangi R. Ž. atsisako jas grąžinti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
18. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria, priėmus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir nutraukus civilinę bylą, išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo tarp bylos šalių.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas). Esant tokiai procesinei situacijai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl pradėto bylinėjimosi proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas).
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė, būdama LUAB „Erinus“ hipotekine kreditore, 2024 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB „Bankroto paslaugos“, kaip LUAB „Erinus“ nemokumo administratorei, prašydama priteisti iš atsakovės 19 831,73 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė, nesilaikydama nemokumo procese nustatytos turto pardavimo tvarkos, pardavė ieškovei įkeistą LUAB „Erinus“ priklausiusį turtą už 150 Eur, kuris buvo vienintelis bankrutavusios įmonės turtas, todėl ieškovė neteko galimybės nemokumo procese patenkinti savo kreditorinio reikalavimo 19 831,73 Eur sumai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir atsikirsdama nurodė, kad ieškovė dėl turto pardavimo nepatyrė nurodomos žalos, nes pati turtą vertino 155 Eur suma, pati pasiūliusi turtą pirkti už tokią sumą, pati neperėmė turto iki įmonės likvidavimo ir pan.
21. Byloje taip pat nustatyta, kad teisme 2025 m. sausio 28 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-5501-1163/2025 pagal R. Ž. (turto pirkėjo) ieškinį LUAB „Erinus“ dėl patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir dvišalės restitucijos taikymo, ieškinys buvo grindžiamas nuslėpta pastato būkle bei pareigos išregistruoti patalpoms įregistruotą hipoteką neįvykdymu. Minėtoje byloje teismas 2025 m. vasario 24 d. patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir ginčo patalpos buvo grąžintos LUAB „Erinus“.
22. Ieškovės ieškinio atsisakymas šioje byloje buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė bylos eigoje faktiškai patenkino ieškovės reikalavimą – negyvenamoji patalpa-kavinė buvo grąžinta LUAB „Erinus“, o patalpų grąžinimas bankrutuojančiai įmonei sudarė sąlygas realizuoti ar ieškovei perimti patalpą savo nuosavybėn nemokumo procese ir tokiu būdu patenkinti ieškovės 19 831,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą nemokumo byloje. Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovė nurodė turėjusi 5 082 Eur advokato išlaidų ir 111,50 Eur negrąžintino žyminio mokesčio, o atsakovė prašė priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir procesiniu sprendimu palikti šalis prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
24. Visų pirma, nors ieškovė ieškinį šioje byloje grindė prarasta galimybe patenkinti visą savo kreditorinį reikalavimą arba parduotas patalpas perimant savo nuosavybėn ar jas realizuojant, o pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad grąžinus patalpas bankrutavusiai įmonei atsirado sąlygos realizuoti ar ieškovei perimti ginčo patalpas savo nuosavybėn LUAB „Erinus“ nemokumo procese bei tokiu būdu ieškovei patenkinti nemokumo byloje patvirtintą 19 831,73 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, nei šioje byloje, nei LUAB „Erinus“ nemokumo byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nėra duomenų, kad patalpų grąžinimas galėtų objektyviai sąlygoti ieškovės 19 831,73 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė nei LUAB „Erinus“ nemokumo procese, nei pateikdama šioje byloje ieškinį, iš esmės nesiekė faktiškai perimti ginčo patalpas, nesiekė šių patalpų grąžinimo bankrutavusiai bendrovei, pačios ieškovės ir atsakovės teikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nemokumo procese nesinaudojo galimybe perimti ginčo patalpas, ir tik jau pardavus patalpas, siūlė jas nupirkti už 155 Eur.
25. Kad turto grąžinimas LUAB „Erinus“ nelemia ieškovės 19 831,73 Eur turtinio reikalavimo patenkinimo dėl ženkliai mažesnės turto vertės patvirtina LUAB „Erinus“ nemokumo byloje Nr. eB2-91-1060/2026 esantys duomenys, kad iš nemokumo administratoriaus pareigų atstatydinus atsakovę MB „Bankroto paslaugos“ ir nauja nemokumo administratore paskyrus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, pastaroji kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti ją iš nemokumo administratorės pareigų, motyvuodama tuo, kad tik paskyrus ją administruoti LUAB „Erinus“ bankroto procesą, paaiškėjo, jog įmonės turimas turtas yra avarinės būklės, dalis jo turi būti nugriauta, turto vertė yra labai maža, kreditoriai nuolat ginčija turto pardavimo tvarką, kai jo vertė yra maža arba lygi nuliui, todėl naujai paskirtai nemokumo administratorei iš esmės reiktų vykdyti didelės apimties darbus iš esmės savo lėšomis.
26. Akivaizdu, kad esant itin mažai turto (patalpų) vertei, ieškovė pasirinko savo teisėtus interesus ginti ne ginčijant patalpų pirkimo-pardavimo sandorį, tokiu būdu ginčo patalpas sugrąžinant LUAB „Erinus“, o reikalaudama žalos, tolygios jos nepatenkintam kreditoriam reikalavimui atlyginimo iš šiuo metu jau buvusios nemokumo administratorės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios ir civilinės bylos Nr. e2-5501-1163/2025 teisminio nagrinėjimo dalykai nėra tapatūs, nes skyrėsi ne tik įrodinėjamos aplinkybės, bet ir ieškinių teisiniai pagrindai. Todėl, nepaisant to, kad pagal civilinėje byloje Nr. e2-5501-1163/2025 patvirtintos taikos sutarties sąlygas iš esmės buvo pašalinta viena iš ieškovės šioje byloje įrodinėtų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, šių dviejų civilinių bylų procesai bei jų teisinis rezultatas yra per daug nutolę ir civilinėje byloje Nr. e2-5501-1163/2025 priimtas procesinis sprendimas nelėmė ieškovės reiškiamo reikalavimo šioje byloje patenkinimo, t. y. 19 831,73 Eur žalos atlyginimo ar tokio paties dydžio kreditorinio reikalavimo patenkinimo.
27. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai faktiškai patenkinami proceso metu, ieškovas laikytinas iš esmės laimėjusia šalimi, nes būtent proceso dėka buvo pasiektas rezultatas – pažeistos teisės apgynimas. Nors ieškovė ir nurodo, kad jos reikalavimas atsakovei sudarius taikos sutartį ir patalpas grąžinus LUAB „Erinus“ buvo iš esmės patenkintas, akivaizdu, kad šioje byloje reikšto ieškinio tikslas nebuvo pasiektas, o jei ir būtų pasiektas (patalpas perėmus ieškovei ar jas realizavus už 19 831,73 Eur), tai būtų padaryta ne dėl šio teisminio proceso dėl žalos atlyginimo, bet dėl visiškai kitų faktinių aplinkybių – ne ieškovės iniciatyva panaikinus turto pirkimo – pardavimo sandorį. Dėl to spręstina, kad nagrinėtoje byloje nebuvo pakankamo pagrindo, vadovaujantis priežastinio ryšio teorija, patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismui skirstyti ieškovės naudai.
28. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad jau 2024 m. spalio mėn. ieškovei turėjo būti žinoma apie pirkėjo pretenziją ir galimą siekį perleisti turtą (2024 m. spalio 25 d. atsakovės raštas ieškovei), todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pačios ieškovės nepakankamas apdairumas ir pasirinkta netinkama teisminės gynybos strategija iš esmės lėmė bylinėjimosi išlaidų dėl pareikšto ieškinio susidarymą, nes ji pasirinko savo teisėtus interesus ginti ne pirmiausia, išsiaiškindama pirkėjo realius ketinimus ar siekdama patalpų pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo, nors ieškinyje aiškiai deklaravo prarastą galimybę perimti ar tinkamai realizuoti patalpas, o pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo nemokumo administratorei.
29. Nors, priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą ir pripažinus, kad ji nėra laikoma šios bylos laimėtoja, atsakovei priklausytų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstais laikytini pirmosios instancijos motyvai, kurių pagrindu konstatuotas atsakovės nepakankamas rūpestingumas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė laiku nepranešė nei teismui, nei kitai proceso šaliai apie teisme iškeltą kitą civilinę bylą dėl patalpų pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo ir joje ketinamą sudaryti taikos sutartį, dėl ko šioje byloje buvo priimtas teismo procesinis sprendimas rengtis bylai paruošiamųjų dokumentų būdu ir dėl to pati atsakovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už teismui paruoštą procesinį dokumentą. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo, šios nustatytos aplinkybės ji neginčija, tačiau nesutinka, kad atsakovei nepriteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie atsakovės nenuoseklią poziciją dėl pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo, turto grąžinimo LUAB „Erinus“ leidžia teigti, kad pačios atsakovės, kaip nemokumo administratorės, nepakankamas veikimas, iš dalies lėmė tiek šios, tiek kitos minėtos bylos iškėlimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2024 m. spalio mėn. tarp šalių vykusiuose susirašinėjimuose buvo kalbama apie sandorio atšaukimą, ieškovės siekį perpirkti turtą už 155 Eur, apie pirkėjo galimą sandorio atsisakymą ir jo pateiktą pretenziją, tačiau jokie aktyvūs nemokumo administratorės veiksmai, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, nebuvo atlikti. Nors jau 2024 m. spalio mėn. ir 2025 m. sausio 3 d. atsakovė buvo gavusi pirkėjo pretenzijas (civilinės bylos Nr. e2-5501-1163/2025 ieškinio priedai), turtas bankrutavusiai įmonei grąžintas tik pirkėjui pasikreipus į teismą ir civilinėje byloje sudarius taikos sutartį. Apibendrinant tai, kas išdėstyta spręstina, kad šioje konkrečioje situacijoje pati atsakovė neveikė pakankamai rūpestingai ir apdairiai tam, kad užkirstų kelią ginčo kilimui bei šios bylos iškėlimui ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimui.
31. Šiuo konkrečiu atveju, nenustačius, jog ieškovė galėtų būti laikoma laimėjusi bylą, nes jos reikalavimai nei šioje, nei kitoje byloje nebuvo patenkinti, nustačius nepakankamą atsakovės veikimą, rūpestingumą ir atidumą tiek iki šios bylos iškėlimo, tiek jau po jos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėtoje byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai nepaskirstytos, t. y. kiekvienai iš šalių turi tekti jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
32. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl atskirieji skundai netenkinami, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Abi apeliantės teikė teismui atsiliepimus į viena kitos atskiruosius skundus, todėl, atskirųjų skundų netenkinus, ieškovei ir atsakovei priklausytų bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimų į atskiruosius skundu surašymą, atlyginimas (CPK 93 straipsnis), tačiau atsižvelgus į tai, kad į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimų į atskiruosius skundus surašymą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.